Tarptautinė futbolo federacijų asociacija (FIFA) antradienį paskelbė, jog pasaulio čempionatas plečiasi. Nuo 2026 metų planetos pirmenybėse žais 48 komandos – šešiolika komandų daugiau nei žais 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare.
„Gal ir neblogas variantas, – FIFA sprendimą vertino buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Arminas Narbekovas. – Kai buvo padidintas komandų skaičius Europos čempionate (nuo 24 iki 32), irgi buvo nepatenkintų.
Tačiau aš išvydau daug įdomių komandų, jos nebuvo daužomos ir spardomos, nemačiau žaidimo į vienus vartus. O į pasaulio čempionatą kartais nepatekdavo įdomių rinktinių. Dabar jos turės daugiau šansų“.
Ciuriche (Šveicarija) antradienį priimtą futbolo valdininkų sprendimą sveikino ir Benjaminas Zelkevičius.
„Labai gerai, – sakė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris. – Man futbole viskas įdomu – bus smalsu pažiūrėti ir į silpnesnes komandas. Be to, žiūrovai juk visad gali pasirinkti – kas nori, tegu žiūri tik stiprių komandų kovas. Man mažesnės futbolo šalys įdomios. Ir jose užauga talentingų futbolininkų“.
Kita vertus, ne visiems atrodo, kad čempionatas taps įdomesnis.
„Tokioms šalims, kaip Lietuva, – tai geras variantas. – teigė buvęs mūsų šalies rinktinės futbolininkas Deividas Šemberas, dabar einantis Lietuvos futbolo A lygos prezidento pareigas. – Tačiau, žvelgiant iš žiūrovo pozicijos, čempionatas nebebus toks patrauklus ir stiprus. Kita vertus, tai gerai rinkodaros prasme – daugiau galimybių mažesnėms federacijoms“.
Naujas modelis žada įtemptų kovų
Futbolo komentatorius Nerijus Kesminas mano, jog dar labiau margame pasaulio čempionato žemėlapyje bus lengviau paklysti. Tačiau jam patinka nauja varžybų sistema.
Siūloma, kad 48 komandos pirmajame etape būtų padalytos po tris į šešiolika grupių. Į atkrintamąsias kovas
32 ekipos – po dvi komandas iš grupės. Iš viso per penkias savaites bus sužaista 80 rungtynių ir kone kiekvienerios jų bus žūtbūtinės.
„Klaidos kaina ženkliai išaugs. Stiprios komandos anksčiau galėdavo turnyrą pradėti viena koja, nes vėliau būdavo šansų pasitaisyti, – kalbėjo N.Kesminas. – Be to, keturių komandų grupėse paskutinis turas kartais nieko nebelemdavo. Trijų komandų grupėse kiekvieno mačo reikšmė išaugs, trečiasis turas bus įdomesnis.
Sakyčiau, naujo formato pliusas – įtampa nuo pirmos dienos. Minusas – didelis komandų skaičius. Jau žaidžiant 32 komandoms žiūrovams būdavo sunku susigaudyti, o 48 komandų žemėlapis bus dar margesnis“.
Lietuvos futbolo rinktinės saugas Vykintas Slivka mano, jog plečiant pasaulio čempionato geografiją, smuks bendras turnyro lygis.
„Kaip žiūrovas, manau, kad bendras turnyro lygis nukris. Mano nuomone, stipriausios rinktinės yra iš Europos ir Pietų Amerikos, o iš šių žemynų naujų komandų ateis mažiau nei iš Azijos ar Afrikos, – svarstė V.Slivka. – Tačiau, kaip Lietuvos rinktinės futbolininkas, džiaugiuosi. Bus daugiau vilčių“.
Prisiminė istorinį šansą
Lietuva nė karto nėra žaidusi pasaulio ir Europos pirmenybių finalo varžybose, nors naujos reformos tarsi perša mintį – prieš dvi dešimtis metų mūsų šalies futbolininkai būtų galėję įšokti į pasaulio čempionatą, jei vartai į finalinį turnyrą būtų platesni.
1998 metų pasaulio čempionato, kuriame pirmą sykį į finalo etapą pateko ne 24, o 32 komandos, atrankos varžybose lietuviai surinko 17 taškų ir buvo arti istorinės progos, bet kovoje dėl antrosios vietos grupėje pralaimėjo lemiamą mačą Airijai.
Tuomet rinktinę treniravusiam B.Zelkevičiui iki šiol prieš akis iškyla 1:2 pralaimėtų rungtynių Vilniuje akimirka, kai komanda praleido antrąjį įvartį antrojo kėlinio viduryje.
„Teisėjas skyrė baudinį ir parodė, kad smūgis turi būti atliktas po švilpuko, – prisiminė B.Zelkevičius. – Kol Gintaras Staučė rikiavo mūsų žaidėjų sienelę, airis smūgiavo kamuolį ir pataikė į vartus, o teisėjas ramiu veidu įvartį įskaitė“.
Airija tada vienu tašku aplenkė Lietuvos komandą grupės varžybose. Paskui airiai pralaimėjo atkrintamosiose varžybose belgams. „Buvome netoli, – pritarė tame atrankos etape taip pat žaidęs A.Narbekovas. – Tačiau nėra ko dairytis atgal, reikia žiūrėti į priekį“.
Šansų daugiau, bet tik ateityje
Priekyje platesni horizontai, nes 2026 metais į pasaulio čempionatą pateks ir daugiau Europos komandų.
Dabar Europa turi trylika vietų. Nors oficialiai kvotos nėra padalytos, manoma, jog pagal naują projektą Senasis žemynas galėtų deleguoti šešiolika komandų.
Kuo daugiau bilietų loterijoje perki, tuo daugiau šansų laimėti. Bus daugiau galimybių. Tačiau mums dar reikėtų ūgtelėti.
„Kuo daugiau bilietų loterijoje perki, tuo daugiau šansų laimėti. Būtų daugiau galimybių, – nusijuokė A.Narbekovas. – Tačiau mums dar reikėtų ūgtelėti“.
„Teoriškai šansų padidėjo, bet mes nepatenkame ir į 24 komandų Europos čempionatą, – priminė N.Kesminas. – Artimoje perspektyvoje nematau galimybių patekti į Europos ar pasaulio pirmenybes“.
D.Šemberas irgi mano, kad šį klausimą reikėtų perkelti tolimai ateičiai. „Jei Europa gaus trimis kelialapiais daugiau, tai nelabai daug kas pasikeis. Nors ir tikiu, kad su klubų futbolo vystymusi, jaunų žaidėjų ugdymu, galime patekti į kažkurį čempionatą, tačiau tai tolimos ateities klausimas“.
„Federacija sukruto, Edgaro Jankausko treniruojamoje rinktinėje kuriamas naujas braižas, – palankiai pokyčius Lietuvos futbole vertino B.Zelkevičius. – Kažkada ateis ir mūsų valanda“.
