Į Škotiją, kurioje atstovaudamas Edinburg „Hearts“ praleido penkerius savo karjeros metus, vilnietis grįžo su griausmu. Viso mačo metu A.Novikovas buvo viena pastebimiausių figūrų aikštėje ir ne kartą techniškais veiksmais vertė škotus aikčioti iš nuostabos.
Iki visiškos laimės tetrūko tik pergalės. O ji ir vėl buvo ypač arti.
„Sugrįžimas į Škotiją neblogas, tačiau galėjome išlaikyti pergalę. Važiavome čia laimėti. Nenorėjome atsitraukti net ir pelnę įvartį, stengėmės atakuoti. Labai apmaudu, kai antras iš eilės rungtynes leidome varžovams „ištraukti“ lygiąsias. Man asmeniškai rungtynės pavyko, tačiau kur kas svarbiau komandos rezultatas. Jaučiuosi gerai, bet niekas nepakeis to jausmo, kai komanda iškovoja pergalę“, – po dvikovos kalbėjo A.Novikovas.
„Bochum“ klube šanso pasireikšti negaunantis saugas išreiškė viltį, kad puikai sužaistas mačas „Hampden Park“ stadione gali jam padėti ištrūkti iš nežinios, į kurią žaidėjas yra patekęs Vokietijoje.
„Nežinau, kaip toliau seksis klube, bet tikiuosi, kad treneris žiūrėjo šias rungtynes ir pagaliau suteiks man šansą“, – vylėsi saugas.
Nuo mažų dienų geriausias jo draugas futbolo aikštėje Fiodoras Černychas įmušė antrame mače iš eilės, tačiau jo taiklaus smūgio vėl pergalei nepakako.
„Vėl pasisekė įmušti, bet gaila, kad tai nebuvo pergalingas įvartis. Dėl šios priežasties tas džiaugsmas daug mažesnis, – neslėpė Balstogės „Jagiellonia“ atakų lyderis. – Po pirmojo kėlinio visi vyriškai pakalbėjome, kad reikia taip pat žaisti ir toliau, nebijoti varžovų ir spausti juos. Įmušėme įvartį, turėjome dar progų, gaila, kad neišnaudojome. Bet nuotaika nėra prasta – lygiosios Škotijoje vis dėlto geras rezultatas.“
Jam antrino ir pagrindiniu komandos vartų sargu šiame atrankos cikle tapęs Ernestas Šetkus
„Liūdėti nėra kada. Vis dėlto pasiektos lygiosios Škotijoje, svečiuose prie varžovų aistruolių. Nenuvylėme nei trenerių, nei gerbėjų, nei patys savęs. Galima liūdnai pajuokauti, kad pripratome praleisti paskutinę minutę. Bet vis dėlto prieš Slovėniją buvo labiau apmaudu, juk tuomet pirmavome dviem įvarčiais“, – atviravo tauragiškis.
Po pertraukos rinktinės marškinėlius vėl užsivilkęs Vytautas Andriuškevičius neslėpė, kad stebėti komandos draugų žaidimą nuo atsarginių suolo buvo kur kas sudėtingiau nei pačiam rungtyniauti.
64-ąją minutę jis pirmas pasirodė aikštėje po keitimo, užėmęs Vaido Slavicko vietą.
„Stebėti rungtynes nuo suolelio buvo daug sunkiau. Pasikartojo nemalonus scenarijus, kai rungtynių pabaigoje praleidžiame įvartį. Drabužinėje po rungtynių buvome nusiminę, bet priminėme vienas kitam, kad rezultatas geras ir žengėme žingsnį į priekį. Treneris sakė, kad nereikia nukabinti nosies, svarbiausia dabar įveikti Maltą. Galbūt prieš rungtynes būtume sutikę su lygiosiomis, bet dabar esame labiau nusivylę nei džiaugiamės“, – prisipažino „Portland Timbers“ gynėjas.
