Trys pagrindinės ir didžiausios šiemetinio pasaulio čempionato sirgalių zonos yra Bidoje, netoliese Vakifo turgaus bei įstabioje Dohos pakrantėje – Kornišėje.
Pasaulio čempionato metu Kataras kruopščiai kuria garbingą arabų islamo pasaulio įvaizdį. Fanų zonos – ne išimtis.
Apsipratusi su Kataro valstybės tradicijomis ir ypatumais vis didesnė sirgalių dalis pripažįsta, kad pirmenybės vienoje mažoje šalyje, o tiksliau netgi mieste, ir tai ne pačiame didžiausiame, turi savų privalumų.
„Nežinau, ar norėčiau, jog ateityje čempionatai vyktų tokiose mažose ir prieštaringai vertinamose šalyse, kur tiek daug apribojimų, bet iš sirgaliaus pusės galiu pasakyti, jog čia viskas labai patogu. Skirtingai nei Rusijoje prieš ketverius metus, čia galima pamatyti kur kas daugiau rungtynių, juk viskas randasi vienoje vietoje. Tuo metu buvome keturiose rungtynėse, šiemet – devyniose. Metro sistema labai palengvina keliavimą“, – 15min sakė Kornišės sirgalių zonoje sutiktas Meksikos komandos gerbėjas Jorge.
Kartu su žmona jis lankosi jau ketvirtajame pasaulio čempionate ir tikina, jog organizacine prasme Kataras stipriai pranoko visas tris ankstesnes pirmenybes.
„Brazilijoje 2014-aisiais išvis buvo daug chaoso“, – juokiasi Jorge.
Į visas čempionatą lydinčias kontroversijas meksikiečiai žvelgia pro pirštus. „Žinome ir skaitome, kas vyksta aplink, kiek žmonių žuvo statant stadionus, bet atrodo, jog šios problemos čia, Europoje, yra akcentuojamos labiau, nei pas mus Meksikoje“, – pripažino sirgalius.
Viešint Katare į akis stipriai krenta tai, jog neutralūs vietos gyventojai – arabai ir migrantai – yra kur kas labiau įsitraukę į aktyvų palaikymą nei tai buvo ankstesnėse pirmenybėse.
Dohoje šiomis dienomis pamatysi ypač daug aistruolių, pasipuošusių vienos ar kitos komandos marškinėliais, išsidažiusių veidus ar tiesiog apsigaubusius vėliavomis, nors jų šalies rinktinės net nėra Katare.
Įdomiausia tai, kad Katare dirbantys migrantai netgi buriasi į tam tikrus sirgalių būrius ir palaiko Argentinos ar Brazilijos komandas. Jie pasigaminę specialius marškinėlius, yra išmokę tradicines šių šalių sirgalių skanduotes.
„Puikiai suprantu, jog mano šalies rinktinė niekada nežais pasaulio čempionate, tad visa širdimi tiek aš, tiek mano vaikai serga už brazilus“, – aiškino iš Nepalo kilęs vyras.
Anot jo, tokie sirgalių klubai bilietus į pasaulio pirmenybes galėjo įsigyti su tam tikra nuolaida ir tai yra dar vienas privalumas, nes šį malonumą su 800 eurų dydžio mėnesio atlyginimu išgalėtų retas migrantas.
Ir visgi nepaisant visų laisvių, Kataro svetingumo ir papročių, tradicijų bei nacionalinio identiteto puoselėjimas aiškiai matomas visur.
Fanų zonoje išvysi labai daug užsienio šalių sirgalių, kurie savo galvas yra papuošę medvilninėmis skaromis, kurios vadinamos kufijomis. Nobelio premijos laureatas ir buvęs Palestinos prezidentas Yasseras Arafatas tikrai negalėjo įsivaizduoti, kad 2022-aisiais taps savotiškos mados šaukliu. Kufijos su įvairių šalių vėliavų motyvais pardavinėmos suvenyrų parduotuvėse, o jas kitataučiams paslaugiai padeda susirišti vietos sirgaliai.
Beje, jeigu reiktų rinkti šalį, kurios vėliavų Dohoje matoma daugiausiai, nors jos komandos nėra pirmenybėse, lydere, be jokios abejonės, būtų Palestina. Pirmą kartą pirmenybės atkeliavo į arabų šalį ir palestiniečiai nepraleido šanso apie save ir savo problemas priminti pasauliui.
