„Dabar jiems svarbiausia nusiraminti. Tai labai patyrusi ekipa, viena sudėtimi žaidžianti jau 10 metų ir su ja iškovojusi savo didžiausius titulus. Todėl manau, kad jie tokio psichologinio spaudimo nejaus, kaip kokia kita ekipa, pavyzdžiui, tas pats Urugvajus“, – mano futbolo specialistas.
Ž.Grudzinskas taip pat sako, kad tokiose svarbiose rungtynėse, kaip pasaulio čempionatų, neturėtų būti lemtingų teisėjų klaidų, „nužudančių“ ekipas, siekiančias aukščiausių tikslų.
„Aišku, FIFA savo viduje daro tam tikrus tikrinimus, vieną kitą teisėją tikrai pašalins, jo nebematysime, tačiau klausimas, ar nuo to geriau tai rinktinei, kuri pralaimėjo dėl teisėjų klaidos“, – teigia pašnekovas.
– Čempionatas tęsiasi jau penkias dienas. Sužaista 14 rungtynių, liko dar 50. Kokie jūsų įspūdžiai? Kurios rungtynės jums buvo įdomiausios?
– Manau, labiausiai įstrigo atmintin Ispanijos – Olandijos rungtynės, nes niekas nesitikėjo, kad tokia persvara laimės olandai. Aišku, vakarykštės rungtynės tarp Vokietijos ir Portugalijos – taip pat ne iš kasdieninių. Mano manymu, galbūt didžiausia sensacija, nors vėlgi to nepavadinsi labai jau rimtu netikėtumu – Kosta Rikos pergalė prieš Urugvajų. Jis buvo liaupsinamas, tačiau Kosta Rika įrodė, kad gali gana ramiai su urugvajiečiais susitvarkyti.
– Ar iš tų rungtynių, kurios jau įvyko, galima spręsti, kurios komandos žengs toli ir bus pretendentės į aukščiausias vietas?
– Manau, kad taip. Brazilai, nors pergalę prieš kroatus iškovojo ir su teisėjų tam tikra pagalba, tačiau jie žaidžia namie, jie palaipsniui, mano manymu, turi didinti apsukas, ir įsibėgėjus čempionatui bus reali ir rimta grėsmė kitoms komandoms. Vokiečiai – nors didesnę dalį rungtynių prieš portugalus žaidė turėdami vienu žaidėju daugiau, tačiau visi žinome, ką sugeba Vokietija. Toliau Argentina – nors ir turi problemų gynyboje, bent jau rungtynėse su bosniais, tačiau tai yra ištaisoma. Dar olandai, italai yra. Taigi šimtu procentų teigti, kas laimės čempionatą, šiuo metu yra labai sudėtinga.
FIFA savo viduje daro tam tikrus tikrinimus, vieną kitą teisėją tikrai pašalins, jo nebematysime, tačiau klausimas, ar nuo to geriau tai rinktinei, kuri pralaimėjo dėl teisėjų klaidos.
– Daug kalbų kyla dėl teisėjavimo. Ką jūs galėtumėte apie tai pasakyti?
– Kiekviename čempionate – tiek Europos, tiek pasaulio – įvyksta panašių nemalonių epizodų.
Vėlgi grįžtame prie to žmogiškojo faktoriaus – kad teisėjas taip pat yra žmogus, gali klysti. Bet aš laikausi nuomonės, kad tokiose atsakingose rungtynėse tokie niuansai turi būti sumažinti iki minimumo, kad jie neturėtų milžiniškos įtakos bendram rezultatui.
Taip, klaidelių yra, bet kai jos tampa lemtingomis, kai jos „nužudo“ ekipą, padaro tokių problemų komandoms, kurios siekia aukščiausių tikslų, tai nėra gerai. Aišku, FIFA savo viduje daro tam tikrus tikrinimus, vieną kitą teisėją tikrai pašalins, jo nebematysime, tačiau klausimas, ar nuo to geriau tai rinktinei, kuri pralaimėjo dėl teisėjų klaidos.
