Tituluočiausiam visų laikų šalies futbolininkui ši vasara kitokia nei įprastai. Per du dešimtmečius trukusią profesionalo karjerą 39-erių metų vilnietis buvo įpratęs, kad birželio mėnuo dažniausiai yra skiriamas poilsiui. Šiemet tenka pratintis prie kitokio tempo. E.Jankausko treniruojamas „Trakų“ klubas puikiai debiutavo stipriausioje šalies lygoje ir kol kas A lygos turnyro lentelėje nusileidžia tik Vilniaus „Žalgiriui“. Nepaisant įtempto darbo grafiko, futbolo specialistas randa laiko vakarais įsijungti televizorių ir stebėti Brazilijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato kovas.
Per savo karjerą Rusijos, Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Škotijos, Prancūzijos, Graikijos, Latvijos ir Jungtinių Valstijų klubuose rungtyniavęs puolėjas matė ir šilto ir šalto, todėl tikrai turi ką palyginti. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, kuriam pavyko virš savo galvos iškelti prestižiškiausią Europos futbolo klubų turnyro – Čempionų lygos – trofėjų.
Dabar jau bus šiek tiek loterijos – atkrintamosiose varžybose kiekviena detalė gali turėti lemiamos įtakos rezultatui, tai šiek tiek sulygina komandų galimybes.
– Sužaistas pirmasis pasaulio čempionato etapas, pusė komandų jau pasitraukė iš turnyro. Ar jus kas nustebino, žvelgiant į kovas dėl titulo tęsiantį stipriausių komandų šešioliktuką?
– Tikriausiai kaip ir daugeliui, man buvo netikėtas stipriausių komandų pasitraukimas – ispanų, portugalų, italų. Nustebino Pietų Amerikos ekipų progresas. Dabar jau bus šiek tiek loterijos – atkrintamosiose varžybose kiekviena detalė gali turėti lemiamos įtakos rezultatui, tai šiek tiek sulygina komandų galimybes.
– Kurias rinktines būtų galima vadinti didžiausiu šio čempionato nusivylimu?
– Didžiausias nusivylimas neabejotinai yra Ispanijos rinktinė, taip pat Italijos, Portugalijos rinktinės.
– Ispanija – šalis, kurioje esate rungtyniavęs keletą sezonų, šiemet buvo nuversta nuo Olimpo. Ar galima kalbėti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą? Ar sutiktumėte, kad ispanų rinktinei jau taip pat būtina kartų kaita?
– Aš nesiimčiau spręsti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą. Žinoma, visi mes senstam ir tiek metų išbūti aukščiausiame lygyje jau yra didelis pasiekimas. Anksčiau ar vėliau ateina laikas pokyčiams, tikriausiai keisis komanda, galbūt ne iš karto visi, bet vyresni žaidėjai tikriausiai trauksis, ateis nauja karta.
– Esate rungtyniavęs belgų „Brugge“ klube ir neblogai susipažinęs su šios šalies futbolu. Ar pagrįstai tiek daug kalbama apie ypač talentingą dabartinę belgų futbolininkų kartą? Kokį įspūdį palieka ši Marco Wilmotso komanda?
– Prisimenu, jog prieš dešimt metų su belgais buvome vienoje atrankos grupėje ir sugebėjome apylygiai kovoti. Jau tada buvo kalbama, kad turi keistis karta, nes tuometiniai žaidėjai artėjo link sportinės senatvės. Ir tikrai, kai atėjo kita karta pasijautė didžiulis impulsas. Belgijoje dabar kalbama, kad ateinanti jaunesnių futbolininkų karta yra dar talentingesnė. Tai tik parodo šios šalies dėmesį futbolui. Tai yra labai gražus pavyzdys daugeliui Europos šalių.
Galbūt buvo per daug tikėtasi iš Cristiano Ronaldo. Susidarė įspūdis, jog visi tikėjosi, kad jis vienas viską išspręs. Tačiau jis taip pat žmogus ir turi savo limitus.
– Dar viena šalis, kurioje praleidote bene ryškiausius metus – Portugalija. Kaip manote, kokios pagrindinės šiemetinio portugalų fiasko priežastys?
– Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Galbūt žaidėjai individualiai ir yra labai stiprūs, bet matome, kad jei nėra komandos dvasios, individualybės rezultato negarantuoja. Žaidėjai lyg ir labai geri, bet komandinis žaidimas nesiklijuoja. Galbūt buvo per daug tikėtasi iš Cristiano Ronaldo. Susidarė įspūdis, jog visi tikėjosi, kad jis vienas viską išspręs. Tačiau jis taip pat žmogus ir turi savo limitus.
– Kurios komandos, jūsų manymu, per pirmąjį etapą paliko geriausią įspūdį?
– Vokietija. Labai disciplinuota, be arogancijos, subrendusi komanda.
– Dar prieš čempionatą prognozavote, kad finale žais Argentinos ir Brazilijos rinktinės. Ar savo nuomonės nepakeitėte? Kas yra realiausi pretendentai laimėti čempionų titulą?
– Na, teoriškai Argentinos ir Brazilijos susitikimas dar įmanomas. Tačiau dabar į pretendentų trejetuką dar įtraukčiau ir vokiečius.
