A lygos čempionate sužaisti tik aštuoni turai, bet praėjusių trijų sezonų nugalėtoją „Sūduvą“ ir ambicijų susigrąžinti čempionų karūną į Vilnių nestokojančius vilniečius jau skiria aštuonių taškų praraja.
Prieš sezoną „Žalgiris“ laimėjo LFF Supertaurės mačą, tačiau po jo jėgos svarstyklės stipriai pakrypo į Suvalkijos pusę.
Susigrąžinti iniciatyvą sostinės komanda turėjo puikų šansą prieš tris savaites, kai pirmajame tarpusavio mače Marijampolėje pirmavo iki 95-osios minutės, tačiau oro dvikovą baudos aikštelėje laimėjęs Semiras Kerla pamušė kamuolį link Thomaso Salamono, o šis aplenkė varžovus ir vienu lietimu mušė neatremiamai – 1:1.
Tos lygiosios suvalkiečiams tada paliko trijų taškų persvarą ir įkvėpė tolimesniems pergalingiems žygiams, tuo tarpu „Žalgiris“ puolė į psichologinį ir žaidybinį griovį: po keturių dienų pralaimėjo „Kauno Žalgiriui“ (2:3), o praėjusį savaitgalį nesugebėjo išgliaudyti ir čempionato išsišokėlės Gargždų „Bangos“ (0:0).
Jei „Žalgiris“ nesugebės laimėti sekmadienį, „Sūduvai“ link ketvirtojo iš eilės čempionų trofėjaus atsivers atviras laisvas koridorius. Abiems ekipoms liks tik dvi tarpusavio akistatos, tad netgi dvi pergalės jose Aliaksėjų Bagą verstų nuolat žvilgčioti į varžovų stovyklą ir laukti kitų komandų dovanų.
„8 taškai, dabar skiriantys abu klubus turnyro lentelėje, spaudžia „Žalgirį“ į kampą“, – įsitikinęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas.
52-ejų metų panevėžietis kartu su savo asistentu Andriumi Skerla šiemet yra dažnas svečias A lygos rungtynėse. Kai praėjusių metų vasarį V.Urbonas iškeitė salotinį „Žalgirio“ treningą į rinktinės trenerio kostiumą vilniečiai irgi puoselėjo viltį nuversti suvalkietišką garvežį nuo čempioniškų bėgių, tačiau nei Marekui Zubui, nei Joao Martinsui to padaryti nepavyko, o šiemet komandos vairą perėmusiam A.Bagai irgi iš karto tenka pratintis prie bėdą besivejančio gaisrininko vaidmens.
15min kalbėjosi su V.Urbonu apie laukiančią A lygos lyderių akistatą, „Sūduvos“ sėkmės priežastis ir „Žalgirio“ galimybes dar sugrąžinti intrigą.
– Pirmoji šių komandų akistata prieš tris savaites nebuvo labai patraukli akiai, tačiau galiausiai virto trileriu su nenuspėjama pabaiga. Ko iš A lygos favoritų akistatos tikitės šįkart? – 15min pradėjo pokalbį su V.Urbonu.
– Tiek tos rungtynės birželį, tiek prieš karantino pertrauką vykęs Supertaurės mačas Vilniuje puikiai parodė, kad abi šios komandos vis dar yra ryškios Lietuvos klubinio futbolo lyderės. Žaidimo kokybe šie mačai stipriai išsiskiria iš kitų. „Sūduvos“ ir „Žalgirio“ rungtynės būna sunkiai nuspėjamos ir tikiu, kad tokį patį mačą pamatysime ir sekmadienį. Žinoma, 8 taškai dabar skiriantys abu klubus turnyro lentelėje, spaudžia „Žalgirį“ į kampą ir nuo to yra tik dar įdomiau.
8 taškai spaudžia „Žalgirį“ į kampą.
– Galima teigti, kad lygiosios šiame mače „Žalgiriui“ prilygtų pralaimėjimui?