– Šiokios tokios pagalbos teisėjai vis dėlto sulaukia. Jau matėme, kaip buvo pasinaudota naujausiomis technologijomis, pranešančiomis teisėjui, kad kamuolys kirto vartų liniją.
– Taip, tai pasiteisino. Žiūrint rungtynes, buvo labai sunku pasakyti, ar įvartis tikrai buvo. Šiuolaikinės technologijos padėjo visiems nuraminti aistras ir kartu padėjo teisėjui. Tai nebuvo rungtynės, kuriose tas įvartis buvo lemiamas.
Bet prisiminkime pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje, kada Frankas Lampardas smūgiavo esant rezultatui 1:2. Man, komentuojant tas rungtynes, tikrai iš pirmo žvilgsnio buvo matyti, kad įvartis buvo. Ir pakartojime visi tą puikiai matėme, tačiau to nematė rungtynių arbitras. Jeigu rezultatas būtų buvęs 2:2, neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, bet, deja, tas rungtynes anglai pralaimėjo.
Tokio lygio žaidėjams, kaip Robinas van Persie ar Arjenas Robbenas, nereikia tuščių vartų.
– Iki šiol iki galo niekas negali suprasti ir atsakyti į klausimą, kas gi atsitiko ispanams, kaip jie galėjo pralošti olandams rezultatu 1:5.
– Matote, buvo galima tas rungtynes pralaimėti ir 1:8, ir 1:9, atrodytų tikras košmaras.
Šiuolaikiniame futbole yra progų ir netgi pusprogių, kurios yra realizuojamos. Tokio lygio žaidėjams, kaip Robinas van Persie ar Arjenas Robbenas, nereikia tuščių vartų, nereikia, kad juose būtų tik vartininkas, pakanka ir tokių epizodų, kokius matėme. Olandai puikiai pasiruošė ispanų tiki-takai. Perimti kamuoliai, ilgi perdavimai žaidėjams, kurie yra tam pasiruošę, kurie yra greiti, sugeba spurtuoti milžinišku greičiu – tai nulėmė, kad ispanų gynyba buvo sudraskyta.
– Bet tai nereiškia, kad ispanų nebeliko tarp favoritų?
– Manau, kad tikrai liko. Dabar jiems svarbiausia nusiraminti. Tai labai patyrusi ekipa, viena sudėtimi žaidžianti jau 10 metų ir su ja iškovojusi savo didžiausius titulus. Todėl manau, kad jie tokio psichologinio spaudimo nejaus, kaip jaustų kokia kita ekipa, pavyzdžiui, tas pats Urugvajus.
Taigi ispanai turi susitvarkyti, „išeiti“ iš grupės, bet vėlgi – jie gali susidurti su brazilais, o tada jau pažiūrėsime, kuri ekipa pirmoji susitvarkys su nervais.
– Ką dar iš futbolininkų, be R. van Persie ir A. Robbeno, galėtumėte paminėti, kurie jau pirmajame ture privertė apie save garsiai kalbėti?
– Gal tie įmušti įvarčiai labiausiai bado akis: Thomo Mullerio pelnyti trys įvarčiai – ypatingai dėlto, kad portugalams, nes Karimas Benzema įmušė du, labai svariai prisidėjo prie trečio, tačiau varžovas (Hondūras) buvo ne to kalibro.
Taigi gal dar anksti po pirmųjų rungtynių daryti išvadas ir išskirti vieną ar kitą futbolininką, kuris gali laimėti šio čempionato „auksinį batelį“. Dar lukterėkime – ne visos komandos dar ir žaidė, kiti futbolininkai irgi įgauna formą, jiems reikia adaptuotis, todėl, manau, dar pamatysim kitų žaidėjų, kurie mus maloniai stebins.
