Rusų pastangos sukurti futbolo šventę, kuri būtų prisimenama dar ilgai, matomos plika akimi. Šeimininkai puikiai supranta, kad šias dvi savaites į kol kas svarbiausią istorijoje futbolo egzaminą laikančią valstybę bus nukreipti ne tik skeptiškai nusiteikusių aistruolių, bet ir Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vadovų žvilgsniai.
Ir pirmą egzaminą, jie, atrodo, išlaikė. Bent jau prieš FIFA. Atidarymo ceremonijos metu šypsena nedingo nuo Gianni Infantino veido, o šiltas jo flirtas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo iškalbingiausias įrodymas, jog dar prieš metus viešojoje erdvėje girdėjęsi postringavimai apie tai, jog iš Rusijos gali būti atimta pasaulio čempionato organizavimo teisė, tebuvo it tyliai susprogęs muilo burbulas.
Tai yra Rusijos pasirodymas pasauliui, bet ne mažiau patraukliai jis atrodo ir vietiniams šalies gyventojams. Šalies valdžios sumanymu, bet kurį Konfederacijų taurės turnyrą priimančio miesto vietos sirgaliai gali pasiekti visiškai nemokamai iš bet kurios Rusijos vietos, jeigu tik turi bilietą. Šeimininkai mėgsta pabrėžti, kad tokia praktika iki šiol nebuvo taikoma dar jokioje svarbiausius pasaulio forumus priimančioje valstybėje.
Bet net ir į tokius organizatorių sumanymus Rusijos futbolo aistruoliai šią vasarą reaguoja pasyviai. Pavyzdžiui, iš sostinės Maskvos į Sankt Peterburgą periodiškai vykstantis specialus sirgalių traukinys dažniausiai kursuoja apytuštis.
Kokie čia stebuklai dedasi, kad autobusai pradėjo vežti nemokamai?
Iki pasaulio pirmenybių likus metams, Rusija dar privalo pasistiebti, gerindama logistikos infrastruktūrą. Vietinio kolegos teigimu, automobiliu kelionė į Piterį iš sostinės taip pat trunka apie pusę paros, kadangi pagrindinis kelias siauras ir vingiuotas, jame gausu krovininių vilkikų, o remontuojamose atkarpose susidaro nemažos spūstys.
Panašus vaizdas ir Piterį pasiekiant per Pulkovo oro uostą. Raudonus savanorių marškinėlius vilkintiems jaunuoliams darbo nedaug. Bene svarbiausias – įsodinti miesto svečius į turnyro simbolika išmargintą nemokamą autobusą, kuris kursuoja kas keliolika minučių ir veža į miesto centrą.
Oficialiai šis autobusas turėtų būti skirtas tik oro uoste sirgaliaus ID kortelę (tai irgi naujovė!) gavusiems aistruoliams, žiniasklaidos atstovams ar oficialiems čempionato svečiams, tačiau papildomais tikrinimais niekas neužsiima, todėl paslauga naudojasi visi peterburgiečiai.
„Kokie čia stebuklai dedasi, kad autobusai pradėjo vežti nemokamai?“ – klausia manęs ryšuliais apsikrovusi senjoriško amžiaus moteris. Įprastai bilietas iš Pulkovo oro uosto autobusu kainuoja 40 rublių (0,53 euro). Išgirdusi atsakymą, kad pagrindinė to priežastis – futbolas, pernelyg nesuka galvos ir mesteli repliką: „Keista. Toks didelis autobusas ir dar tuščias – nereikia nei grūstis, nei stovėti, kaip įprastai. Pradėjome važinėti kaip balti žmonės.“
Ir šis ponios abejingumas labai taikliai atspindi realią situaciją – ypatinga futbolo atmosfera Piteris tikrai nespinduliuoja. Nevos žiotyse įsikūręs ketvirtasis pagal dydį Europos miestas gyvena kiek kitokiu ritmu nei visa likusi Rusija. Nemažai gyventojų apie Konfederacijų taurę išvis nieko nežino, mat mokslo, teatrų, bibliotekų ir muziejų mieste sportas nėra tas dalykas, apie kurį suktųsi visas gyvenimas.
