Biudžetas – aštuonis kartus kuklesnis
Futbolo rinkos svetainės Transfermarkt duomenimis, šešis pastaruosius Bulgarijos čempionatus laimėjusio Razgrado klubo žaidėjai (44,33 mln. Eur) yra vertinami beveik aštuonis kartus brangiau nei žalgiriečiai (5,75 mln.), tačiau V.Dambrauskas įsitikinęs, kad trečiadienio vakarą LFF stadione rungtyniaus ne kontraktai ir A lygos čempionai gali pateikti staigmeną.
Stiprindamas savo vyrų kovinę dvasią, V.Dambrauskas prieš šią dvikovą ėmėsi ir kol kas dar „Žalgirio“ stovykloje neregėtų metodų. Pirmadienio vakarą treneris savo auklėtinius pakvietė į pikniką, o nuo antradienio visi komandos žaidėjai bus apgyvendinti „Green Hotel“ viešbutyje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
D.Šernas atsakomybės prieš Čempionų lygos egzaminą nesikrato: „Žinau, kad turiu įmušti“
Bulgarų permainos – kuklios
Prieš svarbiausią sezono egzaminą „Žalgiris“ sustiprino trimis futbolininkais. Komandą papildė kūrybingas rumunas Liviu Antalis, gynėjas iš Čilės Diego Oyarzunas bei vartininkas Džiugas Bartkus.
Palyginimui, „Ludogorec“ tarpsezonio metu priminė miegančią mešką ir kol kas elgėsi vangiai. Tarp žaidėjų, su kuriais buvo atsisveikinta, pirmiausia derėtų paminėti į Italijos „Serie A“ pernai nustebinusią Bergamo „Atalanta“ išvykusį vidurio gynėją iš Argentinos Jose Luisą Palomino.
Už jį Bulgarijos superklubas piniginę papildė didesne suma, nei yra visas Vilniaus klubo biudžetas, arba tiek, kiek futbolo rinkoje yra vertinamas ir kitas „Ludogorec“ ekipos lyderis Jonathanas Cafu – 4 mln. eurų.
Dar apie 400 tūkst. „Ludogorec“ gavo už į Meksikos „Puebla“ išvykusį kairįjį gynėją iš Kolumbijos Bryaną Angulo.
Jie atakuoja devyniais aštuoniais žaidėjais. Jiems praradus kamuolį, tomis erdvėmis būtų galima pasinaudoti. Kodėl mums to nepabandžius.
„Gynyba – viena iš vietų, kuria mes galėtume pasinaudoti. Bet kuri, net aukščiausio lygio komanda, praradusi kamuolį aikštės viduryje gauna kontrataką ir „Ludogorec“ nėra išimtis. Jie atakuoja devyniais aštuoniais žaidėjais. Jiems praradus kamuolį, tomis erdvėmis būtų galima pasinaudoti. Kodėl mums to nepabandžius“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
Kiti keturi žaidėjai, su kuriais atsisveikinta – išnuomoti Bulgarijos silpnesniems klubams, arba atleisti, bet svarbių vaidmenų praėjusį sezoną komandoje jie nevaidino.
Vietoj jų treneris Georgis Dermendžijevas į komandą susigrąžino penkis anksčiau nuomotus žaidėjus bei sukirto rankomis su „Colon“ klube iki šiol žaidusiu vartininku Jorge Brounu. Tačiau ir vienas geriausių Argentinos čempionato vartininkų Razgrado ekipai nekainavo nieko, nes atvyko į Bulgariją būdamas laisvasis agentas.
Žada žaisti drąsiai
Kalbėdamas apie varžovus, strategas užsiminė, kad „Ludogorec“ yra sunkiai prognozuojama, tarsi „laukinį“ futbolą demonstruojanti komanda, tačiau toks sunkiai nuspėjamas oponentų braižas V.Dambrausko nebaugina.
