10. Kosta Rika – Brazilija 2:5 (2002 m. C Grupė)
Labai lengva pamiršti, jog prieš 2002-ųjų čempionatą Brazilijos rinktinė buvo visiška palaida bala. Atrankos ciklas jiems buvo vienas blogiausių per visą istoriją ir patekimas į čempionatą buvo užsitikrintas tik paskutiniame atrankos ture. Trijų R (Ronaldo, Rivaldo, Ronaldinho) vedama Brazilija nebuvo pagrindinis pretendentas laimėti titulą. Čempionatą jie pradėjo sunkia pergale prieš Turkiją, tada pervažiavo autsaiderius kinus, o paskutiniame ture susitiko su stebėtinai gerai žaidusia Kosta Rikos rinktine.
Rungtynės buvo reto grožio – per pirmas 15 minučių dublį pelnė Ronaldo, 38-ąją tiesiog neįtikėtinu smūgiu per save rezultatą dar labiau padidino Edmilsonas, tačiau jau kitą minutę rezultatą sušvelnino Kosta Rikos futbolo legenda Paulo Wanchope. Po dar vieno kostarikiečių įvarčio antrame kėlinyje brazilams ėmė ne juokais svilti padai, tačiau tvarką greit atstatė Rivaldo ir Junioras, kuriam tai buvo vienintelis per karjerą rinktinėje pelnytas įvartis. 5:2 ir Samba futbolas visame savo gražume. Po įspūdingo grupių etapo bei Prancūzijos ir Argentinos nesėkmių, Brazilija tapo favoritais laimėti titulą.
9. Slovakija – Italija 3:2 (2010 m. F grupė)
F grupė 2010-ųjų Pasaulio čempionate prieštaravo kone visiems logikos dėsniams. Čia atsidūrė titulą ginantys Italai, vidutiniokai Paragvajaus futbolininkai, debiutantai iš Slovakijos ir Naujoji Zelandija, kuriai daug geriau nei futbolą sekasi žaisti regbį. Galutinis rezultatas buvo toks – favoritai italai iškeliavo namo užėmę paskutinę vietą, Naujoji Zelandija nepralaimėjo nė vienų rungtynių, tačiau vis tiek nepateko toliau, grupę laimėjo kažko įspūdingo nerodę paragvajiečiai, o kaip antra komanda pateko sunkioje situacijoje buvę slovakai.
Kelialapį pirmyn jie užsitikrino itin dramatiškose rungtynėse su italais. Po pirmų dviejų rungtynių slovakai turėjo tik tašką, jiems reikėjo nugalėti italus ir tikėtis, jog Naujoji Zelandija praras taškus rungtynėse su Paragvajumi. Slovakams viskas prasidėjo sėkmingai – 25-ąją minutę juos į priekį išvedė Robertas Vittekas, o 73-iąją rezultatą jis padvigubino. Linksmybės prasidėjo čia – italams reikėjo bent lygiųjų, tad jie visomis pajėgomis metėsi į ataką. 81-ąją minutę rezultatą sušvelnino Antonio Di Natale, o po poros minučių dar vieną įvartį pelnė Fabio Quagliarella, tačiau jo teisėjas skandalingai neįskaitė.
Italai toliau atakavo visomis pajėgomis, tačiau viskas baigėsi tuo, jog 89-ą minutę po italų gynėjų nesusikalbėjimo trečią įvartį slovakams įmušė Kamilas Kopunekas. Per pridėtą laiką tas pats F.Quagliarella fantastišku smūgiu dar kartą sušvelnino rezultatą, tačiau to nepakako – po labai prieštaringų rungtynių čempionai iškeliavo namo.
8. Ispanija – Prancūzija 1:3 (2006 m. aštunfinalis)
Mažiau futbolu besidomintiems gali pasirodyti keista, jog Ispanija kažkada turėdavo amžinų nevykėlių etiketę. 2006-ųjų čempionato aštuntfinalis yra geras to pavyzdys. Ispanai su buldozeriu pravažiavo visus savo grupėje ir buvo laikomi favoritais prieš geru žaidimu nestebinusius prancūzus. Viskas ispanams prasidėjo gerai – 28-ąją minutę juos į priekį 11 metrų baudiniu išvedė Davidas Villa. Tačiau po to prancūzai sugebėjo perlaužti įvykių eigą – dar pirmo kėlinio pabaigoje rezultatą išlygino Franckas Ribery.
