Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Andrejų Kirilenką su Arvydu Saboniu palyginęs Jonas Kazlauskas: „Pagrindinė CSKA problema – psichologija“

Prabėgus savaitei po Maskvos CSKA paskutinių sezono rungtynių ir triumfo Rusijos krepšinio pirmenybėse, vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas apibendrino sezoną Maskvoje ir pasidalino savo mintimis apie komandos problemas bei Andrejų Kirilenką.
Jonas Kazlauskas
Jonas Kazlauskas / „Scanpix“ nuotr.

„„

„Negaliu sutikti su tais, kurie teigia, jog sezoną sudaro vienas mačas – Eurolygos finalas. Taip, tai buvo vienos svarbiausių rungtynių, tačiau VTB lygos ir Rusijos krepšinio pirmenybių atkrintamosios buvo taip pat labai svarbios. Žinoma, tas pralaimėjimas buvo labai skaudus. Tikriausiai, jeigu būtume pralaimėję pusfinalyje „Panathinaikos“, taip skaudu nebūtų“, – sezoną apibendrino Lietuvos krepšinio specialistas.

J.Kazlauskas mano, jog šį sezoną CSKA koją kišo psichologinės problemos.

„Dabar, kai prabėgo nemažai laiko, priėjau prie išvados, jog didžiausia mūsų problema šį sezoną – psichologija. Ne žaidimas aikštelėje. Kaip pavyzdį paimkime, kad ir Eurolygos pusfinalį su „Panathinaikos“. Tą susitikimą pradėjome tragiškai. Tačiau keletą kartų pakeitėme gynybos sistemas ir tai mus išgelbėjo. Tačiau tai buvo signalas. Galop, finale, kai susikrovėme pranašumą, prastas psichologinis pasiruošimas mums pakišo koją.

Analizuodamas tą susitikimą, priėjau prie išvados, jog taktiniai sprendimai buvo tinkami, tačiau jų atlikimas – ne. Kažkas nepataikydavo laisvas, kažkas padarydavo vaikišką klaidą, o kažkas nepataikydavo baudos metimų. Čia suveikė psichologinis veiksnys. Vienas, du, trys dalykai nesisekė ir tai suteikė varžovams šansą laimėti“, – svarstė strategas.

- Anksčiau, atsiradus problemoms, varžovus dažniausiai sulaikydavo ypač stiprūs gynyboje CSKA antrosios linijos žaidėjai – Holdenas ir Langdonas. Ar nemanote, jog šiemet tai buvo komandos problema, nes geriausi ekipos perimetro gynybos specialistai – Gordonas ir Voronovas – sėdėjo ant suolo?

- Taip, anksčiau CSKA pasižymėjo ypač gera gynyba. Aš taip pat norėčiau, jog mano komanda gerai gintųsi. Tačiau juk šį sezoną įrodėme, kad sugebame gintis. Pasižiūrėkime į rezultatus Eurolygos finaliniame ketverte. Varžovai įmesdavo 60 taškų. Tokiai stipriai komandai kaip „Panathinaikos“ leidome įmesti vos 5 taškus antrajame kėlinyje ir 9 – ketvirtajame. Panaši situacija buvo ir serijoje su „Chimki“.

- A.Kirilenka prie komandos prisijungė vėlai. Ar tai nesukėlė problemų? Kaip vertinate šį krepšininką?

RIA Novosti nuotr./Andrejus Kirilenka
RIA Novosti nuotr.
Andrejus Kirilenka

- Esu sakęs, jog negali neleisti Arvydui Saboniui žaisti „Žalgiryje“, ar Yao Mingui – Kinijos rinktinėje. Tas pats galioja ir Kirilenkai. Jie yra simboliai. Šaunu, kad atsirado tokia galimybė. Andrejus mums labai padėjo ir galbūt dar padės ateityje. Jis – ne tik nuostabus krepšininkas, bet ir žmogus. Kirilenka visiems buvo pavyzdys.