– Aštunfinalyje žais tik šešios Europos komandos. Ar tai reiškia, kad tas faktas, jog čempionatas vyksta Pietų Amerikoje, kitų žemynų komandoms tapo rimtu papildomu koziriu?
– Nemanyčiau, kad tai yra lemiantis faktorius. Visos komandos turėjo laiko aklimatizuotis, priprasti prie vietos klimato, laiko zonų kaitos. Todėl tame ieškoti pasiteisinimų nederėtų. Pažiūrėkime, kiek Pietų Amerikos futbolininkų žaidžia Europoje. Daugelyje komandų būtent jie ir vaidina pagrindinius lyderių vaidmenis. Ne paslaptis, kad Pietų Amerika yra futbolininkų kalvė. Brazilija, Argentina, Kolumbija, Meksika – tai šalys kurios gyvena futbolu. Netvirtinu, kad Senajame žemyne futbolas ne toks populiarus, tačiau pažiūrėkite kiek žmonių, nepaisant krizės, susirenka į vietos čempionatus Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Venesueloje. Tai rodo, kad tame regione šiai sporto šakai skiriamas nepaprastai didelis dėmesys.
– Kuri aštunfinalio pora (Brazilija – Čilė, Kolumbija – Urugvajus, Prancūzia – Nigerija, Vokietija – Alžyras, Nyderlandai – Meksika, Kosta Rika – Graikija, Argentina – Šveicarija, Belgija – JAV) jums yra įdomiausia ir kodėl?
– Visos poros įdomios, neįdomių rungtynių jau nebeliko, gal tokių ir nebuvo. Bet tikrai įsijungsiu Brazilijos ir Čilės mačą. Čilės komanda labai simpatiška, ji tokia kibi, sunku prieš juos žaisti. Bus labai įdomios rungtynės.
Teisėjo kilmė nėra svarbiausias dalykas. Klysti žmogiška, klystame visi – ir azijiečiai, ir juodaodžiai, ir baltaodžiai.
– Šiemet ypač daug kalbama apie teisėjų darbą. Sutiktumėte, kad kitų žemynų arbitrai savo kvalifikacija gerokai nusileidžia Europos teisėjams?
– Prisimenu Šveicarijos ir Irano rungtynes bei mačiau kaip teisėjas labai gerai susigaudė keliose situacijose. Pasirodo, jis buvo iš Uzbekistano (red.past. – Ravšanas Irmatovas). Man atrodo klaidų pridarė ir europiečiai, ir teisėjai iš kitų žemynų. Teisėjo kilmė nėra svarbiausias dalykas. Klysti žmogiška, klystame visi – ir azijiečiai, ir juodaodžiai, ir baltaodžiai.
– Ko iš šio čempionato pasimokėte kaip treneris?
– Kiekvienos rungtynės ir kiekvienas čempionatas, ypač tokio lygio, kažką palieka atminty. Stebi ir pamatyti dalykai įsirašo į sąmonę ar pasąmonę, tai išlieka.
– Kurio čempionate dirbančio trenerio braižas jums labiausiai imponuoja?
– Lengviau pasakyti, kurio braižas neimponuoja – tai Čilės trenerio Jorge Sampaoli, kuris visų rungtynių metu straksi ant linijos. Rungtynėse, kurias stebi 50 tūkst. žiūrovų, šokinėti ir šaukti nėra prasmės. Tos instrukcijos dėl didžiulio triukšmo dažniausiai nepasiekia net arčiausiai stovinčių žaidėjų ausų. Tas emocinis teatras... Treneris turi valdytis, kaip jam bebūtų sunku.
– Papasakokite, kaip čempionato rungtynes stebi Edgaras Jankauskas?
– Dažniausiai namuose, kartais su draugais nueiname į barą. Mėgstu žiūrėti per didelį ekraną. Žymiai maloniau žiūrėti, kai vaizdas yra aiškus, pakartojimai. Todėl technologijų progresas labai džiugina. Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, skirtumas akivaizdus. Atkrintamąsias rungtynes ketinu stebėti per lenktą „Samsung“ UHD televizorių, kuris turi futbolui skirtą režimą su specialiai pritaikyta vaizdo raiška, erdviniu garsu ir galimybe pritraukti pasirinktas ekrano sritis. Tad tikiuosi, kad įspūdžiai bus dar geresni. O šiaip esu ramus žiūrovas, nuo sofos nešokinėju.
– Ar stengėtės pamatyti visas pasaulio čempionato rungtynes, net ir tas, kurios vyko vėlai naktį?
– Kad ir kaip bemylėčiau futbolą, visų rungtynių tikrai nežiūriu. Čia panašiai kaip su maistu – net pačių skaniausių patiekalų persivalgyti nėra gerai.
– Gal savo „Trakų“ komandos rytinių treniruočių laiką irgi kiek pakoregavote, kad futbolininkai galėtų pamatyti ir naktinius mačus, kurie vyko 1 ar 4 val. nakties?
– Aš manau, kad futbolininkai tikrai nežiūri rungtynių, kurios prasideda 1val. nakties, bent jau taip tikiuosi. Treniruotė – šventas reikalas.