Vietos „Zenit“ šiemet Rusijos „Premier“ lygoje liko tik trečias, tačiau KHL Gagarino trofėjų po metų pertraukos susigrąžino SKA ledo ritulininkai. Kaip bebūtų, net ir 5,3 mln. miesto sporto bendruomenė yra pernelyg pasyvi, jog užpildytų 69,5 tūkst. vietų naująją areną. Net ir per turnyro atidarymo rungtynes, kuriose „Krestovkij“ stadione šeimininkai rusai žaidė su Naująja Zelandija, ažiotažo nebuvo.
Bet sakyti, kad futbolas net šiomis dienomis paskęsta Rusijos kultūros ir meno sostinės šurmulyje, taip pat būtų netiesa. Teisingiausia teigti, kad kiekvienas renkasi tai, kas jam įdomiausia ir priimtiniausia. O pasirinkimų dabartinis Piteris turi daug ir į futbolą nors dabar stengiamasi atkreipti daugiau dėmesio.
Nuo 1955-ųjų metų veikiančio penkių linijų Sankt Peterburgo metropoliteno sienos nuklijuotos Konfederacijų taurės reklaminiais stendais ir Stanislavo Čerčesovo rinktinę palaikančiais plakatais. Viešasis miesto maršrutas taip pat nudažytas turnyro ir Rusijos komandos spalvomis, o informacinius centrus sirgaliai gali rasti bet kurioje populiarioje miesto vietoje, pavyzdžiui, Rūmų aikštėje.
Turistų srautai paprastai gausiai lankomuose Žiemos rūmuose turnyro metu ūgtelėjo nežymiai. Tiesa, ir šalys, kurios kol kas aplankė Piterį, gausiomis sirgalių armijomis pasigirti negali.
Naująją Zelandiją atidarymo rungtynėse palaikė vos apie tris šimtus aistruolių, ne ką didesnius būrius, pasipuošusius Kamerūno ir Australijos marškinėliais, Sankt Peterburgo gatvėse buvo galima pastebėti ir ketvirtadienį, kai šios abi ekipos žaidė antruosius B grupės mačus.
Nors ir priima didžiausią planetos futbolo forumą, vienu aspektu Rusija dar kur kas labiau yra panašesnė į Lietuvą nei į Vakarų pasaulio šalis. Tai – sirgalių mentalitetas.
Kur kas gausesnės sirgalių invazijos Sankt Peterburgas laukia savaitgalį. Šeštadienį čia paskutines grupės rungtynes žais Portugalija, Rusijoje turinti vieną gausiausių palaikymo auditorijų.
Nors ir priima didžiausią planetos futbolo forumą, vienu aspektu Rusija dar kur kas labiau yra panašesnė į Lietuvą nei į Vakarų pasaulio šalis. Tai – sirgalių mentalitetas.
Nors stadiono prieigose veikia didžiulė ir daugybę pramogų siūlanti aistruolių zona, į rungtynes sirgaliai renkasi tik prieš pat pirmąjį teisėjo švilpuką.
Tiesa, kai rungtynės darbo dieną prasideda 18 val. vietos laiku, kyla ir daugiau papildomų sunkumų, bet faktas tas, kad ketvirtadienį vykęs Afrikos ir Azijos čempionų mačas prasidėjo tuščiomis tribūnomis, o milžiniškos eilės prie stadiono įėjimo vartų driekėsi net ir įpusėjus pirmajam kėliniui.
Galiausiai stadione apsilankė per 35 tūkst. aistruolių, tad antroji rungtynių pusė vyko kur kas jaukesnėje atmosferoje. Dar vienas įdomus dalykas – vietos sirgaliai gana stipriai simpatizuoja Kamerūno rinktinei.
Šios šalies pavadinimą minia skandavo ne kartą, o panašiai rusai elgėsi ir per pirmąją Afrikos atstovų dvikovą Maskvoje, kai Kamerūnas žaidė su Čile.
Po rungtynių ketvirtadienį spaudos konferencijoje apie tai paklaustas šios rinktinės vyriausiasis treneris Hugo Broosas neslėpė, jog toks šiltas palaikymas jį nepaprastai nustebino. Panašiai vietos aistruoliams padėkojo ir Kamerūno gynėjas Adolphe‘as Teikeu, kuris su vietos žurnalistais netgi bendravo rusų kalba, mat, prieš išvykdamas į Prancūzijos „Sochaux“, ne vienus metus yra atstovavęs vietos „Krasnodar“ ir Grozno „Terek“ klubams, taip pat vilkėjęs ukrainiečių Zaporožės „Metalurg“ ir Odesos „Černomorec“ marškinėlius.