Nervų karas tęsėsi iki 83-iosios minutės, kai Prancūziją į priekį išvedė Patrickas Vieira, o pergalę jau per pridėtą laiką užtikrino kita legenda – Zinedine’as Zidane’as. Tuo metu ispanams tai buvo itin skaudus pralaimėjimas, tačiau vėliau sekusi beprecedentė jų sėkmė šią žaizdą užglaistė.
7. JAV – Portugalija 3:2 (2002 m. D grupė)
JAV – greito maisto, pramonės, beisbolo valstybė. Bet ko – tik ne futbolo. 2002-aisiais šiuos teiginius teko permąstyti. Luiso Figo vedama Portugalijos auksinė karta buvo neginčyjami D grupės favoritai ir gal net vieni pretendentų tapti čempionais, o į JAV iš esmės buvo numojama ranka. Kaip paaiškėjo – klaidingai.
Jau pirmosiose rungtynėse amerikiečiai pateikė didžiulę sensaciją. Tos sensacijos net nereikėjo ilgai laukti – pačioje rungtynių pradžioje portugalai buvo tiesiog subombarduoti. Jau 5-ąją minutę JAV išsiveržė į priekį po sumaišties portugalų baudos aikštelėje, 29-ąją po komiško rikošeto krito antras, o 36-ąją – ir trečias įvartis į portugalų vartus. Nors po to favoritai sugebėjo atsitiesti ir įmušė 2 įvarčius, tačiau to neužteko net lygiosioms. Portugalai čempionatą paliko jau po grupių etapo, kai amerikiečiai nukeliavo iki pat ketvirtfinalio.
6. Anglija – Brazilija 1:2 (2002 m. ketvirtfinalis)
Dažnai yra pabrėžiama, kad futbolą išrado anglai, o brazilai pjį ištobulino. 2002-ųjų čempionato ketvirtfinalyje susitiko išradėjai su tobulintojais. Tuo metu brazilai jau buvo laikomi favoritais, o anglai – realiausia grėsmė jiems. Gaila, tačiau šios komandos susitiko jau ketvirtfinalyje. Kaip ir galima tikėtis, dviejų milžinų dvikovos tokiame etape beveik visada būna labai įtemptos.
Pirmi tos įtampos neatlaikė brazilai – 23-iąją min. Lucio nerangiai bandė stabdyti kamuolį, šis nuo kojos atšoko anglų superžvaigždei (taip, tada jis tokiu buvo) Michaelui Owenui ir šis ramiai pasiuntė jį į Marcoso ginamus vartus. Tačiau anglai persvaros iki kėlinio pabaigos neišlaikė ir per teisėjo pridėtą laiką gavo įvartį „į rūbinę“ – Ronaldinho atliko fantastišką reidą viduriu, perdavė į kraštą Rivaldo, o šis ramiai išlygino rezultatą.
Legendomis apipintas momentas, dėl kurio prisimenamos šios rungtynės, įvyko 50-ąją minutę. Iš pirmos pažiūros – eilinis baudos smūgis iš toli, kurį kėlė Ronaldinho. Aukšta trajektorija pasiųstas kamuolys, atrodė, skrenda į baudos aikštelę, tačiau užsisuko taip, jog galiausiai perskriejo per vartininko Davido Seamano galvą ir įkrito į vartus. Norėjo to Ronaldinho, ar taip išėjo netyčia – nežinia, tačiau tai jau niekam neberūpėjo. Anglai iškeliavo namo, o brazilai vėliau tapo čempionais.
5. Prancūzija – Senegalas 0:1 (2002 m. A grupė)
Vienoje pusėje – pasaulio čempionai, 2002-ųjų favoritai, kurių sudėtis prigrūsta žvaigždžių. Kitoje – visiški autsaideriai, debiutantai iš Senegalo, kuris geriau žinomas kaip paskutinė Dakaro ralio stotelė. Tai buvo čempionato Pietų Korėjoje ir Japonijoje atidarymo rungtynės ir klausimas buvo vienas – kokių skirtumu laimės Prancūzija? Gal 3:0, gal 4:0, gal 4:1. Visos šios prognozės nuėjo į klozetą ir Senegalas pateikė vieną didžiausių sensacijų per visą pasaulio čempionatų istoriją.
