Apie šią dvikovą ir po trijų dienų laukiantį mūšį Podgoricoje su Juodkalnijos komanda trečiadienio rytą 15min studijoje mintimis pasidalino Lietuvos rinktinės futbolininkai – komandos senbuvis vartininkas Ernestas Šetkus bei vienas talentingiausių jaunosios kartos atstovų Justas Lasickas.
– Su serbais esame žaidę penkis kartus, keturios dvikovos buvo oficialios ir vieną iš jų 2009-aisiais Marijampolėje mums yra pavykę laimėti 2:1. Ar panašus stebuklas yra įmanomas šį penktadienį?
– E.Šetkus: Be abejo, Serbija – galingas varžovas. Pasaulio čempionate jie pasirodė neblogai, nors galvojau, kad jie turėtų eiti dar toliau.
Penktadienį mūsų rungtynėse galima tikėtis, juk žaisime savo stadione, prie savo žiūrovų. Ir dirbtinė aikštės danga bus mūsų privalumas. Viską lems ne serbų žaidimas, o mūsų pačių nusiteikimas, trenerių taktiniai sumanymai.
– Ernestai, pirmą šansą rinktinėje jums dar 2011-aisiais suteikė tuometinis treneris Raimondas Žutautas, bet komandos įsitvirtinote tik pastaraisiais metais. Jau treti metai, kai pirmojo vartininko pirštinės rinktinėje gana tvirtai priklauso jums. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos rinktinė?
E.Šetkus: Manau, kad patobulėjome. Bet nuo mano debiuto 2011 metais rinktinė pasikeitė. Ir pasikeitė į prastą pusę – reikia tai mokėti pripažinti. Susilpnėjome. Juk tada Deividas Šemberas žaidė Maskvos CSKA, Tomas Danilevičius – „Serie A“, Marius Stankevičius žaidė Ispanijos ir Italijos aukščiausiose lygose, dar ir vartininkas Žydrūnas Karčemarskas.
Kita vertus, dabar jauniems žaidėjams tai šansas parodyti save ir atsiskleisti. Tikiuosi, kad ateityje turėsime daugiau tokių žaidėjų, kaip D.Šemberas ar M.Stankevičius.
– Treneris E.Jankauskas vakar vykusios treniruotės metu užsiminė, kad raktas į sėkmę penktadienį gali būti vienybė ir atsidavimas. Ar to užteks žaidžiant prieš tokią brandžią ir ryškiausiomis žvaigždėmis perpildytą varžovą?
E.Šetkus: Geriau mūsų raktas būtų meistriškumas. Serbijos rinktinės žaidėjai už mus galva pranašesni, bet kartais kovingumas ir atsidavimas lemia daugiau, – tuo aš sutinku su treneriu.
- Lietuvos futbolo federacija Tautų lygos turnyre komandai kelia tikslą – likti C divizione, kur su mumis dar žais Juodkalnijos ir Rumunijos komandos. Pasiekiama ši užduotis?
– Toks ir turėjo būti uždavinys. Nesame futbolo grandai šiuo metu, bet aplenkti kažkurią komandą tikrai galime. Juk žaisime ne su Anglija ar Vokietija. Jei gerai susiklostys, galime užimti trečią vietą ir išsaugoti vietą grupėje.
– Ar nesuklysiu pasakęs, kad pirmadienį Podgoricoje vyksianti dvikova su Juodkalnija, žvelgiant į ateitį, gali būti netgi svarbesnė nei pirmasis mačas, kadangi tikėtina, jog būtent su šiuo varžovu mums teks kovoti dėl išlikimo?
E.Šetkus: Mums visos rungtynės svarbios. Dabar svarbiausia Serbija. Galbūt Juodkalnija arčiau mūsų pagal pajėgumą. Galbūt ir sutikčiau su jumis. Išvykoje nugalėti Juodkalniją galbūt ir daugiau šansų nei namie serbus.
– Jūs, Justai, bene geriausiai iš visų dabartinių rinktinės futbolininkų esate susipažinęs su Serbijos futbolu, nes dar praėjusį sezoną žaidėte Belgrado „Zemun“ klube. Pasaulio čempionatas, dabar „Crvena zvezda“ puikus pasirodymas Čempionų lygoje. Ar galima sakyti, kad pastaruoju metu Serbijos futbolas išgyvena pakilimą?
J.Lasickas: Taip ir yra. Ilgai ir „Crvena zvezda“ nežaidė Čempionų lygoje. Serbijoje jaučiasi futbolo pakilimas.
– „Zemun“ Serbijos čempionate užėmė 11-ąją vietą. Ar čempionė „Crvena zvezda“, kuri šiame prasibrovė į Čempionų lygos turnyrą yra tiek stipresnė už visas kitas šalies komandas? Priminsiu, kad „Partizan“ klubą aplenkė net 17 taškų.
J.Lasickas: Taip, atotrūkis yra labai didelis. Ir per televiziją transliuojamos „Crvena zvezda“ ir „Partizan“ rungtynės, nors šiaip, viename mače viskas gali būti.
Mes su „Partizan“ kovojome lygiai beveik iki pat rungtynių pabaigos. Bet čempionate išryškėja pranašumas.
– Kuo klubinis futbolas Serbijoje labiausiai skiriasi nuo lietuviškojo?
J.Lasickas: Labai jaučiasi pirmų aštuonių klubų lygis. Apatinės aštuonios yra kitos. Manau, kad dauguma Lietuvos klubų galėtų žaisti ir kovoti, galbūt išskyrus su „Crvena zvezda“ ir „Partizan“.
– Ernestai, kalbant apie jūsų klubinę karjerą, balandžio mėnesį irgi tapote ryškia žvaigžde Izraelyje, kai mače su Raananos „Hapoel“ atrėmėte net tris baudinius ir išvedėte komanda į Izraelio taurės finalą, kurį taip pat laimėjote prieš Jeruzalės „Beitar“. Ar tai buvo vienas sėkmingiausių sezonų jūsų karjeroje?
E.Šetkus: Taip, nes iškovojau trofėjų, kuris man pirmasis per legionieriaus kelią.
Viską lemia komandos sėkmė. Pastarasis sezonas ir asmeniškai, ir komandai – pats geriausias mano karjeroje.
Izraelyje keista situacija. Kai laimėjome taurę, supratau, kad niekam nebeįdomu, kas užims trečią vietą. Sezono eigoje turėjome galimybę pakovoti ir dėl čempiono titulo, bet Izraelyje 6-7 komandos gali siekti aukso. Mums pritrūko daugiau aukšto lygio žaidėjų, nespėdavome atsistatyti, kad užimtume aukštesnę vietą.
Šiemet konkrečių tikslų nėra. Bet Izraelio čempionatas skyla, tad pradžiai norime patekti į pirmą šešetą.
– Izraelyje žaidžiate antrus metus. Kažkada esate užsiminęs, kad labiausiai patikęs karjeros etapas yra „Sivasspor“ klube Turkijoje. Galbūt jau kažką panašaus galėtumėte pasakyti ir apie Izraelį?
E.Šetkus: Izraelyje jaučiuosi gerai, bet čempionato pajėgumu Turkija buvo aukščiau. Aukščiau už Nyderlandus taip pat. Turkijos pirmenybėse pagal finansines galimybes klubai lenkia ir stipresnių futbolo šalių lygas. Ten vis ateina naujų žvaigždžių. Mano buvusiame klube žaidžia Robinho, nors „Sivasspor“ net nepretenduoja į titulus.
– Jūsų žygį Europos lygos turnyre šiemet sustabdė galingosios Italijos Bergamo „Atalanta“. Ar nebuvo įmanoma pasipriešinti šiai ekipai?
E.Šetkus: Be abejo, „Atalanta“ stipresnė. Pirmą mačą pralaimėjome 1:4, bet tikrai galėjome pasirodyti geriau. Rezultatas nebuvo teisingas. Bet tądien italai buvo tikrai stipresni.
– Jūsų sutartis su „Hapoel“ galioje iki šio sezono pabaigos? Norėtumėte liki, galbūt jau yra pasiūlymų pratęsti?
E.Šetkus: Yra pasiūlymas pratęsti kontraktą. Turėjau pasiūlymą pasirašyti sutartį su Izraelio čempionais, jau beveik matavausi marškinėlius, bet paskutinę akimirką viskas nutrūko.
– Justai, o jūs pats kaip vertinate tą legionieriaus periodą Serbijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai buvo tarsi tramplinas į naujas aukštumas. Sugebėjote atrasti save ir sezono pabaigoje jau buvote bene svarbiausias „Zemun“ žaidėjas, o sėkmingas žaidimas leido pasirašyti sutartį su Balstogės „Jagiellonia“ klubu?
J.Lasickas: Važiuodamas į Serbiją daug nesitikėjau, bet gavau šansą, sužaidžiau kelerias geras rungtynes, o tai padėjo man tapti svarbiu žaidėju sezono metu. Treneris manimi tikėjo ir skatino. Tai buvo įspūdingai geri metai.
Serbija yra labai gera šalis jauniems žaidėjams. Galbūt gyvenimas ten nėra toks geras, kaip Lietuvoje, kaip Vilniuje, bet svarbiausia, kad gavau daug laiko žaisti.
– Kokie pirmieji įspūdžiai iš Lenkijos? Ar komandos senbuvis Arvydas Novikovas padėjo apsiprasti?
J.Lasickas: „Žinojau, ko laukti ir tikėtis. Komanda priėmė gerai. Labai palanku, kad yra Arvydas, jis labai padeda įsijungti ir įsivažiuoti.
– Kokį vaidmenį jums yra numatęs treneris Ireneuszas Mamrotas?
J.Lasickas: Pirmasis pusmetis bus sunkus, nes tik atvykau į komandą. Bet viskas priklauso nuo manęs.
Pirmosiose rungtynėse buvo sunku, nes vasarą neturėjau daug mačų, buvo įtampos, bet debiutuoti buvo labai malonu.
– Ar lenkų pasiūlymas jums buvo netikėtas? Ar buvo daugiau variantų ir kas nulėmė?
J.Lasickas: Nebuvo netikėta, nes žinojau, kad lenkai manimi domisi. Tačiau buvo malonu.
