Praėjusiais metais A. Novikovas buvo vienas pastebimiausių Lenkijos „Ekstraklasa“ futbolininkų. Čempionate jis sužaidė 33 rungtynes ir tiesiogiai prisidėjo prie 19 komandos įvarčių – pelnė 11 įvarčių ir atliko aštuonis rezultatyvius perdavimus.
Nacionalinėje rinktinėje 28 metų futbolininkas žaidė 10 rungtynių, o spalio mėnesį atliko rezultatyvų perdavimą puikiam Rolando Baravyko įvarčiui į Juodkalnijos rinktinės vartus.
„Asmeniškai, man 2018 metai buvo labai geri, kaip ir prieš tai buvę. Gerai jaučiuosi, gerai žaidžiu ir, ačiū Dievui, nepersekioja traumos. Gaila tik tai, kad su „Jagiellonia“ antrus metus iš eilės užėmėme antrą vietą čempionate“, – lff.lt svetainei sakė A.Novikovas.
Vilnietis teigia, kad pastarieji metai jam buvo sėkmingi dėl įvairių priežasčių: „Vienas svarbiausių aspektų futbole yra reguliarus žaidimas ir džiaugiuosi, jog treneris klube manimi pasitiki, suteikia kūrybinės laisvės aikštėje. Taip pat svarbu, jog ir komandos draugai pasitiki manimi. Praėjusiais metais skyriau daugiau laiko sau – nemažai dirbau individualiai, gerinau fizinę ištvermę, o treneriams paprašius, atlikdavau pratimus papildomai. Manau, kad tas darbas atsispindėjo ir aikštėje“.
2017 metais į „Jagiellonia“ persikėlęs A.Novikovas tapo vieno geriausių draugų Fiodoro Černycho komandos nariu. Lietuvių tandemas klube buvo labai sėkmingas, o praėjusių metų pradžioje Lietuvos rinktinės kapitonui išvykus į Maskvos „Dinamo“ komandą, A.Novikovas toliau pratęsė sėkmingą žaidimą.
„Aišku, jei Fedia būtų likęs, būtų buvę geriau, bet, manau, sugebėjome adaptuotis, turime gerų žaidėjų. Nemanau, kad kažkas po to pasikeitė – visada imuosi iniciatyvos ir nebijau žaisti, tai man labiausiai patinka. Tiesa, kol komandą treniravo Michalas Probierzas (iki 2017 m. birželio), dažniau kilau nuo atsarginių suolo, tai man nepatiko, nes išėjęs į aikštę žaisdavau gerai ir mušdavau įvarčius. Atėjus į komandą naujam specialistui Ireneuszui Mamrotui, visada buvau startinės sudėties žaidėjas. Su šiuo treneriu bandome žaisti patrauklų futbolą, kontroliuoti kamuolį, daug geriau jaučiuosi, kai valdau situaciją su kamuoliu“, – sakė Lietuvos rinktinės narys.
Šio transferų lango metu „Jagiellonia“ klubą paliko perspektyvūs žaidėjai Przemyslawas Frankowskis ir Karolis Swiderskis. Pats A.Novikovas taip pat mano, kad jis jau išaugo Lenkijos vicečempionų marškinėlius ir būtų atviras galimybei keltis kitur, tačiau galimybė likti Balstogėje taip pat yra didelė.
„Manau, kad galėčiau žaisti aukštesniame lygyje. Tačiau mane turi pastebėti ir pateikti pasiūlymą. Norėčiau išvykti, bet neatmetu galimybės pasilikti, sulaukęs gero kontrakto pasiūlymo „Jagoje“. Šiuo metu klubo prezidentas nenori manęs paleisti, tačiau viskas priklauso nuo pasiūlymų. Yra kalbos, kad manimi kažkas domisi, bet oficialių žinių nėra“, – teigė futbolininkas.
Futbolu kvėpuojančiose šalyse Škotijoje ir Vokietijoje nemažai žaidęs A.Novikovas teigia žinantis, kur jį labiausiai vilioja išvykti: „Nemažai lenkų futbolininkų pastaruoju metu persikelia į Italiją, mane taip pat domina ta kryptis, futbolas ten man artimas ir galėčiau pritapti. Aišku, neatsisakyčiau išvykti į Rusiją, žaisti arčiau draugo Fiodoro. Tačiau reikia į visas galimybes žiūrėti realiai“.