Nors politines žinutes stadionuose FIFA yra uždraudusi, palestiniečiai čempionato metu jau ne kartą tribūnose buvo išskleidę didžiulę savo šalies vėliavą su užrašu „Free Palestine“. Įdomiausia tai, kad net jai plevėsuojant, apsaugos darbuotojai ilgai nesiėmė jokių priemonių ir net vėliavos nekonfiskavo – vėliau ji buvo keliama dar keliose rungtynėse.
Sirgalių zonoje vyrauja harmoninga ir džiaugsminga atmosfera. Susidaro įspūdis, jog organizatoriams pavyko pasiekti tikslą, jog, nepaisant visų kultūrinių ir religinių skirtumų, visus vienytų futbolas ir meilė jam. Pagrindinėje scenoje – daug muzikų pasirodymų. Arabiškas dainas keičia tarptautinė muzika, vieną didžėjų – kitas. Ir taip visą dieną.
"Kai nėra alkoholio, kontroliuoti minią tampa kur kas paprasčiau", - plačiai šypsosi fanų zonoje dirbantis apsaugos darbuotojas.
Plika akimi nepamatysi daug policininkų, tačiau Kataras tvirtina, jog yra pasiruošęs tvarkytis ir su futbolo chuliganais, jei kiltų kažkokių incidentų.
Neramumų būta pirmosiomis čempionato dienomis, kai Dohos centre įrengtoje fanų zonoje kilo chaosas, sirgaliams bandant kuo greičiau prasibrauti į teritoriją, kur pardavinėjamas alkoholinis alus.
Fanų kiekis buvo toks didelis, jog kilo sumaištis, tad teko įsikišti riaušių policijos pareigūnams. Ginkluoti skydais ir lazdomis jie gana greitai nuramino aistras, tačiau organizatoriams buvo pasiųsta aiški žinia, jog problemų gali kilti ir toliau, tad reikėjo ieškoti išeičių.
Sprendimas, panašu, jog buvo rastas, dabar eiles prie kasų suformuojančios tvorelės išdėstytos ypač kruopščiai ir atsakingai, tad ir panašių problemų, atrodo, pavyksta išvengti.
Kita medalio pusė, jog ir patys aistruoliai, norėdami išgerti, mieliau pradėjo rinktis kitas vietas, o ne fanų zoną.
„Kas nori, tas tikrai randa. Fanų zona tikrai nėra ta vieta, į kurią veržiasi anglų sirgalius, norėdamas išgerti alaus, ypač kepinant tokiam karščiui, – 15min sakė vienas fanų zonoje sutiktas britas. – Kiek teko girdėti, yra net kelios vietos, kur ir alkoholio pasirinkimas didesnis, ir kaina padoresnė. Jei labai nori, rasti alkoholio Katare tikrai nėra problema.“
Fanų zonoje alaus kaina kandžiojasi. Pardavinėjamas tik FIFA rėmėjo „Budweiser“ lageris ir už jo pusės litro bokalą tenka mokėti apie 14 eurų. Tiesa, jokių ženklų ar iškabų, patvirtinančių, jog bačkose ir kranuose alkoholinis alus – nėra.
Konservatyvioje Persijos įlankos arabų valstybėje alkoholio pardavimas ir vartojimas yra griežtai ribojamas. Alkoholinis alus fanų zonose pardavinėjamas tik nuo 18:30 val. ir tai – dar viena priežastis, kodėl šlitinėjančių Dohos gatvėmis aistruolių šiomis dienomis praktiškai nepamatysi.
„Kaina akivaizdžiai per didelė, todėl dauguma išgeria bokalą ar du ir visos linksmybės tuo pasibaigia“, – tvirtino jau anksčiau minėtas Jorge iš Meksikos.
Iki vakaro fanų zonose sirgaliams tenka mėgautis nealkoholiniu „Budweiser“ alumi – tuo pačiu, koks parduodamas ir stadionuose. Jo bokalas, tiesa, irgi nėra pigus – 30 Kataro rialų, arba beveik 8 eurai.
Akivaizdu, kad apginti savo komercinius interesus, stojus į akistatą su Kataro šeichais ir vietos tradicijomis, FIFA nepavyko. „Budweiser“ yra vienas svarbiausių pasaulio čempionato rėmėjų nuo 1986-ųjų turnyro Meksikoje ir kompanijos vadovai jau buvo užsiminę, jog po pirmenybių norės peržiūrėti sutarties detales, nes FIFA ir Kataras akivaizdžiai nesilaikė išankstinių susitarimų.