Žinoma, jam nebuvo lengva. Jis praleido 10 metų NBA lygoje, kur komandos prieš sezoną treniruojasi 10-15 kartų kartu, o vėliau pradeda alinantį rungtynių maratoną. Mes skaičiavome, jog CSKA klube šiemet turėjome 240 treniruočių. Tai truputį kitokia filosofija. Antras dalykas: rungtynių kaina Europoje yra kur kas didesnė. NBA lygoje po pralaimėtų rungtynių tu gali aikštelę palikti su šypsena veide, nes gerai sužaidei. Čia tai – neįmanoma. Dėl vienos nesėkmės tau gali tekti dirbti savaitėmis, kad gautum šansą pagerinti savo situaciją, o kartais tau tenka laukti ir kito sezono... Andrejui reikėjo prie to prisitaikyti. Trečia: komandai, ir ypač Kirilenkai, teko atlaikyti daug spaudimo dėl rezultatų.

Apibendrinus, džiaugiuosi, jog man teko dirbti su krepšininku, kurį galima būtų drąsiai statyti į vieną eilę su A.Saboniu ir Yao Mingu.

- Kurie dar krepšininkai įnešė didžiulį indėlį jūsų žaidimo filosofijoje?

- Visų pirma – mūsų kapitonas V.Khriapa. Jis yra labai svarbus žaidėjas CSKA komandai. Jo liga prieš pat Eurolygos finalo ketvertą mums pridarė daug problemų. R.Šiškauskas taip pat buvo labai svarbus. Šis vyras per savo karjerą žaidė tiek daug rungtynių, laimėjo tiek daug titulų, tačiau sutiko priimti kitokį vaidmenį ir palaikyti šaunų mikroklimatą komandoje. Galop, komandoje turime daug jaunų žaidėjų, kurie kartais sužibėdavo, tačiau jiems trūko stabilumo.

- Šį sezoną nemažai talentingų CSKA žaidėjų sėdėjo ant suolo...

- Reikia suprasti, jog tokioje komandoje kaip CSKA turi susitaikyti, kad daugiau kaip 20 minučių aikštelėje nežaisi. Čia visi geri krepšininkai. Kai gavome Dievo dovaną – Kirilenką, situacija pasidarė dar labiau komplikuota. Visi supranta, jog tik kvailys neleistų Kirilenkai aikštelėje rungtyniauti 30 minučių.

Kartais, žiūrėdamas televizorių, matai, kaip krepšinio specialistai retoriškai klausia: kodėl tu čia žaidi, jeigu aikštelėje praleidi tik 10 minučių? Eik į kitą komandą ir ten būsi žvaigždė. Yra du variantai: žaidi antroje lygoje be keitimų ar išmėgini savo jėgas aukščiausiame lygyje. Visose stipriausiose komandose situacija panaši. Pasižiūrėkime į „Barcelona“, „Panathinaikos“... Geriausiais „Maccabi“ laikais Jasikevičius, Parkeris, Bastonas ir Vujčičius rungtyniaudavo po 35 minutes. Tikiuosi, mūsų rezervas tikėjosi, jog tokia situacija gali atsitikti. Kai kuriuos žaidėjus skolinome stengdamiesi, kad jie neprarastų sportinės formos ir padėtų mums finaluose su „Chimki“.

- Komandoje turėti 2–3 labai jaunus vaikinus – gerai? Juk jeigu jie nežaidžia, jiems sunku tobulėti...

- Jeigu 20 metų vyrukui suteiki 10 minučių aikštelėje – šaunu. Tačiau jeigu jie nežaidžia iš viso arba aikštelėje praleidžia 20-30 minučių, situacija pasidaro rizikinga. Iš kitos pusės, manau, kad talentas išryškėja savaime. Nėra reikalo bijoti žaisti stipriose komandose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos