Penktadienį Brazilijos laukia netikėtas ir tikrai ketvirtfinalyje nelauktas varžovas – dar nė karto pirmenybėse nepralaimėjusi Kolumbijos rinktinė. Ekipa, kuriai buvo prognozuojama autsaiderės vaidmuo, iki tol turnyre buvusius 4 mačus laimėjo, įmušė 11 įvarčių ir praleido vos 2.
Brazilijoje, po sekmadienio aštuntfinalio, kitą rytą sirgaliai vienas kitą klausinėjo – „labas, kiek laiko po rungtynių nemiegojai?“.
Ir tai Braziliją verčia nervintis bei klausti jos vedlio Luizo Felipe Scolari – kas darosi? Kodėl mes ne tokie, kokie būdavome ankščiau? Kodėl mūsų niekas nebijo ir svajoja nugalėti?
Vietoj džiaugsmo, kad pateko į kitą varžybų etapą, Brazilijoje pirmadienį gimė nerimas – pergalė, pralaimėjimas ar lygiosios čia yra mažiau svarbūs už tai, kaip žaidžia penkis kartus pasaulio čempionai. Tačiau namie jų žaidimas nedžiugina rinktinės gerbėjų.
Ir tai Braziliją verčia nervintis bei klausti savo vedlio Luizo Felipe Scolari – kas darosi? Kodėl mes ne tokie, kokie būdavome anksčiau? Kodėl mūsų niekas nebijo ir svajoja nugalėti?
Treneris per savaitę jau pavargo nuo atsakymų į šiuos klausimus – atsakymus, kurie apauga nebūtomis istorijomis ar net niekada neišsakytomis stratego mintimis.
„Jei jums nepatinka mano darbas, tai visi galite eiti velniop“, – jau nesusivaldantis į susirinkusius žurnalistus ketvirtadienį kreipėsi L.F.Scolari.
Strategą supykdė klausimas, kodėl jis neva norėtų savo ekipoje dabar pakeisti vieną žaidėją. Apie tą vienintelį ir norimą pakeisti futbolininką jau kelias dienas kalba visa Brazilija ir akys krypsta į Fredą.
„Aš to nesakiau, – pratrūko L.F.Scolari. – Tik pareiškiau, kad esamoje situacijoje norėčiau turėti komandoje kito plano žaidėją prieš lemiamus čempionato mačus. Kiekvienas pirmenybėse dar kovojantis treneris prisipažintų, kad norėtų ekipoje dabar turėti papildomai vieną futbolininką.“
Tačiau Brazilijai tokių pasiaiškinimų ir pykčių nereikia: jai reikia gražaus futbolo. Kad ir to, kuris buvo 1982-ųjų čempionate Ispanijoje, kai brazilai neįtikėtinai gražiai 3:1 sutaršė pasaulio čempionę Argentiną.
„Kamuolys būdavo vienoje aikštės pusėje ir netikėtai dingdavo, kad po kurio laiko pasirodytų kitoje pusėje arba kaip balandis praskristų virš Argentinos baudos aikštės. O po to ir vėl pradingdavo. Tik tam, kad Argentina desperatiškai jo ieškotų aikštėje, bet negalėtų surasti. O visa Brazilija norėjo tik vieno – sustabdyti laiką ir mėgautis šiuo nepakartojamu vaizdu“, – tuomet situaciją komentavo futbolo specialistai.
Tačiau Brazilijai tokių pasiaiškinimų ir pykčių nereikia: jai reikia gražaus futbolo. Kad ir to, kuris buvo 1982-ųjų čempionate Ispanijoje, kai brazilai neįtikėtinai gražiai 3:1 sutaršė pasaulio čempionę Argentiną.
Po to, kai „Barcelona“ ekipa 2011-ųjų Pasaulio klubų čempionate nepaliko jokių vilčių „Santos“ komandai ir sutaršė ją kaip šiltą vilną, futbolo pasaulis prakalbo, kad Brazilijos futbolo riešutas yra perkąstas.
2014-ųjų Brazilijos futbolo ekipa – tas pats „perkąstas riešutas“ ir turintis tą patį minkštimą. Brazilai kaip visada greiti ir fiziškai ištvermingi. Kai kurie – net ir galingi. Tačiau šis trijų komponentų kratinys komandai čempionate palieka mažiau vietos tikram žaidimui ir improvizacijai – brazilai savo arsenale gali naudotis tik greitomis kontratakomis, bet kurti futbolo spektaklį jai jau nesiseka. Todėl Brazilijos rinktinei tenka klausytis ne liaupses, o kritiko laviną.
Dorivalas Junioras, treneris, kuris išugdė Neymarą, tikina, kad 2014-ųjų Brazilijos rinktinė užmiršo, kad prie varžovų vartų galima nusigauti ne tik po tolimų perdavimų į aikštės kraštus, po kurių galima tikėtis kontratakos, bet ir per aikštės vidurį. Trumpais ir techniškai tobulais perdavimais.
„Ši ekipa negalvoja apie tai, kaip laimėti visas rungtynes. Ji galvoja apie atskirus momentus – laimėsi momentą, gal laimėsi rungtynes. Tokia taktika nepasiteisina – Čilė tai įrodė. Reikia žaisti, o ne tikėti momentu“, – konstatavo D.Junoras.
Ši ekipa negalvoja apie tai, kaip laimėti visas rungtynes. Ji galvoja apie atskirus momentus – laimėsi momentą, gal laimėsi rungtynes.
Ar pasiseks Brazilijai peržengti Pasaulio čempionato ketvirtfinalio barjerą? BBC televizijos kanalo futbolo specialistai tikina, kad su esamu bagažu brazilams bus sunku nustebinti Kolumbiją, nes ekipa pati save varo į kampą.
„Fredas ir Jo, geriausi praėjusių metų Libertadores ir Konfereracijų taurių žaidėjai, dabar atrodo ne tokie puikūs, kokie buvo anksčiau. Blogiausia, kad Luizui Gustavo niekas nesako, kad jis stovi per arti vidurio aikštės ir trukdo kitiems, o Neymaras neturėtų vien tik „draugauti“ su Hulku ir Oscaru. O jau ką kalbėti apie Fernandinho, kuris apskritai aikštėje yra kaip Robinzonas Kruzo saloje – pagalbos jis gali nesulaukti ten stovėdamas ir 28 metus. Tiek, kiek Robinzonas praleido saloje“, – konstatuoja BBC apžvalgininkai.
Tą patį kalba ir vienas geriausių Brazilijos futbolo apžvalgininkų Andre Kfouri: „Tam tikri komandos sektoriai, kurie turėtų harmoningai „skambėti“ aikštėje, dabar tik džeržgia kaip surūdijęs metalas. Brazilijos rinktinės žaidimas yra padalintas į dvi aikštės puses ir jos „kalbasi“ skirtingomis kalbomis, nes ekipoje nėra vertėjo, kuris galėtų surasti bendrą kalbą. Bijau, kad rinktinė, jei nesuras, vertėjo, kuriuo galėtų būti Neymaro-Oscaro-Fredo derinys, kuris prarado save po praėjusių metų varžybų, šiemet savo pasirodymą užbaigs ne finale, o kukliame ketvirtfinalyje.“