30-ą minutę įmuštas Papa Bouba Diopo įvartis tapo pergalingu ir, kaip vėliau paaiškėjo, pranašingu prancūzams. Šis čempionatas jiems tapo visiška katastrofa – čempionai gėdingai išvažiavo su 1 tašku ir apskritu nuliu įmuštų įvarčių grafoje, pralaimėję Senegalui ir Danijai bei lygiosiomis sužaidę su Urugvajumi. Tuo tarpu Senegalas užkariavo viso pasaulio širdis bei tik po dramatiškų rungtynių ketvirtfinalyje pralaimėjo Turkijai.
4. Italija – Prancūzija 1:1, 11 metrų baudiniai 5:3 (2006 m. finalas)
Visų futbolo skandalų viršūnė – 2006-ųjų finalas tarp Italijos ir Prancūzijos. Visi žinojo, jog tai bus paskutinės Z.Zidane’o rungtynės karjeroje, tačiau net beprotiškiausiuose sapnuose niekas negalėjo įsivaizduoti, jog jos pasibaigs taip. Šis finalas atsimenamas dėl beprotybės tarp Zizou ir italų gynėjo Marco Matterazzi, tačiau vis tik verta užsiminti, jog tada Berlyne dar vyko ir futbolas.
Įdomu, jog būtent šie žaidėjai ir įmušė įvarčius – 7-ąją minutę iš 11 metrų baudiniu Panenkos stiliumi į priekį prancūzus išvedė Z.Zidane'as, o jau 19-ąją min. po kampinio rezultatą išlygino M.Matterazzi. Per pagrindinį laiką nugalėtojas taip ir nepaaiškėjo, o 110-ąją įvyko tai, apie ką buvo kalbama ne net ne savaites, o ištisus metus – M.Matterazzi ne žaidimo metu kažką pasakė Zizou, šis apsisuko ir galva trenkė jam į krūtinę. Pagrindinis teisėjas šio epizodo nematė, tačiau jį matė ketvirtasis teisėjas ir būtent jo dėka Z.Zidane’as buvo išvarytas iš aikštės.
Taip skandalingai nebuvo pasibaigusi nė vienos futbolo legendos karjera. Rungtynės galiausiai persikėlė į 11 etrų baudinių seriją, kur lemiamu tapo neįmuštas Davido Trezeguet baudinys. Italai mušė be klaidų, o tašką čempionate padėjo Fabio Grosso – italai skandalingose rungtynėse iškovojo 4-ąjį pasaulio čempionų titulą.
3. Urugvajus – Gana 1:1; 11 metrų baudiniai 4:2 (2010 m. ketvirtfinalis)
Kaip įsimintinos rungtynės – taip skandalas. Šioms rungtynėms rasti precendentą bent jau aukščiausiame lygyje yra labai sunku. Abejoms komandoms šios rungtynės reiškė labai daug – Gana siekė tapti pirma Afrikos komanda, patekusia į pasaulio čempionato pusfinalį, tuo tarpu Urugvajui šis etapas taip pat buvo užmiršta teritorija – pusfinalyje jie nebuvo 30 metų.
Rungtynių pradžioje Gana nenustojo stebinti savo pozityviu žaidimu ir už tai jiems buvo atsilyginta – per pridėtą pirmo kėlinio laiką netikėtu tolimu smūgiu afrikiečius į priekį išvedė Sulley Muntari. Tačiau jau antro kėlinio pradžioje, gal kiek prieš žaidimo logiką, dar vieną baudos smūgį įkalė geriausias čempionato žaidėjas Diego Forlanas. Prireikė pratęsimo. Artėjant baudinių serijai Gana vis labiau spaudė Urugvajų ir iš esmės tik jie grasino varžovų vartams.
