Trečiadienį „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Valdas Urbonas lankėsi 15min studijoje, kurioje kalbamės apie laukiantį Farerų iššūkį, sostinės klubo tikslus Europoje bei vis dar rusenančią viltį pasipuošti A lygos aukso medaliais.
Jei pavyktų peršokti šį barjerą, kitame etape „Žalgirio“ lauktų „Vaduz“ futbolininkai iš Lichtenšteino, kurie kiek netikėtai iš turnyro išmetė favoritų laikytą Sofijos „Levski“. Pirmą mačą namuose Vaduco futbolininkai laimėjo 1:0, o antradienį nusileido svečiuose 2:3, bet dėl svečiuose įmuštų įvarčių žengė tolyn.
– Treneri, iš Farerų salų parsivežėte pergalę 2:1. Tai saugus rezultatas?
– Tai pergalė, bet dar negalime atsipalaiduoti.
– Ar buvote patenkintas tuo, ką pamatėte Torshaune?
– Žaidėjų motyvacija atitiko Europos lygos lygį. Daug kontroliavome kamuolį, bet sunku buvo surasti progų sutankintoje varžovų gynyboje.
– Ar pirmojoje dvikovoje „Klaksvik“ jus kuo nors nustebino? Ar vykdami ten buvot susidarę labai aiškų vaizdą, prieš kokį varžovą jums teks žaisti?
Mes ateityje tada žaisime be lietuvių. Sunku tai pripažinti, bet turime kažką daryti.
– Nustebino, kad jie buvo linkę atiduoti mums kamuolio kontrolę. Maniau, kad jie norės labiau atakuoti. Mes neperlaikydavome kamuolio, bet mums pavyko kontroliuoti žaidimą. Kai turi kontrolę, yra lengviau ir įmušti bei nepraleisti.
– Farerų komanda? Kokia ji? Ar galima ką nors išskirti?
– Anksčiau buvo daugiau vietinių, o dabar nemažai legionierių. Aišku, jie nėra paties aukščiausio lygio, bet padeda komandai.
– Pirmajame mače gal ir nesukūrėte labai pavojingų išpuolių prie oponentų vartų, bet visiškai privertėte „Klaksvik“ žaisti be kamuolio. Ar tai akcentuojate ir prieš atsakomąjį mačą Vilniuje? Ar tai galėtų būti raktas į pergalę?
– Aš dirbu visai neilgai, todėl man tenka pažindintis su komanda oficialiose varžybose. Tačiau mano braižas ar noras jį turėti išlieka. Mano akcentas yra kamuolio kontrolė.
– Treneri, abu įvarčiai Fareruose įmušti po standartinių situacijų. Tai naujas komandos ginklas?
– Komandos visada stengiasi išnaudoti standartines situacijas. Pasaulio čempionate irgi taip buvo. Reikia galvoti apie detales. Tie įvarčiai nuramina visą komandą ir keičia žaidimą. Todėl standartinės situacijos yra svarbios.
– Pirmajame mače komandai negalėjo padėti Tomašas Šimkovičius, kuris yra vienas svarbiausių dabartinio „Žalgirio“ žaidėjų. Saugas sirgo ir net neskrido į Farerų salas. Panašu, kada dabar žaidėjas jau pasveiko ir dalyvavo treniruotėse. Kokia yra Tomašo sveikata, ar jis pasirengęs dvikovai, ar žais ir ar labai jo trūko Fareruose?
– Jis negalėjo vykti dėl viruso, apsinuodijo. Sužinojome tik išvakarėse. Bet sugrįžus jis jau dirbo su mumis ir aš tikiuosi, kad rytoj išbėgs į aikštelę. Jis pridės ramybės ir užtikrintumo.
– Atletinio rengimo treneris Marius Čeliauskas visai neseniai užsiminė, kad dabartinė žalgiriečių fizinė forma yra labai arti optimalios. Jūs, kaip komandos treneris, esate patenkintas tuo vaizdu, kurį matote aikštėje, nes niekas neslepia, kad fizinis komandos rengimas būtent ir buvo nutaikytas į Europos taurių turnyrus?
– Futbolui yra svarbus fizinis pasirengimas, tačiau Europos lygoje svarbiausias yra psichologinis nusiteikimas ir komandos sujungimas bei taktika. Manau, kad šitie dalykai yra svarbiausi. Tačiau matau, kad Aurelijaus Skarbaliaus ir viso štabo padarytas didelis darbas. Žaidėjai yra gerai parengti.
