„Tikėjausi žymiai daugiau. Tiek iš trenerio, tiek iš komandos. Spaudimas didžiulis, visi Argentinoje kalba tik apie titulą ir akivaizdu, kad su psichologija nei trenerių štabas, nei žaidėjai nesusitvarkė... Praleidome ir viskas. Jokių idėjų, jokių variantų. Komandos nebuvo“, – 15min pasakojo Katare čempionato metu dirbantis Argentinos žurnalistas Danielis Horacio Wainsteinas Gambara.
Jo vadovaujama „Marca en Zona“ veiklą vykdo trimis kryptimis – žiniasklaida, sporto rinkodara ir darbas su buvusiais žinomais Argentinos futbolininkais kaip Javieras Zanetti.
„Argentinoje didelis nusivylimas. Mačo su Meksika laukiame su nerimu“, – 15min sakė D.Gambara.
Klubiniame futbole savo simpatijas žurnalistas skiria „Chacarita Juniors“ komandai, kuri žaidžia tik antrajame pagal pajėgumą Argentinos divizione.
„Tai nedidukas klubas iš Buenos Airių priemiesčio Vela Krespo. Jo spalvos raudona, balta ir juoda. Todėl ir Ispanijoje, skirtingai nei visi argentiniečiai, aš palaikau ne „Barcelona“, o „Rayo Vallecano“ komandą“, – juokiasi D.Gambara.
Ir vis dėlto, nepaisant sunkaus starto, jis tikisi, jog Lionelis Messi turi gerą paskutinę galimybę atsistoti greta D.Maradonos. Penktasis geriausio savo kartos futbolininko bandymas trečią kartą užkelti ten, kur Albiceleste buvo tik tuomet, kai ją vedė legendinis Diego ir Mario Kempesas.
Jose Pekermanas, D.Maradona, Alejandro Sabella, Jorge Sampaoli – su jais L.Messi nepavyko. Galbūt laiminčios mozaikos detalė bus L.Scaloni?
L.Scaloni yra kur kas mažiau patyręs už anksčiau paminėtus savo pirmtakus, kur kas mažiau charizmatiškas, kur kas mažiau pastebimas.
Kai prieš ketverius metus Rusijos platybėse argentiniečiai desperatiškai bandė ieškoti pergalės recepto kartu su ekscentriškuoju J.Sampaoli, vienas žmogus viską stebėjo iš šalies, bet tuo pačiu būdamas labai arti.
Tas žmogus buvo L.Scaloni.
L.Messi neslėpė nepasitenkinimo, jog J.Sampaoli sumanymai ir schemos neveikė. Blankiai atrodžiusi Albiceleste strigo, o galiausiai aštuntfinalyje atsimušė į Prancūziją.
Trenerių štabui priklausęs L.Scaloni puikiai matė, kad problemų ir emocijų kamuolys su kiekvienu maču vis didėja. Nieko keisto, kad nugarmėjus į prarają, prasidėjo kaltųjų paieškos. Vis daugiau detalių apie trintį komandos viduje pasiekdavo žiniasklaidą.
Buvo tik laiko klausimas, kada pradės lėkti galvos, o kadangi L.Messi yra neliečiamas, J.Sampaoli turėjo pasitraukti.
Tai buvo L.Scaloni šansas.
Pagal pirminį sumanymą, 2018-aisiais jis turėjo laikinai vadovauti rinktinei dviejose draugiškose rungtynėse Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per tą laiką Argentinos futbolo asociacija planavo surasti kur kas labiau patyrusį strategą.
Funkcionierių sudarytas sąrašas atrodė solidžiai – „Tottenham Hotspur“ vedlys Mauricio Pochettino, Madrido „Atletico“ stabas Diego Simeone, Buenos Airių „River Plate“ legenda Marcelo Gallardo.
