Savo mintimis apie šį atrankos ciklą, rinktinės žaidimą ir perspektyvas sutiko pasidalinti vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų ir buvęs jaunimo (iki 21 metų) treneris Arminas Narbekovas.
– Treneri, kaip jūs vertinate rinktinės pasirodymą rungtynėse su Anglija?
– Manau, kad rinktinei nepavyko rasti savo braižo. Trūksta atakuojančios grandies žaidėjų, o vien Fedoro Černycho ir Arvydo Novikovo nepakanka. Jautėsi trūkumas atakų palaikyme, per daug perdavimų buvo atliekama atgal, o dėl to trūko aštrumo.
Taip pat matėsi labai daug broko. Puikus to pavyzdys buvo trečiasis įvartis – vietoje gero perdavimo, kuris išvestų komandą į greitą ataką, mes nesugebame perduoti kamuolio tam, kam reikia ir patys pasidarome įvartį į savus vartus. Ir tai matėsi ne tik rungtynėse su Anglija, bet ir viso atrankos ciklo metu. Neatsirado žaidėjų, kurie galėtų padėti Novikovui, Černychui ar Giedriui Arlauskiui, bei sudarytų tą branduolį, kuris galėtų siekti didelių tikslų.
– Rinktinė pastaruoju metu siekė jauninti ekipą ir į sudėtį įtraukdavo daugiau jaunesnių žaidėjų, iš kurių keletą ir pats treniravote jaunimo rinktinėje. Kurie iš jų jums paliko geriausią įspūdį žaisdami nacionalinėje komandoje?
– Iš tokių žaidėjų galima įvardinti nebent Luką Spalvį arba Vykintą Slivką. Kiti futbolininkai arba sėdėdavo ant suolo, arba gaudavo sužaisti vos kelias minutes, tad to nelabai galime įvardinti, kaip rinktinės jauninimo.
Kiti žaidėjai visų pirma turėtų įrodyti savo vertę žaisdami už U-21 ekipą. Kai kurie futbolininkai į rinktinę patenka nesužaidę nė vienerių gerų rungtynių už jaunimo komandą, tad sunku tikėtis, kad pakviesti į rinktinę ir gavę keletą minučių jie parodys gerą žaidimą. Šie žmonės yra iškelti labai aukštai, pavyzdžiui, Gratas Sirgėdas. Tačiau visi matome, kuo tai baigėsi – rungtynėmis Andoroje, po kurių aš atsistatydinau.
Šie žmonės yra iškelti labai aukštai, pavyzdžiui, Gratas Sirgėdas. Tačiau visi matome, kuo tai baigėsi – rungtynėmis Andoroje, po kurių aš atsistatydinau.
Tokiuose susitikimuose varžovai neturėtų net per aikštės centrą pereiti, o galų gale rungtynės susiklosto taip, kad yra patiriamas pralaimėjimas. Peršasi išvada, kad arba žaidėjai per daug iškelti, arba jau galvoja, kad žaisti už U-21 rinktinę jiems yra ne lygis. Į nacionalinę ekipą žmonės turėtų būti imami protingai ir pirma parodyti rezultatus jaunimo komandoje ir tik vėliau pelnytai pereiti į nacionalinę rinktinę.
Spalvis pernai iki traumos gerai žaidė Danijoje ir įmušė įvartį lenkams. Dabar jis vėl įgauna formą ir muša įvarčius Danijoje, tačiau puolėjui dar reikia laiko. Kad gali žaisti rinktinėje įrodė ir Slivka. Tačiau kitiems futbolininkams dar reikia daug ką įrodyti, kad jie galėtų būti kviečiami į nacionalinę rinktinę ir joje žaisti.
– Atrankos grupėje likome penktoje pozicijoje. Ko labiausiai pritrūko šiame atrankos cikle siekiant geresnių rezultatų?
– Mano nuomone, labiausiai trūksta gero kolektyvo, kuris sunkiu momentu – nes lengvų momentų ir rungtynių mums jau nebūna – savo darbu ir pastangomis rodytų didžiulį norą ir užsidegimą. Buvo kalbų apie to nebuvimą ir aš pats savo akimis kartais matydavau, kad tos ugnelės trūko. Aišku, labai sunku, kai tu visą laiką pralaiminėji, tačiau vis tiek yra žaidžiama už rinktinę ir norisi kuo geriau pasirodyti. Trūko to bendro „užsivedimo“, kad visi vienas kitą palaikytų, ir jaustųsi tas rinktinės branduolys bei kolektyvas.
– Kurios rungtynės jums paliko geriausią įspūdį, o kurios įsiminė iš blogosios pusės?
– Labai sunku kažką paminėti iš geriausių ar blogiausių rungtynių, kai, mano manymu, praktiškai visas atrankos ciklas praėjo ant tos pačios bangos.
– Kokių rinktinėje matote pozityvių dalykų, kurie galėtų teigiamai nuteikti prieš kitą atrankos ciklą?
– Labai sunku atsakyti į šį klausimą. Galbūt tokių žaidėjų kaip Slivka, Novikovas ar Černychas žaidimas. Mums reikia tokių futbolininkų, kurie rungtyniautų savo klubuose ir žaistų gerame lygyje, o ne sėdėtų ant suolo bei neturėtų žaidybinės praktikos.
Labai norėtųsi, kad sustiprėtų Lietuvos čempionato lygis. Nors futbolininkai žaidžia pirmaujančiuose Lietuvos klubuose, tiek „Trakuose“, tiek „Žalgiryje“, tačiau žaidžiant už rinktinę akivaizdu, kad to yra maža, nepaisant prieš ką mes žaidžiame.
Norėtųsi, kad klubai gautų didesnį finansavimą, didesnį palaikymą ir galėtų ne tik įsigyti legionierių, tačiau ir tokių žaidėjų, iš kurių galėtų mokytis mūsų jaunimas. Nesvarbu ar žaidėjas iš Pietų Amerikos, ar Europos, tačiau jis turėtų būti pavyzdys komandoje, kuris savo žaidimu, pastangomis ir profesionalumu būtų tuo, į ką galėtų lygiuotis mūsų jaunimas. Dabar iš lygoje esančių legionierių aš nematau nei vieno, kuris galėtų būti tuo idealu, į kurį jauni žaidėjai galėtų lygiuotis.
– Iš rinktinės atsistatydino treneris Igoris Panktratjevas. Kaip jūs manote, ar naujai paskirtas treneris gali kardinaliai pakeisti ekipos rezultatus?
– Man atrodo, kad ne. Kardinaliai tai tikrai niekas nepasikeis. Tiek Igoris, tiek kiti treneriai tikrai nenori pralaimėti. Iš kitos pusės, aišku, yra vienas kitas, su kuriuo, rašoma, kad yra kažkokių nesutarimų, o to būti neturėtų. Tačiau manau, kad kažką kardinaliai pakeisti yra praktiškai neįmanoma.