– Treneri, sutiktumėte, kad dabartinis „Žalgiris“ yra galva aukštesnis už savo priešininkus ir belieka tik tai įrodyti?
– Aišku, atrodo, kad viskas padaryta, bet reikia nusiraminti. Manau, būtų klaida manyti, kad mums reikia tiesiog atbūti tas 90 minučių aikštėje. Klubui tai svarbios rungtynės, čia yra ir finansinė paspirtis. Čia ne A lyga. Negalėsime atsilošti vėliau. Tikiuosi, kad žaidėjai tai supranta. Turime žaisti taip, kad jaustųsi jog esame namuose. Žaidėjų Europos lygoje papildomai motyvuoti nereikia.
– Treneri, kelionė į Farerų salas dėl išdaigų užtruko nepaprastai ilgai. Komanda dėl tiršto rūko negalėjo laiku pasiekti Torhauno, todėl teko nakvoti Kopenhagoje bei prašyti UEFA, kad nukeltų šias rungtynes bent dienai. Tokie dalykai, jums kaip treneriui turbūt pridėjo pakankamai galvos skausmo?
– Rezultatą visgi pasiekėme. Sako, kad geriausiai žmogų pažinsi kelionėje. Tai buvo papildomas laikas kartu ir susipažinimas. Be to, nuo klubo tai nepriklausė. Turėjome labai mažai laiko suplanuoti šiai kelionei. Tai suteikė skubotumo. Gerai, kad ir UEFA į tai atsakingai pažiūrėjo. Manau, kad jei labai reikėtų, būtume vis tiek sužaidę.
– Ar tokia patirtis jūsų trenerio karjeroje buvo pirmoji? Ir kas yra svarbiausia tokiomis akimirkomis, kai matote, kad pasiruošimas vyksta ne pagal planą, kurį sugalvojote?
– Svarbu būti nuosekliam ir staigiai kažko nedaryti. Šiaip man pirmas kartas, kai UEFA perkėlė rungtynes. To dažnai nebūna.
– O fiziškai tokie dalykai stipriai atsiliepia? Ar komandai užteks poilsio po visų tų gamtos išdaigų ir kelionių?
– Manau, kad poilsio buvo pakankamai. Nukenčiame ir, kai nieko nedarome. Svarbiausia gerai pasirengti.
– Jei pavyktų peršokti šį barjerą, kitame etape „Žalgirio“ lauktų „Vaduz“ futbolininkai iš Lichtenšteino, kurie kiek netikėtai iš turnyro išmetė favoritu laikytą Sofijos „Levski“. Pirmą mačą namuose Vaduco futbolininkai laimėjo 1:0, o vakar nusileido svečiuose 2:3, bet dėka svečiuose įmuštų įvarčių žengė tolyn. Ar jums buvo netikėta, kad toliau žengė Lichtenšteino, o ne Bulgarijos klubas?
– Koncentruosimės į rytojaus rungtynes. Europoje dabar matome nemažai staigmenų. Štai ir „Sūduva“. Šitame etape taip yra, kad sensacijos atsiranda. Palaukime dar antrųjų rungtynių su Farerais. Tačiau man patiko komandinis „Vaduz“ žaidimas. Ne veltui jie žaidžia Šveicarijos lygoje, dirba labai nuosekliai.
– Treneri, pirmtakui Aurelijui Skarbaliui prieš sezoną buvo iškeltas uždavinys pasiekti bent jau ketvirtą Europos lygos etapą. Ar manote, kad šie uždaviniai „Žalgiriui“ yra įgyvendinami?
– Natūralu, kad keliami aukščiausi tikslai. Man labiau patinka žingsnis po žingsnio kalbėti. Situacija, kai prisijungi viduryje sezono, yra sudėtingesnė, bet turiu priimti atsakomybę. Nors klubas aiškiai man tikslų neįvardijo. Man džiugu, kad turime branduolį žaidėjų, kurie yra pasirengę. Tai duoda teigiamą impulsą.
– Kalbant apie situaciją A lygos pirmenybėse. Vos tik stojęs prie komandos vairo padarėte tai, ko nepavyko jūsų pirmtakui – įveikėte Marijampolės „Sūduvą“. Dabar jūsų komandą nuo pirmaujančių suvalkiečių skiria 8 taškai, bet turite dar vienerias rungtynes atsargoje. Ar tai yra panaikinamas deficitas?
– Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai pirmauji, atrodo, kad tie besivejantys yra visai netoli, o, kai atsilieki, atrodo, kad lyderiai toli. Manau, kad A lygai tai prideda intrigos. Konkurencingumas turi būti. Kai jis yra, tada ir Europoje rezultatai geresni.
– Jūsų pavardė pastaraisiais metais buvo tapusi savotišku pergalių Lietuvos klubiniame futbole sinonimu. 2008-2013 metais penkis kartus tapote Lietuvos čempionu su Panevėžio „Ekranu“ ir tris kartus buvote išrinktas geriausiu treneriu. Vėliau šį apdovanojimą dar gavote ir kai su „Trakų“ klubu laimėjote sidabrą bei metėte iššūkį Vilniaus „Žalgiriui“. Praėjusį sezoną sėkmingai dirbote Jūrmalos „Spartaks“ klube ir tapo Latvijos čempionais. Kodėl teko atsisveikinti su Latvijos klubu?
– Istorija ten labai paprasta. Atėjau likus žaisti 7 rungtynes. Ten buvo finansinių sunkumų, bet pavyko išlaikyti rezultatą. Tada pasikeitė klubo savininkai ir jie norėjo kitų trenerių. Teko praktiškai pusę metų laukti ir žvalgytis.
Trenerio darbe svarbiausia yra patirtis. Aš pradėjau 2008 metais, o dabar, po 10 metų, turiu jau daug patirties. Aišku, buvo sunkus laikotarpis, kai esi be darbo, neturi kasdienės veiklos. Kiekvienam gal tai reikia patirti, kad išeitum dar stipresnis.
– Jums pačiam „Žalgirio“ pasiūlymas buvo netikėtas?
– Lauki tokių netikėtų pasiūlymų. Trenerio darbe daug kas netikėta. Reikia tiesiog pasirinkti savo darbo vietą.
– Ar ilgai vyko derybos? Turbūt nėra lengva stoti prie komandos vairo ir būti įmestam į ugnį prieš pat Europos taurių turnyrus?
– Derybos nebuvo ilgos. Tik pasikeitėme nuomonėmis, kaip viskas turėtų būti.
– Apie tolimesnius uždavinius su klubo vadovais kalbėjotės, ar svarbiausias jūsų uždavinys dabar yra sėkmingas pasirodymas Europos lygos kampanijoje?
– Kai esi prie Vilniaus „Žalgirio“ vairo, tai tikslai yra ir taip aiškūs. Žinome finansinius dalykus. Vilniaus klubas yra flagmanas Lietuvoje. Man svarbiausia yra darbas ir rezultatai.
– Šiemet Lietuvos klubai antrus metus iš eilės Europos taurių pirmuose etapuose atrodo ypač konkurencingi. Kas nutiko, kad tas vaizdas per kelis metus taip pasikeitė? Ar sutiktumėte su mintimi, jog prie to stipriai prisidėjo legionierių iš Europos Sąjungos šalių limito panaikinimas?
– A lygos konkurencingumą pakėlė legionierių kvotos panaikinimas. Aišku, čia yra ir kita pusė – mažiau lietuvių komandose ir tų futbolininkų realiai nėra. Klubams irgi reikia augintis jaunimą, bet strateginių veiksmų nėra. Mes ateityje tada žaisime be lietuvių. Sunku tai pripažinti, bet turime kažką daryti, kad turėtume konkurencingesnius žaidėjus.
– Kokie įspūdžiai po pasaulio čempionato?
– Aš palaikau Italiją, bet jos nebuvo čempionate. Neturėjau kitų favoritų. Žinoma, tai yra šventė. Tai, kad dominavo Europa, jau nieko nenustebino. Manau, kad reikia Europai išsimušti didesnę kvotą nei 14 komandų.
– Kurios rinktinės žaidimas galbūt panašiausias į jūsų braižą?
– Jose Mourinho sakė, kad kopija nebus tokia gera kaip originalas. Kūryba yra išsirinkti detales ir jas pritaikyti. Buvo iš ko pasimokyti.
Beje, noriu visus labai pakviesti mus palaikyti LFF stadione ketvirtadienio vakarą. Stengsimės jūsų nenuvilti.
