Ar permainos trenerio poste duos norimą emocinį impulsą?
Laiko eksperimentams V.Ivanauskas neturi daug, o jo sutartis galioja tik iki šių metų pabaigos. Ką tai reiškia? Rezultatą kaunietis privalo rodyti iš karto, o tai padaryti nebus lengva, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai komandos žaidimą teks stebėti tik per televizoriaus ekraną.
Pats treneris neslėpė, jog į darbo pradžią ir būtent į pirmąsias rungtynes deda daugiausiai vilčių. „Su Šiaurės Airija žaisime namuose. Taigi po visų pasikeitimų emocinis fonas bus ypač ryškus. Manau, kad šis mačas yra svarbiausias“, – pažymėjo V.Ivanauskas.
Visgi tai sakydamas treneris neįsivaizdavo, jog ketvirtadienio vakarą net nebus įleistas į stadioną. Ar netikėtai rinktinės stovykloje įsisukęs ir pagrindinį vedlį eliminavęs koronavirusas sutelks, o gal kaip tik išderins komandą?
Ar V.Ivanauskas ras vaistą nuo didžiausio Lietuvos rinktinės trenerių galvos skausmo?
Gynyba pastarąjį dešimtmetį yra labiausiai kraujuojanti Lietuvos rinktinės žaizda, kurios užpudruoti nesisekė nei Igoriui Pankratjevui, nei Edgarui Jankauskui, nei Valdui Urbonui. Suprasdamas tai, V.Ivanauskas į rinktinės stovyklą kvietė naujus žaidėjus ir nuošalyje paliko tvirtas pozicijas turėjusius senbuvius.
Į komandą iškviesti jaunieji Artemijus Tutyškinas, Benas Šatkus ir Dominykas Barauskas, po pertraukos sugrąžinti veteranai Linas Klimavičius ir Vaidas Slavickas, šansas vėl suteiktas karjerą Rumunijoje perkrauti bandančiam, bet V.Urbono nurašytam Rolandui Baravykui.
Visa tai signalizuoja, kad V.Ivanauskas gynybos linijoje yra pasirengęs imtis rimtų permainų, galbūt net pereiti prie trijų gynėjų linijos, nes dar vienas komandos talentas Edgaras Utkus būtent šioje pozicijoje nuolat žaidžia savo „Cercle Brugge“ klube Belgijoje.
Tiesa, į karčią realybę V.Ivanauskas buvo pasiųstas dar prieš pirmąsias rungtynes – jo kortas stipriai sujaukė kapitono Sauliaus Mikoliūno stovyklos išvakarėse gauta trauma. Veteranas pastaruoju metu buvo geriausias komandos žaidėjas ir neabejotinai būtų žaidęs startiniame vienuoliktuke.
Ar komanda bus daug jaunesnė?
Pristatydamas savo viziją, V.Ivanauskas ne kartą pabrėžė, kad burs jauną rinktinę. Keletą jaunų talentų strategas įtraukė ir į kandidatų sąrašą, tad jo kalbos nesiskyrė nuo darbų. Visgi realybė treniruotėse galėjo pasirodyti visai kitokia.
Kai praėjusį kovą Lietuva žaidė pastarąsias atrankos rungtynes su Italija, mūsų komandos starto sudėties amžiaus vidurkis siekė 28,3. Iš tos komandos ketvirtadienį jau tikrai nepamatysime gynybos veteranų S.Mikoliūno (37 metai) ir Egidijaus Vaitkūno (33), bet ir dabartiniame sąraše yra stipriai patyrusių vyrukų: Ernestui Šetkui – 36, Linui Klimavičiui – 32, Vaidui Slavickui – 35.
Panašu, kad numušti amžiaus vidurkį net matematiškai naujiems treneriams gali būti gana sudėtinga, bet aišku ir tai, kad dirbtinai V.Ivanauskas ir T.Ražanauskas tikrai to nedarys.
„Amžius nėra tas dalykas, kuris šiuolaikiniame futbole ką nors reiškia. Pažiūrėkite į Italijos gynybos vilkus ir viską suprasite“, – pristatydamas sudėtį, pažymėjo V.Ivanauskas.
Ar drausmė ir disciplina, kurią V.Ivanauskas itin akcentuoja, jausis aikštėje ir rūbinėje, ypač jei mačas nesiklostys pagal norimą scenarijų?