Nemažai sirgalių fanų zonose skundžiasi ir gana skurdžiu maisto pasirinkimu. Picos gabalėlis kainuoja apie 10 eurų, graikiškos salotos – 11, vandens buteliukas – 3.
Todėl į fanų zonas vis dažniau renkasi aistruoliai, kurių pagrindinis tikslas pažiūrėti futbolą (licencijos rodyti čempionatą Katare yra brangios, tad jų neišgali nusipirkti bet kuris baras ar užeiga) ir vis mažiau tų, kurie prieš rungtynes linkę „apšilti“.
Oficialiai Katare yra tik viena alkoholio parduotuvė, įsikūrusi Dohos pramoniniame rajone. Tiesa, norint į ją patekti, reikia turėti oficialų leidimą, kuris išduodamas remiantis Kataro darbdavio pažyma. Norėdami įsigyti alkoholio, katariečiai taip pat privalo pateikti banko sąskaitos išrašą, kad būtų įvertintas atlyginimas ir nustatytas mėnesio limitas, kurį galima išleisti svaigalams.
Turistams šis variantas atpuola, tad vienintelė išeitis – specialieji barai. Įprastai jie yra 5 ar 4 žvaigždučių viešbučiuose. Į juos galima patekti tik pateikus asmens dokumentus. Bokalas alaus čia kainuoja apie 10 eurų, panašiai tiek atsieis ir vyno taurė ar viskio šlakelis. Tiesa, beveik kiekvienas toks baras siūlo „laimės“ valandas, kuriomis gėrimai yra gerokai pigesni.
Tiesa, visas šis malonumas – tik Kataro svečiams. Skirtingai nei vienintelė kaimyninė šalis Saudo Arabija, Kataras nėra visiškai „sauso“ įstatymo besilaikanti šalis, bet alkoholio vartojimas „nėra vietinės kultūros dalis“ ir juo mėgautis gali tik vyresni nei 21 metų nemusulmonai.
Įprastai vartoti alkoholį ar būti girtam viešoje vietoje čia yra draudžiama. Įstatymiškai už tokį poelgį gresia laisvės atėmimo bausmė iki šešių mėnesių ir (arba) bauda iki 3 000 rialų (apie 800 eurų).
Tiesa, pirmenybių metu tvarka yra kiek sušvelninta.
Likus keliems mėnesiams iki čempionato pradžios Kataras pranešė ir apie tai, jog girti sirgaliai bus siunčiami į specialias „blaivyklas“, tačiau pirmenybių metu apie šių įstaigų panaudojimo būdus ir jose laiką leidžiančius fanus istorijų girdėti neteko.
15min žurnalistui ir pačiam čempionato metu ne kartą teko naktimis matyti gerokai įkaušusius užsienio sirgalius.
Pirmenybių metu Dohoje kasdien vyksta net du didžiuliai muzikos festivaliai „Arcadia“ ir „Daydream“ su ryškiausiomis elektronikos žvaigždėmis.
Juose alkoholio įsigyti galima ir nelaukiant pavakarės.
Tiesa, bilietai į Ras Bu Fontas paplūdimyje vykstančias linksmybes nėra pigūs. Vieno dienos apsilankymas kainuoja apie 100 eurų, 15 dienų pasas - apie 1000. Tiesa, jau prasidėjus pirmenybėms organizatoriai pradėjo taikyti įvairias akcijas ir bilietus atpigino kone perpus.
Beje, keliaujantys į Katarą, taip pat turėtų žinoti, jog narkotikams – jų tiekimui, vartojimui ar laikymui – čia taikoma išvis nulinė tolerancija.
Už narkotikų kontrabandą į šalį pagautam asmeniui gresia 20 metų kalėjimo ir bauda nuo 100 iki 300 tūkst. rialų (apie 26-78 tūkst. eurų).
Pakartotinai nusižengusiems asmenims gresia įkalinimas iki gyvos galvos arba, kraštutiniu atveju - net mirties bausmė.
Narkotinių medžiagų kategorijos mažai diferencijuojamos: už marihuanos laikymą baudžiama taip pat griežtai, kaip ir kokainą ar heroiną.
Įdomu ir tai, kad oficialiai į Katarą draudžiama įvežti ir elektronines cigaretes (vapes), nors šalia stadionų įrengtose specialiose rūkymo zonose su jomis laiką šiomis savaitėmis leidžia ne vienas užsienietis.
Didžiausias renginys šalies istorijoje Katarą ir į savo konservatyvias taisykles verčia pažiūrėti kiek kitomis akimis.