„Sunku apibūdinti, kokį futbolą bulgarai žaidžia. Tai tarsi būtų dvi komandos. Man kyla panašios asociacijos su amerikietišku futbolu, kai viena komanda koncentruojasi daugiau į ataką, o visai kita pagrindinį dėmesį skiria gynybai. Jie mėgsta chaotišką futbolą ir tas labai aiškiai matyti. „Ludogorec“ labai mėgsta bėgti į priekį ir atakuoti, tai reiškia, kad kartais pametamas vidurys“, – varžovus apibūdino V.Dambrauskas.
– Ar stipriai komandos braižas pasikeitė lyginant su tuo, kurį „Ludogorec“ demonstravo praėjusį sezoną, kai žaidė Čempionų lygoje? – 15min paklausė stratego.
– Braižas pakitęs. Praėjusį sezoną jie kur kas dažniau žaidė su aiškiai išreikštu puolėju iš Rumunijos Claudiu Keșerü. Jis yra žaidęs ir prieš Lietuvos rinktinę. Šiemet jis rungtyniauja kur kas mažiau arba žaidžia tik tuomet, kai nežaidžia pagrindinė sudėtis.
Dabar jie kur kas dažniau žaidžia su „netikru“ devintuoju numeriu, jų keturi atakuojantys žaidėjai gali žaisti bet kurioje pozicijoje.
Kitas dalykas – krašto gynėjai. Jie praleidžia kur kas daugiau laiko varžovų aikštės pusėje, nei savoje.
– Ar toks chaotiškas žaidimas parankus „Žalgiriui“?
– Bet kuriai komandai yra parankiau, kai varžovas yra labiau prognozuojamas: kai turi aiškią struktūrą, aiškų išsidėstymą, numatomas kombinacijas. Prie tokių komandų galima būtų priskirti tiek „Astana“, tiek „Malmo“, su kuriais mums teko žaisti praėjusiose kampanijose.
Bulgarijos komanda turi daug brazilų, kurie labai mėgsta žaisti individualiai, stengiasi išspręsti viską patys. Prieš tokią komandą mums žaisti kiek sunkiau.
Užsidaryti savoje aikštės pusėje mes tikrai nesiruošiame. Žinome, kaip turime rungtyniauti.
– Turėjote dvi kontrolines rungtynes, per kurias, jūsų teigimu, svarbiausia buvo dvigubinti gynybą. Kaip šį uždavinį pavyko įgyvendinti?
– Viena vertus, pavyko, nes mes nepralaimėjome. Kita vertus, abejose rungtynėse praleidome po įvartį. Su Geteborgo IFK praleidome labai charakteringą įvartį, kur viskas aišku – kas ir kaip suklydo, mes žinome. Prieš Barysavo BATE problema buvo kompleksinė. Tačiau užsidaryti savoje aikštės pusėje mes tikrai nesiruošiame. Žinome, kaip turime rungtyniauti.
„Ludogorec“ stengiasi žaisti daug per baudos aikštelės vidurį. Čia turime būti ypač susikoncentravę, vengti situacijų vienas prieš vieną. Visada turėsime turėti žaidėją, kuris galėtų pasaugoti komandos draugą.
– Prieš dvikovą vėl nesate laikomi favoritais. Kaip pesimistinės sirgalių nuotaikos veikia komandą?
– Mes prie to esame įpratę. Visi kalba, kaip dabar visi mus daužys. Visi verkė tiek prieš rungtynes su „Malmo“, tiek su „Astana“, o kai pavyko sužaisti, visi kalbėjo, kad varžovai yra lavonai. Nė kiek neabejoju, kad labai panašiai bus ir dabar.
Visi verkė tiek prieš rungtynes su „Malmo“, tiek su „Astana“, o kai pavyko sužaisti, visi kalbėjo, kad varžovai yra lavonai.
Bet mes savęs tikrai nenuvertiname. Rezultatai kontrolinėse rungtynėse parodo, kad galime žaisti ir su stipriomis komandomis. A lygos komandos Europoje taip pat šiemet rodo gerus rezultatus. Nesame mes tokie beviltiški. Su visais priešininkais galime žaisti.