„Jagiellonia“ klube taip pat žaidžia vienas talentingiausių šalies futbolininkų Justas Lasickas, o neseniai į dar vieną „Ekstraklasa“ komandą – Plocko „Wisla“ – atvyko Lietuvos U-21 rinktinės žaidėjai Justinas Marazas ir Titas Milašius. A.Novikovo manymu, Lenkija gali būti puikiu tramplinu lietuviams persikelti į dar aukštesnį lygį.
„Manau, kad jaunimui tai yra puiki platforma kilti aukščiau. Tau užtenka čia sužaisti trumpą atkarpą sėkmingai ir tave iš karto pastebi aukštesnio lygio užsienio klubai. „Jagiellonia“ klube penkerius metus žaidė Karolis Swiderskis, jis rungtyniavo nereguliariai ir nestabiliai. Bet neseniai jis per per mėnesį įmušė keturis ar penkis įvarčius, sulaukė net kelių klubų pasiūlymų ir pasirinko PAOK komandą Graikijoje. Todėl mūsų jauniesiems futbolininkams čia motyvacijos neturėtų stigti“, – pasakojo saugas.
Praėję metai Lietuvos rinktinei nebuvo sėkmingi – komanda finišavo ketvirtoje UEFA Tautų lygos C diviziono grupės vietoje, o A. Novikovui dėl rezultatų yra ne ką apmaudžiau, nei komandą sekančiai futbolo bendruomenei: „Mums būna labai sunku po tų pralaimėjimų. Atrodo, atiduodi visas jėgas, stengiesi, tačiau galų gale nepavyksta pasiekti gero rezultato. Galėjome geriau sužaisti, bet neišnaudodavome savo šansų tokiuose mačuose, kaip prieš Serbiją, o už tai aukštame lygyje esi nubaudžiamas. Tačiau mūsų rinktinės kolektyvas yra geras, niekas į darbą čia nežiūri atmestinai, visi važiuojame su pozityvu, trokštame laimėti ir atiduodame visą save – juk žaidžiame už tėvynę, Lietuvą“.
Lietuvos rinktinė kovo mėnesį startuosiančioje 2020 m. Europos čempionato atrankoje žais su Portugalija, Ukraina, Serbija ir Liuksemburgu.
„Stebėjau burtus ir asmeniškai norėjau, kad patektume į grupę su Lenkija. Labai norėjosi jiems atsirevanšuoti už paskutines pralaimėtas rungtynes. Be to, jie pateko į pakankamai nesudėtingą grupę ir manau, jog jiems neturėtų kilti problemų patekti į Europos čempionatą.
Manau, kad mūsų grupėje taip pat bus įdomu. Turime čempionų titulą ginsiančius portugalus, manau, visi nori pamatyti gyvai žaidžiantį Cristiano Ronaldo. Ukrainos rinktinė – stipri, bet, manau, jog galime su ja žaisti. Bus įdomu išbandyti jėgas prieš pastaruoju metu gerokai patobulėjusią Liuksemburgo rinktinę, kurios tikrai negalima lyginti su tokiomis komandomis, kaip San Marinu ar Lichtenšteinu“, – teigė A.Novikovas.
Geriausio 2018 metų futbolininko rinkimuose buvęs „Hearts“ ir „Bochum“ klubų žaidėjas yra nominuotas tarp trijų geriausių – kartu su Fiodoru Černychu ir Ernestu Šetkumi. A.Novikovas neslepia, jog būtų smagu iškovoti šį apdovanojimą: „Sprendimo balsas atiduodamas fanams ir ekspertams. Aišku, būtų malonu laimėti, nes ankščiau likdavau antras arba trečias ir, tikiuosi, šiais metais būsiu pirmas“.
A.Novikovas taip pat įvertino ir, jo nuožiūra, labiausiai praėjusiais metais patobulėjusius Lietuvos futbolininkus.
„Ovidijus Verbickas praėjusiais metais buvo įgavęs gerą formą tiek klube, tiek rinktinėje, kur įmušė ir įvartį. Vėliau trauma jam kiek pakišo koją. Labai patiko, kaip žaidė Modestas Vorobjovas, kuris žaidė agresyviai ir nebijodavo priimti kamuolio. Taip pat Rolandas Baravykas padarė pažangą, suvyriškėjo ir pradėjo žaisti brandesnį futbolą bei įmušė įvartį. Aišku, aš jam ten ir gerą perdavimą atlikau. Nors Algiui Jankauskui jau nėra, kur žengti į priekį, jis įrodo savo lygį – būdamas tokio amžiaus jis gali vesti komandą į priekį ir žaisti kokybiškai“, – su šypsena kalbėjo saugas.