– Žinoma, šiemetinio čempionato trukmė ir tie keturi ratai turi didelę reikšmę. Iš kitos pusės, nereikėtų pamiršti, kad pirmenybėse žaidžia tik šešios komandos, o pirmieji turai parodė, kad konkurencija iš likusių komandų yra kur kas rimtesnė nei ankstesniais metais. Mano manymu, net tos apatinės lentelės pusės komandos „Riteriai“, „Panevėžys“, „Banga“ gali lyderiams „parodyti dantis“ ir įkąsti. Maloni staigmena yra ir „Kauno Žalgirio“ solidus žaidimas. Su kauniečiais vargo jau turėjo abu lyderiai, tad nesakyčiau, kad sekmadienį A lygos pirmenybės baigsis, kad ir koks bebūtų rezultatas. Visgi reikia pripažinti ir tai, jog jei „Žalgiris“ nelaimės, susigrąžinti titulą šansų jiems tikrai liks nedaug.
– Kas šiose lenktynėse dėl čempionų titulo kuria esminį suvalkiečių pranašumą?
– „Sūduva“ kol kas atrodo labai pragmatiškai. Mano skaičiavimu, iš aštuonių laimėtų rungtynių lygiai pusėje pergalę šventė rezultatu 1:0. Galime prisiminti ir pirmąją tarpusavio dvikovą su „Žalgiriu“, kai išsigelbėti suvalkiečiams pavyko tik per pridėtą laiką. Taigi, taškai renkami, bet didelės suvalkiečių persvaros aikštėje nesijaučia. Jaučiasi, kad dauguma komandos idėjų likę iš praėjusių kelių metų, suvalkiečiai žino kaip reikia laimėti bei tą puikiai daro.
Tuo tarpu „Žalgiris“ dar yra ieškojimų kelyje, tiek formuojant startinį vienuoliktuką, tiek styguojant žaidimą aikštėje. Žaidimo organizavime galiu įžvelgti daug gerų dalykų, tačiau atakų užbaigimas, akivaizdu, kad šlubuoja. Tą matėme ir žalgiriečių rungtynėse Kaune, ir Gargžduose.
– Šiemet A lygos komandos priešnuodžių prieš „Sūduvą“ randa ypač retai. Kodėl?
– „Sūduva“ didelį spaudimą daro į varžovų baudos aikštelę arba net į taip vadinamą „raudoną zoną“ – visos tos standartinės situacijos, kamuolio išmetimai iš užribio, perdavimai iš aikštės kraštų. Visa tai jiems duoda vaisių, varžovai dažniausiai tokio spaudimo neatlaiko. Šį sezoną taip pat dauguma „Sūduvos“ įvarčių įmušta tokiu būdu. Apsiginti prieš tvirtai sudėtus, mokančius kovoti ir turinčius daug patirties suvalkiečių žaidėjus nėra lengva ir yra didžiausias kitų A lygos komandų trenerių galvos skausmas.
– Geriausias praėjusio A lygos sezono žaidėjas Semiras Kerla šiemet vėl į neviltį varo varžovus. Atrodo, kad bosnio vaidmuo „Sūduvoje“ yra dar labiau išaugęs...
– Uoslė ir sugebėjimas mušti įvarčius, žinoma, gerina Semiro efektyvumą. Ne dažnai gynėjas ne tik įmuša tiek daug bei įvairių įvarčių, bet ir beveik visada būna įvykių sūkuryje. Turėti tokį futbolininką yra labai svarbu. Nors S.Kerla yra vidurio gynėjas, bet A lygoje gali leisti sau sužaisti kitaip, su tam tikra rizika. A lygoje varžovai tuo pasinaudoti sugeba labai retai, todėl bosnis tuo sėkmingai naudojasi. Tas yra akivaizdu – pastarosiose rungtynėse su „Riteriais“ lemiamame epizode išvis sužaidė kaip puolėjas ir įmušė reto grožio įvartį iš toli. Jo nenuspėjamumas ir darbo etika turėtų imponuoti kiekvienam treneriui. Visgi S.Kerlai atakuojant, atvirų plotų ir skylių gynyboje atsiranda ir tuo „Žalgiriui“ būtų galima pasinaudoti.