Dar prieš pirmąją treniruotę V.Ivanauskas sukvietė visus vyrus viešbutyje ir pirmajame susirinkime aiškiai išdėstė savo darbo taisykles ir principus. Kaip ir reikėjo tikėtis, drausmei ir disciplinai treneris skyrė ypatingą dėmesį, bet ir pažymėjo, kad pasiekę rezultatą žaidėjai bus įvertinti.
Žinoma, COVID-19 rezultatas su pliuso ženklu gerokai komplikavo trenerio užduotis, nes rodyti kietą stuburą ir tvirtą ranką uždarytam viešbučio kambaryje ir tik perduodant nurodymus savo asistentams yra gerokai sudėtingiau.
Kas dešiniajame gynybos krašte pakeis superveteraną S.Mikoliūną?
37-erių S.Mikoliūnas yra vyriausias futbolininkas, kada nors vilkėjęs Lietuvos rinktinės marškinėlius. 96 mačus nacionalinėje komandoje sužaidęs veteranas ir toliau būtų užtikrintai judėjęs link istorinio šimtuko, bet iš rikiuotės jį išmušė trūkęs raumuo.
Nepaisant solidaus amžiaus, „Žalgirio“ lyderis išgyvena vieną geriausių karjeros etapų ir tikrai būtų žaidęs startinėje sudėtyje, juolab kad rinktinėje net nėra futbolininko, kuris su Sauliumi dešiniajame gynybos krašte galėtų rimtai pakonkuruoti.
Iškritus jam, V.Ivanauskui ir T.Ražanauskui teks kaip reikiant pasukti galvas. Iš bėdos į dešinį kraštą gali būti pastumtas Rolandas Baravykas, bet savame Arado UTA klube šį sezoną abusyk žaidė kairėje pusėje. Tokiu atveju vietą kairėje užimtų V.Slavickas.
V.Urbonas į dešinį gynybos kraštą yra bandęs įsprausti net atraminius saugus Domantą Šimkų ir Modestą Vorobjovą, tačiau šie eksperimentai nepasiteisino.
Taigi tikėtina, kad šios priverstinės permainos trenerius paskatins rinktis trijų vidurio gynėjų liniją. Tokiu atveju vietą dešinėje galėtų užimti kur kas daugiau atakuojančių funkcijų prisiimsiantis Justas Lasickas.
Kokią taktinę schemą oponentams pasiūlys naujasis treneris?
Su retomis išimtimis V.Urbonas mus buvo įpratinęs prie 4–5–1, įvairiai išdėstydavęs figūras aikštės viduryje.
Anksčiau aptartos aplinkybės ir E.Utkaus pozicija klube V.Ivanauską gali paskatint imtis penkių gynėjų taktikos. Ją yra keletą kartų bandęs ir pirmtakas, bet kas kartą skaudžiai nudegdavo.
Pakeitus įprastą taktinę schemą, kyla grėsmė, kad futbolininkai nespės prisitaikyti, o tai jau gali nemaloniai atsispindėti ir skaičiuose švieslentėje.
Ar Artemijus Tutyškinas turės savo ypatingą įrašą Lietuvos futbolo istorijos metraštyje?
Su Italijos „Serie B“ klubu penkerių metų sutartį pasirašęs aštuoniolikmetis gali tapti visų laikų jauniausiu futbolininku, vilkėjusiu nacionalinės rinktinės marškinėlius oficialiose rungtynėse. Ketvirtadienio vakarą A.Tutyškinui sukanka 18 metų ir 25 dienos.
Iki šiol jauniausio nacionalinės komandos debiutanto rekordas priklauso dėl traumos šį kartą rinktinei negalinčiam padėti Gratui Sirgėdui, kuris 2013-aisiais mače su Lichtenšteinu debiutavo būdamas 18 metų 8 mėnesių ir 24 dienų.
Kokioje pozicijoje V.Ivanauskas pritaikys Edgarą Utkų?
Vienas ryškiausių naujosios kartos Lietuvos futbolo talentų šį sezoną netikėtai atsiskleidė Belgijoje, atstovaudamas aukščiausio diviziono „Cercle Brugge“ klubui.
21-erių radviliškietis be keitimo žaidė visuose šešiuose šio sezono mačuose ir neabejotinai atkreipė V.Ivanausko dėmesį. Labai tikėtina, kad universaliam futbolininkui naujasis treneris skirs kur kas svarbesnį vaidmenį nei pirmtakas.