Momentas, dėl kurio šios rungtynės įsiminė labai ilgam, įvyko jau per pridėtą pratęsimo laiką. Gana rengė paskutinį šturmą, siekdami laimėti be baudinių serijos. Per paskutinę rungtynių ataką Urugvajaus baudos aikštelėje kilo didelis chaosas – vartininkas Fernando Muslera atrėmė vieną pavojingą smūgį, tačiau liko gulėti ant žemės, kai kamuolys atšoko tiesiai ant galvos Ganos saugui Dominicui Adyiah, kurio smūgis skriejo tiesiai įvartus, kai jį rankomis nuo vartų linijos atmušė… Urugvajaus puolėjas Luisas Suarezas. Už tai buvo paskirtas baudinys į Urugvajaus vartus, o L.Suarezas išvarytas iš aikštės. Tačiau kad ir kaip būtų neįtikėtina, to baudinio Ganos puolėjas Asamoah Gyanas nerealizavo, o 11 metrų baudinių seriją laimėjo Urugvajus. Jeigu kada nors futbolo aikštėje buvo sudaužytos širdys – tai nutiko šiose rungtynėse.
2. Vokietija – Anglija 4:1 (2010 m. aštunfinalis)
Prižadu, tai tikrai bus paskutinės skandalingos rungtynės šiame sąraše. Šiuo atveju tikrai gaila, jog jos dažniausiai prisimenamos dėl skandalo, o ne dėl fantastiško vokiečių žaidimo. Vokietija laimėjo savo grupės varžybas, o labai stipriai buksavę anglai šiaip taip išlindo antroje vietoje, tad šioms komandoms buvo lemta susitikti jau aštunfinalyje.
Vokiečių pradžia buvo pasakiška – 20-ą minutę Manuelio Neuerio išsmūgiuotas kamuolys kažkaip sugebėjo pasiekti Miroslavą Klosę, kuris atsidūręs vienas prieš vartininką, išvedė vokiečius į priekį. 32-ąją min. po dar vienos fantastiškos kombinacijos rezultatą padvigubino Lukašas Podolskis. Tuo metu vokiečiai visiškai dominavo, tačiau Anglija pradėjo grasinti vartams, kol galiausiai 37-ą min. rezultatą sušvelnino gynėjas Matthew Upsonas.
Ir jau kitą minutę anglams perėmus kamuolį, tolimas Franko Lampardo smūgis nuo skersinio atšoko į vartus, tačiau šoninis teisėjas to nepamatė ir įvarčio neįskaitė. Šis įvartis-vaiduoklis sudrebino visą futbolo pasaulį – pradėta reikalauti įvarčio linijos technologijos, kuri apsaugotų nuo tokių atvejų. Tai, kas rungtynėse vyko po to, dažnai užmirštama – įkvėpiančiai žaidusių Mesuto Ozilo ir Thomaso Mullerio vedami vokiečiai įmušė dar du įvarčius ir sutriuškino Anglijos rinktinę rezultatu 4:1.
1. Vokietija – Italija 0:2 po pratęsimo (2006 m. pusfinalis)
Visos šiuolaikinio futbolo dramos motina, rungtynės, apie kurias pasenę pasakosime anūkams. Nebuvo jokių skandalų, tačiau dramos, įtampos ir futbolo lygis – tiesiog neprilygstamas. 2006-ųjų čempionato pusfinalyje Dortmunde susitiko šeimininkė Vokietija ir Italija.
Rungtynėse buvo visko – puikaus futbolo, pavojingų progų, gero vartininkų žaidimo, ir svarbiausia, įtampos. Visko, išskyrus įvarčių. Neįtikėtina, tačiau pagrindinis laikas baigėsi 0:0, o pratęsime tempas nė kiek nemažėjo, progas kūrė abi komandos. Visą dramą šios rungtynės pasiliko pačiai pabaigai.
119-ą minutę vokiečiai nesugebėjo išmušti kamuolio toliau po kampinio, šis nukrito po Andrea Pirlo kojomis. Jis kantriai su kamuoliu sugebėjo išlaukti tinkamo momento bei atiduoti perdavimą laisvam buvusiam Fabio Grosso, kuris vienu lietimu pasiuntė kamuolį į tolimą vartų kampą. Stadione buvusių fanų veidai iš viltingų tuoj pat tapo akmeniniais, o agoniją dar labiau pagilino iškart po to įmuštas Alessandro Del Piero įvartis, kuris galutinai palaidojo bet kokias šeimininkų viltis patekti į finalą.
