Vartininkas: Saulius Klevinskas (Vilniaus „Žalgiris“). Savo vartus ne sykį gelbėjo ir Marius Rapalis iš „Trakų“, ir Povilas Valinčius iš „Šiaulių“, ir net šiek tiek nervingai rungtyniavęs Džiugas Bartkus iš Kauno „Stumbrą“ sutriuškinusios Marijampolės „Sūduvos“. S.Klevinskas, lyginant su šia kompanija, turi rimtą kozirį – jei ne jo šlovės akimirka rungtynių su „Klaipėdos granitu“ pabaigoje, čempionai, tikėtina, būtų „įmerkę“ neplanuotų taškų pajūryje. Galima sakyti, kad vartininkas, užgęsinęs neįtikėtinai svarbų gaisrą, laimėjo komandai rungtynes.
Gynėjai:
Deividas Česnauskis („Trakai“). Nuspėjamas žaidėjas. Nuspėjamas gerąja prasme – retas varžovas gali pasimėgauti ramybe tame krašte, kuriame žaidžia D.Česnauskis. „Kruoja“ irgi nesimėgavo – riterių kapitonas pradžioje rengė agresyvius reidus iš dešiniojo gynėjo pozicijos, o antrajame kėlinyje ramybės varžovams nedavė rungtyniaudamas saugu. Perdavimas Davidui Aršakianui, po kurio kamuolys atsidūrė vartuose, bet įvartis nebuvo įskaitytas dėl minimalios nuošalės, epizodas, kai niekas nebūtų nustebęs, jei teisėjas būtų skyręs 11 metrų baudinį už pražangą prieš D.Česnauskį, ir krūva kitų galvosūkių „Kruojai“. Ši išnešė sveiką kailį, bet futbolo spektaklis pagal D.Česnauskį vėl buvo simpatiškas.
Donatas Strockis (Pakruojo „Kruoja“). Šį sezoną stipriai buksuojantys A lygos vicečempionai atlaikė riterių spaudimą. Nauja vidurio gynėjų pora, kurią D.Strockis sudarė su ukrainiečiu Aleksandru Tarasenka, drąsiai gali prisiimti nemažą nuopelnų dalį. Nors D.Aršakianas intensyviai ieškojo galimybių, nei jam, nei kam kitam sunaikinti nulio „Kruojos“ praleistų įvarčių grafoje nepavyko. D.Strockis pirmajame kėlinyje sykį apmaudžiai slystelėjo savo baudos aikštelėje, suteikdamas varžovui galimybę. Nei prieš tai, nei po to panašių epizodų nebuvo.
Kazimieras Gnedojus (Klaipėdos „Atlantas“). Rungtynėse Utenoje – visiškas dominavimas savo baudos aikštelėje ir jos prieigose. Galbūt galėtume kalbėti apie tai, jog „Utenio“ puolimas toli gražu nėra geriausias A lygoje, bet fakto, kad jaunas uteniškių puolėjas Darius Kazubovičius iš „Atlanto“ gynėjo gavo gerų futbolo pamokų, nepaneigsi. Pirmąją sezono dalį „Klaipėdos granite“ praleidęs K.Gnedojus, vos sugrįžęs į „Atlantą“, savo žaidimu pasiuntė ir aiškią žinią treneriui Konstantinui Sarsanijai: vidurio gynėjo patirtis ir įgūdžiai vis dar gali būti labai naudingi komandai.
Valdas Pocevičius („Kruoja“). Nepaisant to, kad „Trakai“ turėjo aiškią teritorinę ir nežymią žaidybinę persvarą, „Kruoja“ gynėsi pavyzdingai. V.Pocevičius kairiajame krašte visiškai užtemdė įprastai pavojingą Aleksandrą Byčionoką, o atsiradus galimybei ir kontratakose stengėsi dalyvauti. Įsiminė Pakruojo komandos senbuvio uraganiškas prasiveržimas pro kelis riterių futbolininkus. Jis, tiesa, baigėsi labai netiksliu perdavimu, bet iš pozityvaus konteksto V.Pocevičius dėl to neiškrito. Kaip – derėtų dar kartą pabrėžti – ir visa „Kruojos“ gynybos linija.
Saugai:
Tomas Dombrauskis (Utenos „Utenis“). 18-metis vidurio saugas baigė savo angliškąją odisėją – kelerius pastaruosius metus jis kaupė britiško futbolo išmintį „Leicester City“ jaunimo akademijoje. Pirmosios rungtynės A lygoje futbolininkui pasisekė – labiau patyrę „Atlanto“ saugai aikštės vidurio neužvaldė, o viena pagrindinių to priežasčių buvo ne pagal amžių brandūs ir šaltakraujiški T.Dombrauskio veiksmai. Suprantama, daryti toli siekiančias išvadas pagal vienerias rungtynes – nepernelyg toliaregiška, bet, atrodo, jaunam futbolininkui atėjo laikas įrodinėti, jog teiginys, kad savame krašte pranašu netapsi – tik kvailas prietaras.