Tiesa, yra vienas niuansas. Briugės komandos strategas Yvesas Vanderhaeghe „nuleido“ lietuvį kiek žemiau. Taigi jis žaidžia trijų vidurio gynėjų linijoje. O Lietuvos jaunimo rinktinės treneris Donatas Vencevičius ir V.Urbonas šį talentą dažniausiai išnaudodavo aikštės viduryje.
„Esu pasiruošęs viskam. Kur treneris pasakys, ten ir žaisiu“, – duodamas interviu 15min kalbėjo E.Utkus.
Kas bus naujasis komandos kapitonas?
E.Jankauskas kapitono raištį buvo patikėjęs Fiodorui Černychui, o S.Mikoliūną į rinktinę grąžinęs V.Urbonas jį perleido „Žalgirio“ veteranui. Ką ketvirtadienio vakarą pasirinks V.Ivanauskas?
Jei ne praeities drumzlės ir nuoskaudos, tikėtina, kad rinktinę į aikštę paskui save išvestų Arvydas Novikovas, juolab kad rinktinės lyderis yra ne kartą ryšėjęs kapitono raištį, kai anksčiau minėti futbolininkai nežaisdavo ar būdavo keičiami.
Kitas rimtas kandidatas – vartininkas Ernestas Šetkus. Prikalbinti grįžti į komandą 36-erių tauragiškį V.Ivanauskui pavyko tikrai ne tam, jog jis sėdėtų ant suolo. Tel Avivo „Hapoel“ vartų sargas vis dar yra bene geriausias Lietuvos vartininkas ir rinktinėje vėl suvienijo jėgas su vartininkų treneriu Audriumi Ramonu. Galima tik prisiminti, kad šis specialistas dirbo rinktinėje ir vadovaujant E.Jankauskui. Tuomet pagrindinio vartininko pirštinės tvirtai priklausė E.Šetkui, o atsidėkodamas už tai tauragiškis aikštėje sukūrė daug gražių epizodų.
V.Ivanauskas vienoje pirmųjų savo konferencijų pabrėžė, jog visiškai pasitiki A.Ramonu ir už pagrindinio vartininko pasirinkimą pirmiausia bus atsakingas būtent šis Marijampolėje dirbantis patyręs specialistas.
Ar V.Ivanauskas šiame atrankos cikle atneš Lietuvai pirmuosius taškus ir išsaugos postą?
„Kiek taškų surinksite?“ – tokį patį pirmąjį tiesų klausimą konferencijoje prieš šią stovyklą gavo naujasis rinktinės treneris. Išgirdęs jį, strategas kiek sutriko ir konkretaus atsakymo nepateikė, tačiau neslėpė, jog puikiai supranta, kad nuo komandos pasirodymo artimiausiose trejose atrankos rungtynėse stipriai priklausys ir jo ateitis.
Žinoma, po COVID-19 akibrokšto Lietuvos futbolo federacijos vadovai į situaciją ir išankstinius susitarimus su treneriu gali pasižiūrėti ir kur kas lanksčiau, juk visi supranta, kad vadovauti sėdint prie televizoriaus yra ne tas pats, kas stovint šalia aikštės.
Jei V.Ivanausko komanda iškovos pirmuosius taškus, arba bent jau pademonstruos žaidimą, kuris teiks kur kas daugiau vilčių nei pastaroji stagnacija su V.Urbonu, tikėtina, kad legendiniam futbolininkai šios šešerios atrankos rungtynės šį rudenį nebus paskutinės.
Kaip LFF stadione pirmą kartą veiks VAR?
Ketvirtadienio vakaras LFF stadione žymės dar vieną naują pradžią. Pirmą kartą Lietuvoje oficialiai bus naudojama vaizdo peržiūros sistema (VAR). Toks sprendimas buvo priimtas per šių metų liepą vykusį UEFA Vykdomojo komiteto posėdį.
Planai pradėti naudoti VAR sistemą rinktinių varžybose buvo iškelti jau anksčiau, tačiau, anot UEFA, iniciatyvos įgyvendinimą teko nukelti dėl logistinių sunkumų bei rizikų, susijusių su COVID-19 pandemija.
Įdomu ir tai, kad pirmą kartą nacionalinės rinktinės rungtynėms Lietuvoje vadovaus moteris. Dvikovos teisėja paskirta stipriai karjeros laiptais kylanti prancūzė Stephanie Frappart. Ši arbitrė jau yra teisėjavusi ir 2019-ųjų UEFA supertaurės dvikovai tarp „Liverpool“ ir Londono „Chelsea“.