– Kaip Sauliui Širmeliui pavyko pakeisti Vladimirą Čeburiną?
– Palyginamąją analizę galima bus daryti vėliau, bet turime atkreipti dėmesį, kad „Sūduva“ išsaugojo beveik tą pačią savo sudėtį. Komandą paliko Ovidijus Verbickas ir Paulius Golubickas, bet visi kiti senbuviai liko. Jie puikiai supranta vienas kitą, žino kaip laimėti ir tą ne kartą įrodė.
Atsidūrus tokioje vietoje, naujam treneriui yra labai svarbu visko nesugriaut ir žaidėjams nemaišyt. Saulius – labai patyręs specialistas ir tą puikiai supranta. Dabar atrodo, kad jo atėjimas kaip tik į komandos žaidimą įnešė ramybės, nuramino aistras, kurios kilo po Vladimiro išvykimo. Dabar jau negirdėti, kad kas lygintų buvusį ir dabartinį „Sūduvos“ trenerius, nes Marijampolė žaidžia gerai ir pergalingai.
Dabar jau negirdėti, kad kas lygintų buvusį ir dabartinį „Sūduvos“ trenerius.
S.Širmelio darbo rezultatus rodo ne tik turnyro lentelė, bet ir sugebėjimas pasiekti pergales paskutinėmis minutėmis, kovojant iki pačios pabaigos. Nugalėtojų mentalitetas ir S.Širmelio atnešta ramybė į rūbinę ir aikštę – puikus tandemas. Matosi, kad ši komanda turi rezervų ir Europos taurės varžybose gali pademonstruoti dar solidesnį bei kokybiškesnį futbolą.
– Jūsų nuomone, „Sūduvą“ ir „Žalgirį“ skiriantys 8 taškai atspindi tikrąjį šių ekipų pajėgumo skirtumą?
– Jei kalbame apie stabilią „Sūduvos“ sudėtį, tai žalgiriečiai labai dažnai rotuoja žaidėjus ir ieško optimalaus vienuoliktuko. Siekti rezultatų nepadeda ir įvykiai šalia aikštės. Galime prisiminti, kad iš komandos labai netikėtai pasitraukė Davidas Ngogas, kuris buvo pagrindinis komandos puolėjas, devintas numeris. Lietuvoje ne taip lengva pakeisti tokio lygio žaidėją ir užtušuoti poziciją, kuri yra kertinė.
Supertaurės rungtynėse žalgiriečiai atrodė solidžiai, o ypač į akis krito geras atakų organizavimas. Dabar – klaustukų komandos žaidime yra daugiau, o ieškojimas sezono viduryje visada būna skausmingas. Laiko viską įvertinti ir paruošti naują žaidėją vilniečiai neturi. Potencialo ši komanda dar nepademonstravo, galvojant apie Europos taurių varžybas – reikėtų pastiprinimo.
– Kokį įspūdį rinktinės treneriui šiemet palieka A lygoje rungtyniaujantys lietuviai?
– Mane kur kas labiau neramina, kad užsienyje sutartis turintys mūsų futbolininkai pastaruoju metu turi labai mažai žaidybinės praktikos. Dėl to panašu, kad atsakymų reikės ieškoti A lygos klubų sudėtyse. Stengiuosi gyvai pažiūrėti kuo daugiau A lygos rungtynių, nes tikėtina, jog ruoštis artimiausiems mūšiams teks daugiausia su mūsų šalies čempionate žaidžiančiais futbolininkais. Reiks remtis vietiniais resursais, nes užsienyje pajėgių žaidėjų turime vis mažiau. Konkrečių pavardžių minėti dar nenoriu, bet galiu pasakyti, kad kandidatų sąrašas per šias keletą savaičių gerokai prasiplėtė.
