Nuo 2000 metų visus Čempionų lygos finalus komentuojantis C.Tyldesley yra nurijęs karčią lietuvišką piliulę. „Manchester United“ gerbėjas puikiai atsimena 2004-ųjų Čempionų lygos pusfinalį, kai po keitimo „Old Trafford“ stadione pasirodęs E.Jankauskas uždirbo baudos smūgį, po kurio „Porto“ žaidėjas Costinho nuginklavo „Man Utd“ vartininką.
Vis dėlto C.Tyldesley žino labai daug ne tik apie dabartinį rinktinės trenerį. Daug laiko žiūrėdamas futbolą praleidžiantis vyras puikiai pažįsta ir kitus mūsų komandos narius, o vieną jų ypač išgyrė. Kalbėdamas su 15min anglas nenorėjo sumenkinti lietuvių galimybių „Wembley“, tačiau pripažino, kad mūsų pergalė prilygtų stebuklui, o po jos anglų spauda savo futbolininkus maišytų su žemėmis.
Stebuklo receptas yra, tačiau net ir puikiai jį vykdant nebūtinai galima tikėtis pergalės.
– Kokios nuotaikos Anglijoje tvyro tarp sirgalių, žurnalistų po fiasko „Euro 2016“ turnyre?
– Jausmas toks, kad tai nebe pirmas kartas. Ne vienus metus mes tikėjome, kad Anglijos rinktinės žaidėjai yra aukšto lygio, kad turime žaidėjų, galinčių varžytis svarbiausiuose turnyruose. Nors ir nelaimėjome grupės Prancūzijoje, tačiau Islandija buvo parankus varžovas. Greitas įvartis, kurį pasiekėme, buvo labai svarbus dalykas, tačiau tikrai ambicinga ir jauna mūsų komanda nesugebėjo parodyti savo lygio.
Po to pasikeitė treneris, vos po vienų rungtynių pasikeitė dar vienas. Komanda yra panaši kaip anksčiau, taktika taip pat, o mūsų startas atrankoje yra geras. Manau, kad didžioji dalis sirgalių yra užtikrinti, kad Anglija laimės savo grupę ir bus Rusijoje kitais metais. Tada ateis laikas svarbiausiems klausimams.
– Kokie yra didžiausi trenerių Roy'aus Hodgsono ir Garetho Southgate'o skirtumai ir panašumai?
– Puikiai pažįstu juos abu. Jie yra puikūs žmonės ir treneriai. Anglija puikiai pasirodė atrankoje į „Euro 2016“, bene geriausiai Europoje. Tai buvo jauna atletiška komanda, galbūt kiek per jauna – tai galėjo būti didžiausia problema rungtynėse su Islandija, kai juos užgriuvo favoritų statusas. Tačiau žaidėjų talentu neabejojo niekas – nei sirgaliai, nei treneris R.Hodgsonas. Naujasis treneris G.Southgate'as irgi neabejoja, kviečia daug tų pačių žaidėjų.
Mače su Vokietija trečiadienį jis išbandė naują taktiką (su trimis vidurio gynėjais), tačiau jo principai panašūs – spausti varžovus, kuo greičiau susigrąžinti prarastą kamuolį, atakuoti laisvai ir greitai. Jie panašūs žmonės, labai protingi.
G.Southgate'as yra jaunesnis ir galbūt turi pranašumą, kad ne vieną dabartinės rinktinės žaidėją treniravo U-21 komandoje, jis juos puikiai pažįsta. Jo didžiausias uždavinys yra pakeisti komandos mąstyseną svarbiuose turnyruose, parengti juos psichologiniam spaudimui, kuris bus pasiekus pasaulio čempionatą.
– Jūs matėte visas Lietuvos rinktinės rungtynes atrankoje į pasaulio čempionatą. Kokius skirtumus pastebite komandos žaidime palyginus su ekipa, kurią sutikote prieš dvejus metus?
Atrodo, kad Novikovas rinktinėje žaidžia galvodamas, jog yra Messi, prasimeta kamuolį tarp kojų, aplenkia gynėjus, smūgiuoja iš 30 metrų.
– Futbole labai svarbus yra pasitikėjimas savimi. Nežinau, ko jūs tikėjotės pirmose atrankos rungtynėse su Slovėnija, manau, tikrai nesitikėjote 30-ąją minutę pirmauti 2:0. Jums tiesiog pritrūko sėkmės įveikti antrą geriausią šios grupės komandą (manau, kad slovėnai yra šiek tiek geresni nei slovakai). Manau, kad Škotijoje irgi nesitikėjote pirmauti taip ilgai. Čia galėjote ir pralaimėti, nes iki išlyginamojo įvarčio škotai turėjo puikią progą, tačiau F.Černychas turėjo šansą padidinti pranašumą iki 2:0. Tada pelnytai įveikėte Maltą.