Vienintelis dalykas, kurio trūksta A lygoje – sirgaliai, kurie rinktųsi stadione. Lazda visada turi du galus. Mes norime futbolo, bet neverčiame žaidėjų temptis ir kilti į viršų. Kai į rungtynes ateina keli tūkstančiai žiūrovų – futbolininkui geriausia motyvacija.
Pažiūrėkite į Lietuvos rinktinę. Joje žaidžia penki šeši žaidėjai, kurie savo varžovams tikrai niekuo nenusileidžia. Kas priverčia juos pasikeisti užsidėjus rinktinės marškinėlius? Žinoma, kad pilnos tribūnos ir puikus palaikymas.
Norėtųsi, kad trečiadienį ateitų pilnas stadionas ir sugebėtų įkvėpti mus bei užkurti tą gerą energiją. Tiek mes, tiek žaidėjai tikrai to tikisi.
– Esate apsisprendęs dėl startinės sudėties?
– Iš tiesų esu labai patenkintas tuo, kokį futbolininkų rinkinį turiu. Kiekvienas tikrai yra vertas vienas kito ir pasirengęs žaisti. Didelių traumų taip pat jokių neturime ir tai nuteikia pozityviai.
– Vartininkų rikiuotėje įvyko netikėtos permainos – ilgametį komandos žaidėją Saulių Klevinską pakeitė Džiugas Bartkus. Kodėl buvo atsisveikinta su patyrusiu vartininku?
– Sauliui reikia padėkoti už tą darbą, kurį jis nuveikė atstovaudamas „Žalgiriui“. Už tą tėviškumą ir tuos metus, kuriuos jis praleido čia. Neturiu milžiniškos patirties, bet tai buvo vienas daugiausiai dirbusių žaidėjų, kuriuos man teko treniruoti.
Manau, tuo viskas pasakyta. Sauliaus neturime, bet turime Džiugą. Tikiu, kad jis į komandą įneš jaunos ir pozityvios energijos.
– Jau kurį laiką komandoje žaidžia ir čilietis Diego Oyarzúnas bei rumunas Liviu Antalis. Patinka, kaip jie įsijungė į kolektyvą?
– Jie pritapo labai gerai. Tikrai nesijaučia, kad jie čia dar tik pora savaičių. Dėl jų kvalifikacijos klausimų nėra, bet tą mes žinojome ir rinkdamiesi juos. Abu jie atitinka tą lygį, kurio norėjome. Abu jau spėjo prisirašyti įvarčiais. Adaptacija dar vyksta, kol žaidėjai supras, ko norime, bet iš esmės esame patenkinti.
Čempionų lygoje rezultatai kuklūs
Iki šiol istorijoje per penkis bandymus užkariauti prestižiškiausią žemyno turnyrą, bent vieną varžovą peršokti žalgiriečiams pavyko vos kartą – 1990-2000 metų sezoną.
Tiesa, tuomet „Žalgiris“ turėjo varžybas pradėti ne nuo antrojo, kaip dabar, kvalifikacinio etapo, bet nuo pirmojo. Iš pradžių užtikrintai buvo susidorota su Ararato „Cement“ ekipa iš Armėnijos, bet po to pernelyg aukštas pasirodė galingojo Kijevo „Dinamo“ barjeras.
Tais metais Ukrainos futbolo vėliavnešys, kurio atakose pagrindiniu smuiku griežė šios šalies futbolo legenda Sergejus Rebrovas, sėkmingai pasirodė ir grupės varžybų etape, kur į priekį praleido tik Miuncheno „Bayern“ ir Madrido „Real“, nors su Ispanijos klubu surinko vienodai taškų.
Sezonas | Etapas | Varžovas | Rezultatai |
---|---|---|---|
1992–93 | 1 | „PSV Eindhoven“ | 0:6, 0:2 |
1999–00 | 1 | Ararato „Cement“ | 2:0, 3:0 |
2 | Kijevo „Dinamo“ | 0:2, 0:1 | |
2014–15 | 2 | Zagrebo „Dinamo“ | 0:2, 0:2 |
2015–16 | 2 | „Malmö“ | 0:0, 0:1 |
2016–17 | 2 | „Astana“ | 0:0, 1:2 |