A.Zinčenka gimė nedideliame Radomyšlio miestelyje (pagal gyventojų skaičių tokio dydžio kaip Gargždai ar Radviliškis). Jo tėvas Vladimiras anksčiau taip pat žaidė futbolą. Visgi į futbolo treniruotes vietinėje sporto mokykloje nusivedė mama.
Aleksandrui buvo sunku, jis buvo jaunesnis ir mažesnis už kitus. Dažnai aikštėje jis negaudavo kamuolio iš komandos draugų ir kartą nuėjo pasiskųsti mamai. „Jei negauni perdavimų, pats eik ir atsikovok kamuolį“, – atsakė motina. Apskritai sąlygos žaisti futbolą vaikui buvo prastokos. Savo įgūdžius jis iš esmės tobulino žaisdamas futbolą gatvėje, kieme.
Reikalai kiek pagerėjo, kai 11 metų berniuką pasikvietė su Donecko „Šachtar“ susijusio Odesos regione esančio Iljičevsko (dabar – Čornomorskas) „Monolit“ klubo komanda. Sunkus darbas ten davė vaisių – po pusantrų metų talentingą berniuką pastebėjo pakvietė ir pats „Šachtar“.
Siekti tikslų vaikinas nesustodavo net grįžęs namo. „Kaip ir kiekvienas vaikas, per atostogas jis norėjo ilsėtis ir būti su draugais. Bet žinojau, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai dirbti. Tad kasdien jis keldavosi 7 ryto, mankštindavosi, vakarais eidavo treniruotis. Laisvų dienų jam nebūdavo, – pasakojo mama Irina.
Jaunuolis per kelerius metus tapo „Šachtar“ U-19 komandos kapitonu, bet iki tikros profesionalo karjeros dar buvo toli. „Donecke jis uždirbo kapeikas. Zinčenka gaudavo tiek, kiek traktoristas kaimo vietovėje. Už jį daugiau uždirbdavo Maskvos futbolo pirmenybių žaidėjai“, – Rusijos spaudai yra sakęs su žaidėju pažįstamas futbolo veikėjas.
„Šachtar“ ekipoje A.Zinčenka nematė perspektyvos prasibrauti į pagrindinę komandą, kurioje buvo apstu legionierių ir nesutiko pratęsti sutarties su klubu. Dėl to jis kelis mėnesius net negavo žaisti. Negana to, 2014 metų pavasarį prasidėjo karas Rytų Ukrainoje ir vaikinas su šeima išvyko iš Donecko. Kilo skandalas, „Šachtar“ grasino teismais, kaltino agentus iš Rusijos persiviliojus nepilnametį žaidėją paperkant jo tėvus.
Daugiau nei pusmetį ukrainietis praleido be klubo, bet nesėdėjo vien rankų sudėjęs. Kasdien jis treniruodavosi, o sportinę formą netgi palaikė mėgėjiškoje Maskvos futbolo lygoje, kur žaisdavo tarp daugiabučių ant ne geriausios kokybės dirbtinių aikščių.
Futbolininku domėjosi Kazanės „Rubin“, su šiuo klubu jis netgi buvo išvykęs į treniruočių stovyklą. Tačiau dėl įvairių peripetijų – nuo agentų komisinių mokesčių iki „Šachtar“ nenoro paleisti žaidėjo – A.Zinčenka sutarties taip ir nepasirašė. Kurį laiką pralaukęs, 2015-ųjų vasarį jis pagaliau gavo profesionalo kontraktą su Rusijos „Premier“ lygos naujoku „Ufa“. Pirmajame sezone A.Zinčenka sužaidė 7 rungtynes, antrajame – 24.
Ukraina suskubo pakviesti žaidėją į rinktinę ir užsitikrinti jo atstovavimą šalies rinktinei ateityje, nes buvo kalbama, kad futbolininkui buvo siūloma Rusijos pilietybė. 2015-ųjų spalį jis debiutavo Ukrainos rinktinėje, o kitais metais pagerino Andrijaus Ševčenkos rekordą kaip jauniausias visų laikų rinktinės įvarčio autorius.
