2004 metų Čempionų lygos laimėtojas su „Porto“ klubu taip pat žaidė tokiose komandose kaip Maksvos CSKA, „Club Brugge“, San Sebastiano „Real Sociedad“, Lisabonos „Benfica“, „Nice“ ir kitose. Lietuvos futbolo rinktinėje per 56 mačus „Jankis“ įmušė 10 įvarčių.
Kai eini į aikštę, kur daugybė varžovų, jauti įtampą, rungtynių svarbą. Nesinori to pamiršti.
– Ar jaučiate, kad jau esate 40 metų?
– Nežinau, čia turbūt tik skaičius, kuris šįkart yra apvalus. Aišku, metai bėga ir nė vienas iš mūsų nejaunėjame, tačiau jokios baimės senti nėra. Svarbiausia rūpintis savo sveikata, juk kažkiek esame savo likimo kalviai, galime teisingai ir tvarkingai gyventi.
– Ką šiuo metu veikiate?
– Prasidėjo FIFA Pro trenerių kvalifikacijos kursai – tai pagrindinis mano tikslas, gauti aukščiausią trenerio licenciją. Tikiuosi, kad mano gyvenimas bus susijęs su futbolu.
– Galite papasakoti plačiau apie kursus?
– Kursai vyksta Lietuvoje, trunka dvejus metus. Žinoma, jų metu bus ir išvykų į užsienį, stažuočių užsienio klubuose, stovyklų. Tai ilgas ir, tikiuosi, kad įdomus procesas.
Anglijos rinktinėje nėra futbolininkų su keturiomis kojomis, kurie būtų kelis kartus greitesni. Reikia teisingai pasirengti, tinkamai nusiteikti, be abejo, tikėti. Kai netiki savimi, jau eidamas į aikštę pralaiminėji 0:1.
– Po praėjusios vasaras nebetreniruojate jokios komandos. Kodėl?
– Trenerio darbas yra kitoks nei žaidėjo – nebūtina būti aktyviam visada. Futbole viskas greitai keičiasi.
Pažiūrėkite į Madrido „Real“ – sausį visi nešiojo ant rankų, prasidėjus kovui jau visi sako, kad viską reikia keisti. O kas keičiasi šiais laikais pirmas? Treneris. Su šia specifika reikia susitaikyti ir, svarbiausia, turėti kantrybės.
– Mindaugas Kalonas sakė, kad geriau važiuos į Latviją nei žais A lygos naujokų klubuose. Kaip jūs tai vertinate?
– Kiekvienas atvejis, kiekvienas pasiūlymas yra individualus. Priklauso nuo norų, nuo klubo lūkesčių, realybės. Manau, kad skirstyti klubus į naujokus ir senbuvius nelabai verta. Lietuvoje, be Vilniaus „Žalgirio“, didelių tradicijų futbole nėra, tad pagal tai skirstyti nevertėtų.
– Kalbant apie trenerio karjerą, ar turite tikslą, kur norėtumėte dirbti?
– Kaip ir visi žmonės turiu norų ir svajonių, bet nenorėčiau jų įvardinti. Žinoma, kad norisi kažko siekti, eiti į priekį, tikslai visada yra maksimalūs. Neužtenka laimėti vienų ar dviejų rungtynių – norisi eiti pirmyn, kautis dėl titulų.
– Ar „Porto“ klubo pergalės jums vis dar suteikia emocijų?
– Visada žiūrint futbolą yra emocijų. Net ir vakarykštės rungtynės („Chelsea“ – PSG), manau, visiems suteikė emocijų. Geras futbolas visada jų duoda, o jei žiūri į komandą, kurioje pats praleidai nemažai laiko, tų emocijų būna tik daugiau.
Prasidėjo FIFA Pro trenerių kvalifikacijos kursai – tai pagrindinis mano tikslas, gauti aukščiausią trenerio licenciją.
– Gailitės „Chelsea“ po pralaimėjimo?
– Nepasakyčiau, rezultatas yra logiškas ir PSG buvo verti patekti į kitą etapą. Taip sakė ir pats Jose Mourinho.
– Raudona kortelė Zlatanui Ibrahimovičiui buvo teisinga?
– Ne, neteisinga. Tose rungtynėse buvo keistų sprendimų, tačiau tokio lygio rungtynėse klysti yra žmogiška. Mums sunku net įsivaizduoti įtampą tokiose rungtynėse. Žinoma, gaila, kad tokios klaidos daromos.
– Pats taip pat esate žaidęs Čempionų lygoje. Ar žiūrėdamas rungtynes pasiilgstate tų emocijų, ar jau tai pamirštate?
– Žinoma, kad pasiilgstu, nemanau, kad tas jausmas kada nors pasimirš. Kai eini į aikštę, kur daugybė varžovų, jauti įtampą, rungtynių svarbą. Nesinori to pamiršti. Vakarykštės rungtynės puikiai parodė, kad kai komanda yra vieninga kaip kumštis, nebijo, tiki savimi, pasiekia įspūdingų dalykų. Tokios pergalės neužsimiršta visą gyvenimą.
– Kaip įsivaizduojate save po dešimties metų? Ar galėtumėte gyventi be futbolo?
– Manau, kad ne. Gyvenimas liks susijęs su futbolu ir tai neturėtų pasikeisti.
Aišku, metai bėga ir nė vienas iš mūsų nejaunėjame, tačiau jokios baimės senti nėra. Svarbiausia rūpintis savo sveikata, juk kažkiek esame savo likimo kalviai, galime teisingai ir tvarkingai gyventi.
– Pernai treniravote „Trakų“ klubą A lygoje. Kaip jums patiko ši patirtis?
– Tai tikrai buvo labai įdomu, to ne visada gautum dirbdamas užsienyje. Lietuvoje, be darbo su žaidėjais, dar reikia dirbti ir su futbolo aplinka apskritai.
Futbolo lygis mane nustebino, manau, kad viskas po truputį kyla.
Atsiranda žmonių, kurie supranta, kaip vystomas futbolas, kaip viskas turi būti daroma, kaip kurti klubą, jo struktūrą.
– Teko girdėti „Trakų“ žaidėjų atsiliepimų, kad treniruotės būdavo labai įdomios. Ar daug naudojote savo buvusių trenerių metodų?
– Žinoma, kažkiek patirties naudoti reikia, tačiau niekada nenorėjau kopijuoti. Minčių pasisėmiau, tačiau viską dariau pagal save.
Manau, kad geriausia treniruotė yra ta, kuri labiausiai priartinta prie rungtynių, tad kažko ypatingo aš neišradau.
– Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos futbolo rinktinei prieš išvykos rungtynes su Anglija?
– Pirmiausia linkėčiau vienybės. Sugrįžkime prie „Chelsea“ – PSG rungtynių. Gal pavyzdys ir ne geriausiai tinka, tačiau jos parodo, kad viskas yra įmanoma. Anglijos rinktinėje nėra futbolininkų su keturiomis kojomis, kurie būtų kelis kartus greitesni. Reikia teisingai pasirengti, tinkamai nusiteikti, be abejo, tikėti. Kai netiki savimi, jau eidamas į aikštę pralaiminėji 0:1.
