Prie tituluotų varžovų vartų lietuviai sukūrė tiek realių progų, kiek šiame atrankos cikle turbūt neturėjo nė vienose kitose rungtynėse.
Visgi įmušti nepavyko, o vienintelis anglų įvartis krito po apmaudžiai teisėjo iš Izraelio Orelo Grinfeldo paskirto 11 metrų baudinio.
Kai 63-ąją minutę Darvydas Šernas vėjais paleido vieną geriausių progų, E.Jankauskas akimirkai veikiausiai prisiminė geriausius savo karjeros laikus. Strategas nesutvardė emocijų ir kojos užsimojimu parodė, kad tą akimirką būtų smūgiavęs kiek kitaip.
Po 20-ies minučių vienintelis lietuvis, laimėjęs Čempionų lygą, ironiškai šyptelėjo dar sykį. Po gražaus Arvydo Novikovo perdavimo galva vienas prieš anglų vartus iššoko po keitimo aikštėje pasirodęs Deivydas Matulevičius. Visgi nors puolėjas smūgiavo stipriai, taiklumo pristigo.
Tai tik du epizodai, galėję pakreipti rungtynių baigtį ir į Lietuvos taupyklę įmesti nieko nelėmusį tašką. O jų buvo ir daugiau.
Sekmadienio vakarą Lietuvos futbolininkai žaidė tik dėl garbės ir ją apgynė.
E.Jankauskas aikštės viduryje diskvalifikuotą Mantą Kuklį labai sėkmingai pakeitė Marijampolės „Sūduvos“ atstovu Ovidijumi Verbicku. Vietoj kito nuolatinio startinės sudėties žaidėjo Egidijaus Vaitkūno į aikštę buvo mestas Valdemaras Borovskis. Nors „Trakų“ dešinysis gynėjas darė nemažai klaidų, žaidė kur kas tvarkingiau nei jo konkurentas prieš tris dienas Maltoje.
Po mačo treneris neslėpė, kad jausmai dvejopi. Strategas gyrė vyrus už solidžiai sužaistas rungtynes, bet apgailestavo, jog įmušti taip ir nepavyko.
„Norėčiau padėkoti sirgaliams, kurie nepabūgo rudeninio oro, šalto lietaus ir atėjo mus palaikyti bei rungtynių pabaigoje plojo. Jie suteikė mums jėgų“, – po mačo pripažino E.Jankauskas.
– Kas atsitiko, kad rinktinės veidas per tris dienas taip kardinaliai pasikeitė? – 15min paklausė stratego.
– Jei gerai pagalvosime, tai rungtynės Maltoje buvo avarija. Mes gerai išstudijavom varžovą ir tikrai turėjome laimėti pagal visus parametrus, tačiau būna tokių mačų, kai praleidi tokį įvartį, kokio daugiau nepraleistum niekada.
Taip pat galėjo atsitikti šiandien. Jeigu būtume įmušę, tikrai niekas nebūtų nustebęs. Žaidėjai ir ten, ir čia rodė norą, kovojo.
Nenoriu taip sakyti, bet tos rungtynės daug kam buvo turbūt blogiausios gyvenime. Taip, rezultatas labai blogas, bet pagal žaidimą turėjome laimėti. Nepavyko, išgyvenom dėl to, o šį kartą parodėm, kad galim žaisti ir su stipriausiomis komandom.
– Tai yra geriausias rezultatas, kokį mums yra pavykę pasiekti prieš Angliją, bet pralaimėjimas vargu ar džiugina. Kaip vertinate rungtynes ir rezultatą?
– Vyrai atidavė tikrai visas jėgas. Jei žiūrėsime į istoriją, tai buvo geriausiai sužaistas mačas prieš Angliją. Pagal atsidavimą, pagal plano vykdymą -pirmasis kėlinys buvo geriausias šiame cikle. Vyrai parodė, kiek jėgų jie gali atiduoti, kaip gali aukotis. Gaila, kad uždirbtų progų įvarčiui neužteko. Mes į tokios galingos rinktinės vartus mušėme net devynis kartus. Buvo jausmas, kad tas įvartis visiškai šalia, bet...
– Treneri, šiandien ypač daug trypčiojot šalia šoninės linijos, ne kartą nusikeikėte, pykote ant žaidėjų. Kas šiame mače rinktinei nepavyko?