Nerminas Jamakas (Marijampolės „Sūduva“). Prieš vasaros pertrauką savo kailiu išbandęs lietuviško futbolo specifiką ir ją atsargiai įvertinęs, šįsyk bosnis be gailesčio sprogdino „Stumbro“ gynybos bastionus. 4:0 laimėtoje dvikovoje kamuolį į tinklą jis siuntė dukart, o antrasis sviedinys vienu lietimu į viršutinį vartų kampą išorine pėdos puse – tikras saldainis futbolo gurmano akiai. Neabejotina – Į Marijampolę atvykus N.Jamakui ir sunkią traumą išsigydžius Arminui Vaskėlai, „Sūduva“ gali pagaliau rasti tai, ko stygius pirmoje sezono dalyje rėžė akį – komandai trūksta kūrybinės galios aikštės viduryje.
Vadimas Barba („Kruoja“). Jei dar ir progomis būtų naudojęsis... Rungtynėse su „Trakais“ Pakruojo komandos naujokas iš Ukrainos dukart buvo atsidūręs vienas prieš M.Rapalį, bet abusyk pralaimėjo dvikovas varžovų vartininkui. Nepaisant to, galima konstatuoti – dešinysis saugas į „Kruojos“ žaidybines schemas įsiliejo gerai, jau dabar nesunkiai aikštėje randa bendrą kalbą su puolėju Ričardu Beniušiu, kuris po lygiųjų Vilniuje pabrėžė, kad naujieji legionieriai atitinka komandos standartus. Apie ankstesnius, iš Lietuvos jau išvykusius „Kruojos“ užsieniečius, komandos kapitonas, nors ir vengdamas kategoriškų pareiškimų, dažniausiai atsiliepdavo daug atšiauriau.
Donovanas
(„Žalgiris“). Progą, kurią „Klaipėdos granitas“ pavertė įvarčiu, šis „Žalgirio“ naujokas iš Nyderlandų varžovams įteikė mitriau už Kalėdų senelį, vaikų darželyje iš dovanų maišo traukiantį pliušinį kiškį – uostamiesčio komandos puolėjui Mariui Papšiui liko tik pasiųsti kamuolį į tinklą. Kitoje aikštės pusėje D.Slijngardas siautėjo – du rezultatyvūs perdavimai, smūgis į virpstą, dar keli ryškūs individualūs epizodai. Kaip vertinti jau minėtą klaidą iš Sekmadienio lygos repertuaro? Kol kas manykime, kad tai buvo labiau išimtis iš taisyklės nei pati taisyklė. Juolab kad „Žalgiris“ laimėjo 2:1.
Marius Papšys („Klaipėdos granitas“). Vienas geriausių lygos krašto saugų šįsyk žaidė puolėjo pozicijoje – kaip pats pripažino, pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų. Trenerio Gedemino Jarmalavičiaus eksperimentą vadinti nevykusiu nėra pagrindo – M.Papšys ne tik įmušė, bet ir dar porą kartų grasino S.Klevinsko saugomiems vartams. Klaipėdiečiai rimtai pakuteno čempionų sirgalių nervus, o nešališkiems stebėtojams lieka konstatuoti: M.Papšys – neabejotinas šios komandos lyderis, kad ir kurioje pozicijoje rungtyniautų.
Tomas Radzinevičius („Sūduva“). Dar vienerios rungtynės, dar pora įvarčių. Nors sezono pradžioje atrodė, kad Andrejus Paniukovas iš „Atlanto“ šluos visus lietuviškus rezultatyvumo rekordus, šį rusą varžovai, atrodo, perpranta vis geriau. T.Radzinevičiaus įvarčiai kapsi nuosaikesniu ritmu, bet nuolat. „Sūduvos“ kapitonas, kaip ir A.Paniukovas, šį sezoną įmušė jau 17 įvarčių. Pirmasis į „Stumbro“ vartus rungtynėse Kaune buvo ypač svarbus – jis gerokai atleido vožtuvus, po kuriais kaupėsi favoritais laikytus marijampoliečius slėgusi psichologinė įtampa. O kova dėl šio sezono A lygos snaiperių karaliaus titulo tęsiasi. Nepanašu, kad atomazgos sulauksime jau artimiausiu metu.