2016-ųjų vasarą laukė įspūdingas šuolis – žaidėją iš Europos mastais kuklaus „Ufa“ klubo už kelis mln. eurų įsigijo „Manchester City“. Įgyti patirties A.Zinčenka buvo išsiųstas nuomai į Eindhoveno PSV. Olandijos ekipoje jis retai pasirodydavo startinėje sudėtyje, bet gyvenimas Vakaruose padėjo praplėsti akiratį. Kultūriniai skirtumai stebino Aleksandrą net pirtyse. „Olandijoje visi eina į pirtis nuogi – ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Man tai buvo labai keista“, – prisiminė naujas patirtis futbolininkas.
Pamatęs pasaulio ukrainietis grįžo į „City“ ir buvo nusiteikęs išsikovoti savo vietą sudėtyje. „1 procentas talento, 99 procentai darbo“, – taip savo sėkmės receptą neseniai apibūdino Aleksandras.
Pritapti Mančesteryje jam padėjo... brazilas Fernandinho, kuris mokėjo rusų kalbą dar nuo žaidimo „Šachtar“ laikų. Dar būdamas Donecko ekipoje A.Zinčenka žavėjosi vyresnio futbolininko ryžtu sugrįžti po sunkios traumos.
Paties ukrainiečio užsispyrimas konkuruoti dėl vietos „Manchester City“ gretose padarė įspūdį komandos treneriui Pepui Guardiolai. „Kartą grįžome iš rungtynių sekmadienio vakare ir sutikome jį treniruoklių salėje. Man tai daug reiškia, nes anksčiau ar vėliau jo prireiks. Jis treniruojasi puikiai, yra talentingas ir visada priima gerus sprendimus aikštėje. Pasiliksime jį komandoje, nes jaučiu, kad jis mums pravers“, – 2017-ųjų lapkritį kalbėjo strategas.
Jo žodžiai išsipildė. „Man City“ prireikė kamšyti spragas kairio gynėjo pozicijoje ir gruodžio mėnesį Aleksandras debiutavo „Premier“ lygoje. Tą sezoną per visus turnyrus jis sužaidė 14 rungtynių.
Po sezono A.Zinčenka turėjo pasiūlymų persikelti į kitus klubus, bet pasiliko ir sužaidė dar daugiau – iš viso 29 rungtynes. Dėl savo universalumo žaisti keliose pozicijose A.Zinčenka tapo naudingu „City“ komandai, kuri keliais frontais kovoja dėl aukščiausių tikslų.
„Jis neįtikėtinas. Dar kartą jis parodė ką ir galvojau anksčiau – kaip svarbu būti geru vaikinu, – pagyrų po Anglijos lygos taurės finalo negailėjo P.Guardiola. – Jis galėjo išvykti prieš sezoną. Buvo periodų kai per 6, 7, 8 rungtynes nesužaidė nė minutės. Tačiau nė karto nemačiau jo blogos nuotaikos ar prasto pasirodymo treniruotėse. Visi gali pasimokyti iš Alekso. Visi.“
Du „Premier“ lygos trofėjus, FA taurę ir dvi lygos taures su „Manchester City“ iškovojęs A.Zinčenka vasarą pasirašė naują trejų metų sutartį.
Neseniai ukrainietis tapo įdomaus Anglijos „Premier“ lygos rekordo autoriumi. Jis su komanda laimėjo visas 23 lygos rungtynes, kuriose žaidė. Seriją neseniai nutraukė tik „Manchester City“ lygiosios su „Tottenham Hotspur“. Tiek pat pergalių iš eilės 2017–2018 metų sezone iškovojo kitas „Man City“ žaidėjas Davidas Silva.
A.Zinčenkai – dar tik 22-eri, bet jo sąskaitoje – jau 27 rungtynės Ukrainos rinktinėje. Vos keturi futbolininkai iš dabartinės komandos yra sužaidę daugiau. Pagrindinėms rinktinės žvaigždėms – Jevhenui Konopliankai ir Andrijui Jarmolenkai paskutiniai metai nebuvo itin geri, tad vis daugiau milijonų futbolo gerbėjų Ukrainoje vilčių tenka vaikinui iš Radomyšlio.
Lietuvos ir Ukrainos rinktinės susitiks rugsėjo 7-ąją nuo 19 val. LFF stadione.