– (Juokiasi) Kai stovi šalia aikštės, atrodo, kad tarsi žaistum kartu su komanda. Šį kartą mums daugiau dalykų pavyko, nei nepavyko. Mes po tokių rungtynių puikiai matome, ko labiausiai trūksta. Jeigu mes dažniau išlaikytume tokį ramumą bei atsidavimą, tikslumą, sugebėtume palaikyti kamuolį, būtų kur kas geriau. Tokie dalykai ir daro futbolą gražų. Futbolas yra žaidžiamas tiek su kamuoliu, tiek be jo – tai yra labai svarbu suprasti.
Tai buvo puikus pavyzdys, ko reikia, kad žengtume tą žingsnį į priekį. Mes tikrai turime savyje daug jėgų, noro, atsakomybės. Tačiau išėjime į ataką, reagavime į spaudimą, greičiai yra visai kiti. Šiandien žaidėme su vienais geriausių pasaulio futbolininkų ir skirtumą pamatėme. Greitai prie tokių greičių nesiadaptuosime, bet galime pasistengti prie jų priartėti kovingumu ir noru.
Ko labiausiai trūko? Ko gero, to, kad užbaigtume ataką įvarčiu. Dėl to kartėlis liko. Taip arti įvarčio, žaidžiant prieš anglus, mes dar nebuvome.
– Kaip įvertintumėte visą šį atrankos ciklą?
– Reikia gerai apmąstyti ir padaryti išvadas, koks futbolas mums gali duoti rezultatą, koks futbolas gali sukelti daugiausiai problemų mūsų varžovams.
Man atrodo, kad šis ciklas puikiai parodė, ko mūsų futbolui labiausiai stinga. Tačiau ir parodė, kad mes galime būti disciplinuota komanda, galime vykdyti nurodymus, sėkmingai maskuoti savo trūkumus. Po tokio ciklo minčių yra daug.
Nepatinka taip kalbėti, nes pralaimėjome šį mačą, bet pabaiga buvo tikrai pozityvi. Tikiu, jog žaidėjai patikės, kad mes tikrai galim. Bet kad tai įvyktų, mes turime labai daug paaukoti, mums tai nepaprastai daug kainuoja.
– Pastaruoju metu rinktinės žaidėjai iš žiniasklaidos ir sirgalių sulaukė labai daug kritikos. Kaip komanda į tai reagavo ir ką po paskutinio atrankos mačo norėtumėte pasakyti šiems kritikams?
– Norėčiau padėkoti už kritiką – tiek už gerą, tiek už blogą. Jei žmonės kritikuoja, reiškia tai jiems rūpi. Noriu tikėti, kad tai nėra nenusisekusio gyvenimo išsiliejimas. Jei ji konstruktyvi, kritika yra naudinga. Mes tikrai ją išklausom ir apmąstom. Kuo daugiau kritikos ir kalbos apie futbolą, tuo yra geriau.
– Atrankos ciklas baigėsi. Kas toliau? Ar liksite prie komandos vairo?
– Reiks pasižiūrėti, kiek laiko dar galioja mano kontraktas (šypsosi). Jeigu rimtai, tai ne šiandien apie tai reikėtų galvoti. Bus laikas, tada ir pamąstysiu.
Anglijos rinktinės strategas Garethas Southgate'as po mačo gyrė vienintelį įvartį įmušusį komandos kapitoną Harry Kane'ą.
Strategas patikino, kad greičiausiai Londono „Tottenham Hotspur“ lyderis ves „Tris liūtus“ į priekį ir kitų metų pasaulio pirmenybėse.
„Labai svarbu, jog jis yra pajutęs įvarčio skonį, jaučiasi lyderiu ir veda mus į priekį, – po mačo džiaugėsi treneris. – Šį kartą atlikome nemažai keitimų sudėtyje, tad žaidėjams reikėjo prisitaikyti. Nebuvo tikslo įmušti daug įvarčių, išbandėme tris rinktinės debiutantus, dar padarėme keletą naujovių. Varžovai sutankino gynybą ir ją pralaužti nebuvo lengva. Žaidžiant ant tokios dangos varžovo taip lengvai neapibėgsi. Reikėjo žaisti trumpais greitais perdavimais ir tai stengėmės daryti. Manau, jog tai buvo visai kitoks mačas nei tie, kuriuos turėsime kitą mėnesį, kai žaisime su Brazilija ir Vokietija.“