Skandalingasis stadionas? Nors „Krestovskij“ statybos darbai jau iki turnyro spėjo apaugti įvairiausiomis skandalingomis istorijomis ir legendomis, 15min žurnalistui iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad dar bent kelios papildomos naktys organizatoriams vis dėlto būtų pravertusios.
Aplink stadioną dirbantis personalas išmokytas elgtis mandagiai ir paslaugiai, tačiau fotografuoti stadiono teritorijoje, ypač problemines ir jautresnes vietas, draudžiama, o akyli savanoriai-prižiūrėtojai tuoj pat paprašys ištrinti nuotraukas, jei tokios bus padarytos.
Net įpusėjus turnyrui, „Krestovskij“ prieigose dar ir šiomis dienomis galima išvysti nemažai darbininkų, intensyviai tvarkančių aplinką ir infrastruktūrą. Tikėtina, kad iki kitų metų birželio vidurio, kai bus duotas startas planetos pirmenybėms, „Krestovskij“ brokas bus pašalintas, tačiau čia kyla kitas, nemažiau svarbus, klausimas.
FIFA Konfederacijų taurė vyksta tik keturiuose iš 12 stadionų, kurie kitąmet priims svarbiausią metų sporto renginį. Jei svarbiausios arenos organizatoriai nespėjo tinkamai paruošti iki šių varžybų pradžios, kokia tikimybė, jog kiti stadionai nepriekaištingai blizgės teisėjams skelbiant pirmuosius švilpukus kitą vasarą?
Bet ir į šiuos niuansus šeimininkai žiūri kiek pro pirštus. Nors organizacinio komiteto vadovai tikina, kad visos arenos pasaulio pirmenybėms bus parengtos nepriekaištingai, nepraleidžiama progos prisiminti ketverių metų istorijos, kai turnyrą organizavusi Brazilija taip pat nebuvo suspėjusi laiku paruošti visų namų darbų.
Personalas išmokytas elgtis mandagiai ir paslaugiai, tačiau fotografuoti stadiono teritorijoje, ypač problemines ir jautresnes vietas, draudžiama, o akyli prižiūrėtojai tuoj pat paprašys ištrinti nuotraukas, jei tokios bus padarytos.
Nemažas skandaliukas jau buvo kilęs ir dėl organizatorių nesugebėjimo apskaičiuoti Piterio transporto srautų. Prieš turnyrą dėl susidariusių spūsčių į Rusijos rinktinės treniruotę nespėjo oficialus žiniasklaidos atstovus vežantis autobusiukas.
Po tokio akibrokšto užsienio šalių žurnalistai į FIFA išsiuntė ne vieną skundą, aiškindami, kad negali padaryti kokybiško televizijos reportažo be vaizdų iš treniruotės.
Patekimas į stadioną taip pat užtrunka keliolika minučių, net jeigu ir esi akredituotas žiniasklaidos atstovas. Apsaugos darbuotojai nuodugniai patikrina kiekvieną įeinantį – iš pradžių skenavimo aparatu, po to paprašydami įjungti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, atverti kiekvieną kuprinės kišenę.
Šias procedūras su vienu žurnalistu atlieka keturi apsaugos darbuotojai, o jų darbą dar papildomai stebi ir milicijos pareigūnas. Jeigu į stadioną ateini likus 4 val. prieš rungtynes, į šiuos niuansus žvelgi su šypsena. Jeigu vėliau – eilė auga lygiai taip greitai, kaip ir susierzinimas.
Apie 3 mlrd. dolerių kainavusį „Krestovskij“ kompleksą, jau kartą keistą jo dangą, istorinės salos sporto infrastruktūrą, kosminiu greičiu išsipūtusias sąmatas bei vietos valdžios ir gyventojų požiūrį į brangiausią planetoje futbolo stadioną galėsite skaityti antrojoje 15min pasakojimo apie Sankt Peterburgą dalyje.