Po trejų rungtynių lietuviai suprato, kad gali varžytis dėl antrosios vietos grupėje, o gal net iškrėsti siurprizą Anglijai. Tačiau ketvirtose rungtynėse Slovakija turėjo daug ką įrodyti ir pelnytai laimėjo.
Nežinau, kokios būklės bus Lietuva sekmadienį, manau, kad dalis to pasitikėjimo bus dingę. Be to, jūs praradote ne vieną, o tris svarbius gynėjus, o tokiai komandai tai yra labai skaudu. Manau, kad „Wembley“ labai daug kas priklausys nuo pirmųjų 20 minučių. Jeigu nepraleisite įvarčio, žaidėjai apsipras su atmosfera ir pavyks sustabdyti anglų startą, visko gali būti. Jei po 20 minučių anglai įmuš du įvarčius, tokiu atveju nematau šansų. Lietuva nėra komanda, galinti panaikinti deficitą prieš stiprias komandas – jūs turite gerai pradėti mačą, kaip pradėjote su Slovėnija ir Škotija.
– Jūs manote, kad turėtume pradėti rungtynes žaisdami, o ne atsitraukę į gynybą?
Po trejų rungtynių lietuviai suprato, kad gali varžytis dėl antrosios vietos grupėje, o gal net iškrėsti siurprizą Anglijai.
– Labai sunku pasakyti. Kaip mes, rungtynių žiūrovai, galime nuspėti, kaip atrodys Arvydas Novikovas? Net ir treneris Jankauskas ne visada gali žinoti. Kai žiūriu A.Novikovo žaidimo epizodus, matau, kad jo technika yra neprastesnė už Adamo Lallanos ar Dele Alli, tačiau kelis pastaruosius metus jis beveik nežaidžia.
Tačiau mes matome, kad jis ne tik labai techniškas, bet rinktinėje pasitiki savimi, nebijo parodyti, ką moka. Atrodo, kad Novikovas rinktinėje žaidžia galvodamas, jog yra Messi, prasimeta kamuolį tarp kojų, aplenkia gynėjus, smūgiuoja iš 30 metrų. Tačiau kažkas yra negerai su jo vertinimu, o gal kokios psichologinės bėdos, nes jis galėtų žaisti kur kas aukštesniame lygyje.
Europoje yra silpnų rinktinių, kurios yra sunkiai įveikiamos stiprioms komandoms. Galbūt ten nėra žaidėjų iš galingų klubų, tačiau susirinkę į rinktinę jie atranda savo dvasią, kažkokį bendrą tikslą, nacionalinį pasididžiavimą – Jankauskas turi tai atrasti savo komandoje. Jūs turite keletą gerų techniškų žaidėjų. Manau, kad tokių komandų sėkmės formulė yra žaidimas dėl vieno bendro tikslo, didžiuojantis savo komanda ir rinktine ir bandant pridaryti kuo daugiau problemų varžovams. Jeigu Islandija gali, kodėl Lietuva ne?
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką sako žiniasklaida: anglams įdomus futbolas, bet ne Lietuvos rinktinė
– Ar Anglijos rinktinės žaidėjus slėgs didelis spaudimas? Juk tai rungtynės, kurias privaloma laimėti.
Galbūt nėra žaidėjų iš galingų klubų, tačiau susirinkę į rinktinę jie atranda savo dvasią, kažkokį bendrą tikslą, nacionalinį pasididžiavimą – Jankauskas turi tai atrasti savo komandoje.
– Manau, kad žodis spaudimas yra labiausiai per dažnai vartojamas žodis futbole. Kas tai yra? Manau, kad spaudimas yra tiesiog lūkesčiai – tavo paties bei kitų žmonių lūkesčiai. Kai Anglija vijosi Islandiją pralaimėdama 1:2, sakiau, kad žaidėjų galvose tokiais momentais susidaro burbulas. Tu pradedi galvoti, ką apie tave mano namuose, pradedi įsivaizduoti rytojaus antraštes ir girdėti vakaro žinias žinodamas, kad tu esi vienas to kaltininkų.
Būsiu atviras, jei Lietuva nugalėtų Angliją – antraštės pirmadienį būtų tokios pačios. Žiniasklaida apie tai rašytų taip, lyg mes pralaimėjome vienuolikai vaikinų, kurie anksčiau niekada nežaidė futbolo, lyg tai pusiau profesionali komanda.
Bet taip nėra, nes Lietuva turi gerų žaidėjų ir tai visi žino. Anglija bus mačo favoritė, visi tikėsis pergalės. Taigi, jei lietuviai išsilaikytų 20, gal 45 minutes be įvarčio, anglų žaidėjų galvose susidarytų tas pats burbulas – jie imtų galvoti, abejoti savimi. Tokiais momentais ir pradeda veikti tas vadinamas spaudimas.