Labai greitai paaiškėjo, kad lengvai pasikviesti bet kurį iš jų bus sudėtinga. Galbūt Argentinos futbolo federacija ir galėjo bandyti mokėti kompensaciją kuriam nors iš minėtų klubų, tačiau to daryti nesiryžo, nes 2017-aisiais jau buvo užlipusi ant to paties grėblio, kai už solidžią sumą iš „Sevilla“ iškrapštė J.Sampaoli.
Dar kartą rizikuoti niekas nenorėjo.
Laikas bėgo, sprendimų nebuvo. Laikino trenerio postas vis dar priklausė L.Scaloni – žmogui, kuris praktiškai neturėjo jokios rimtos treniravimo patirties.
Du kartus pasaulio čempionė su geriausiu planetos futbolininku priklausė 40-ečiui, kuris kadaise buvo trumpai dirbęs su Maljorkos, salos, kurioje gyvena, septyniolikmečių komanda bei priklausė J.Sampaoli trenerių štabui „Sevilla“ klube ir rinktinėje.
Bet didžiajame futbole L.Scaloni nebuvo naujokas. Buvęs dešinysis gynėjas, kaip ir L.Messi, jis užaugo Rosario „Newell's Old Boys“ komandoje, o vėliau persikėlė į La Platos „Estudiantes“.
1997-aisiais su Argentinos rinktine Malaizijoje jis tapo pasaulio jaunimo čempionu, o tada pradėjo žygį po Europą: La Korunjos „Deportivo“, Londono „West Ham United“, Santandero „Racing“, Romos „Lazio“, Bergamo „Atalanta“.
2006-aisiais su Argentinos rinktine jis žaidė pasaulio čempionate. Tose pirmenybėse debiutavo L.Messi, komandą treniravo D.Maradona.
„Man niekada nebuvo problemų atsistoti prieš kolektyvą ir su vyrais kalbėti sąžiningai ir atvirai. Tu gali jiems kartą pameluoti, bet tai ir bus tavo pabaiga. Svarbu, jog žaidėjai į aikštę eitų žinodami, ko iš jų nori treneris. Džiaugiuosi, kad su šia komanda man tai pavyko“, – apie savo sėkmės receptą yra sakęs L.Scaloni.
Nuo 1993-ųjų, kai Argentina buvo laimėjusi paskutinį savo trofėjų – „Copa America“ taurę – šiai komandai vadovavo 10 specialistų, tarp kurių tokios ryškios figūros kaip Danielis Passarela, Marcelo Bielsa, Alfio Basile, Gerardo Martino ar pats D.Maradona, tačiau tik vienuoliktajam – L.Scaloni – pavyko komandą grąžinti ant pergalingų bėgių.
Jis sugebėjo nutraukti 28 metus užsitęsusią kančią be titulo ir su komanda triumfavo 2021-ųjų „Copa America“ turnyre.
L.Messi pagaliau su savo šalies rinktine laimėjo pirmą trofėjų. Gyva Argentinos futbolo legenda lengviau atsipūtė.
„Jis yra labai protingas žmogus ir visada buvo tas vyrukas, kuris stebėjo ir uždavinėjo daug klausimų, – agentūrai „The Associated Press“ sakė 1994–2007 m. Argentinos jaunimo rinktinių treneris ir Jose Pekermano asistentas per 2006 m. pasaulio čempionatą Hugo Tocalli, – Jis drąsiai klausdavo, kodėl reikia daryti vieną ar kitą pratimą, kodėl pasirinkti vieni ar kiti futbolininkai. Lionelis visada mėgdavo daug kalbėti su savo komandos draugais.“
Lygiai taip pat L.Scaloni elgiasi ir dabar – atviras ir betarpiškas bendravimas su savo auklėtiniais leido jam užsitarnauti pagarbą.
Ir pasiekti įspūdingų rezultatų, nes Argentina į pasaulio čempionatą atkeliavo nepralaimėjusi 36 rungtynių iš eilės. Tai buvo visų laikų rekordas.
Ir tuomet staiga viskas sprogo.
D.Gambaros teigimu, į kiekvieną čempionatą argentiniečiai vyksta tik galvodami apie aukso trofėjų, tačiau šiemet lūkesčiai buvo ypač dideli.
„Į pasaulio čempionatą mes visuomet vykstame tik nugalėti, nors kartais tie lūkesčiai ir nebūna pamatuoti. Kitaip ir negali būti kai vien Buenos Airėse ir sostinės apylinkėse turime apie 80 klubų, apie 100 stadionų. Visgi šiemet atvykstame kaip Pietų Amerikos čempionai, turėjome ilgą nepralaimėtų rungtynių seriją ir tuomet... Nutiko Saudo Arabija“, – pečiais traukė pašnekovas.
Argentiniečio teigimu, antrasis mačas bus lemiamas ir atsakys daug klausimų – tiek apie šių dienų Albiceleste, tiek apie L.Scaloni pajėgumą.
Dabartinę komandą L.Scaloni surentė ant 2014 metais pasaulio čempionate žaidusios ir 2015 bei 2016 m. „Copa America“ finalus pralaimėjusios rinktinės pagrindo – L.Messi, Ángelis Di María, Nicolásas Otamendi. Prie jų buvo prilipdyti naujos kartos talentai Emiliano Martinezas, Cristianas Romero, Leandro Paredesas, Rodrigo De Paulas.
L.Scaloni stebuklingai sugebėjo Argentinai sugrąžinti geriausią L.Messi versiją, nepaisant to, kad šalies futbolo dievui jau 35-eri. Priešingai nei jo pirmtakai, dabartinis treneris iš Leo nereikalauja būti tokiu, koks jis buvo Barselonoje. Priešingai – apstatęs lyderį L.Paredesu, R.De Paulu ir Giovanni Lo Celso, strategas reikalauja iš jų, kad šie veteranui suteiktų kuo daugiau laisvės.
„Tai nebuvo lengvas procesas, bet jis sukūrė pergalingą komandą. Treneris mėgsta asmenišką santykį, daug bendrauja ir būna visada šalia, kai to labiausiai reikia“, – po pergalės „Copa America“ turnyre komandos architektą apibūdino L.Messi.
Nemažai kritikos tiek iš žiniasklaidos, tiek iš savo tautiečių trenerių pirmaisiais darbo mėnesiais sulaukdavęs L.Scaloni į šias pasaulio pirmenybes atvyko visiškai ramus.
Rugsėjo pabaigoje Argentinos futbolo asociacijos prezidentas įteikė sutartį, pagal kurią L.Scaloni turėtų dirbti šį darbą iki 2026-ųjų pasaulio čempionato pabaigos.
Bet fiasko „Lusail“ stadione buvo griaustinis iš giedro dangaus. Tai buvo pirmasis L.Scaloni pralaimėjimas nuo 2019-ųjų liepos, kai užpraėjusio „Copa America“ pusfinalyje argentiniečiai 0:2 pripažino šeimininkų ir būsimų tų turnyro nugalėtojų brazilų pranašumą.
Tiek D.Gambarai, tiek visiems argentiniečiams dabar yra intriga, kaip pirmą kartą krizinėje situacijoje atsidūręs L.Scaloni reaguos. Ar jis suteiks tiems patiems žaidėjams galimybę pasitaisyti? O gal jau per pirmąsias grupės rungtynes jis įžvelgė užtektinai blogų dalykų ir bandys ieškoti naujo kelio į pergales?
„Scaloneta“, kaip praminta dabartinė Argentinos rinktinė, vis dar tikrai yra pajėgi laimėti ne tik šeštadienį, bet ir gruodžio 18-ąją, kai tame pačiame „Lusail“ stadione vyks finalas.
„Kai suklumpi, reikia atsistoti ir eiti toliau“, – rungtynių su Meksika išvakarėse kalbėjo L.Scaloni. Spaudimas milžiniškas – nuo jo priklauso, koks bus L.Messi atsisveikinimas su didžiausia pasaulio futbolo scena.
Po ketverių metų Leo planetos čempionate jau nežais. Jei šeštadienį argentiniečiai pralaimės Meksikai, nebus ir L.Scaloni.
