„Prisimenu, kad rudenį laikraščiai rašė, jog daugiau „Bundesligos“ komandoms nereikia bijoti „Bayern“. Prisimenu, jog buvome praradę varžovų pagarbą ir be perstojo kritikuojami. Ir dėl šios priežasties tai, ką sukūrėme ir kokį kelią nuėjome, yra dar įspūdingiau“, – po sekmadienį Lisabonoje laimėto Čempionų lygos finalo prieš „Paris Saint Germain“ šypsojosi H.Flickas.
55-erių metų specialistas perėmė komandos vairą iš buvusio „Bayern“ saugo Niko Kovačo ir per keletą mėnesių bavarišką futbolo mašiną sutepė taip, kad rugpjūčio viduryje stipriausiems žemyno klubams susirinkus Portugalijos sostinėje niekam nekilo abejonių, kas yra pagrindinis favoritas laimėti Europos futbolo gralį.
Ir su šiuo iššūkiu bei psichologiniu spaudimu Miuncheno komanda susidorojo įspūdingiausiu įmanomu būdu – ketvirtfinalyje 8:2 pasišaipydama iš Lionelio Messi „Barcelonos“, o vėliau susitvarkydama su šurmulį šią vasarą Europos futbolo dirvonuose kėlusiais Prancūzijos fermeriais.
Kai po 3:0 laimėto pusfinalio prieš „RB Leipzig“ pirmą kartą į Čempionų lygos finalą per 50 metų klubų istoriją patekę „Paris Saint Germain“ futbolininkai rūbinėje audringai šventė ir pyškino vieną po kitos asmenukes, „Bayern“ laimėjimą tokiu pačiu rezultatu prieš Liono „Olympique“ pasitiko santūriai ir rezervuotai.
Pergalės šampaną bavarai laistė sekmadienį, o PSG lyderis Neymaras šį vaizdelį palydėjo ašaromis, prie kurių jau yra įpratinęs savo talento gerbėjus.
Paryžius turėjo dvi ryškiausias ir 367 mln. kainavusias finalo žvaigždes, tačiau pralaimėjo žvaigždei – komandai, kurios starto vienuoliktukas kainavo penkis kartus pigiau.
Neymaras ir Kylianas Mbappe individualiais veiksmais desperatiškai klimpo dažniau nei įprastai, kol galiausiai pateko po bavarišku volu.
11 iš 11 – tokia įspūdinga trajektorija į Čempionų lygos triumfą dar nėra skriejusi nė viena Europos komanda.
Smegenys, solidus įgūdžių paketas, sveiki žaidėjai, sugebėjimas būti laiku ir vietoje, pakankamai stora piniginė – šiemetinis „Bayern“ turėjo visus didelių pergalių ingredientus, tačiau H.Flickas buvo žmogus, ypač talentingai į viršų išskleidęs „Bayern“ burę, kai bavariška valtis vis labiau siūbavo.
Pralaimėjimas 1:5 anksčiau treniruotam Frankfurto „Eintracht“ buvo paskutinis akmuo, išvertęs N.Kovačą iš bavariško vežimo. Komandos vairą į savo rankas perėmęs asistentas H.Flickas tą pačią akimirką pasiraitojo rankoves ir ėmėsi kuopti „Bayern“ problemas ten, kur jų buvo daugiausiai – rūbinėje.
Kai prieš Čempionų lygos finalą Vokietijos rinktinės trenerio Joachimo Lowo žurnalistai paklausė, ar H.Flickas laimės svarbiausią karjeros mūšį, strategas nė akimirkos neabejojo.
„Žinoma, juk jis yra pasaulio čempionas“, – išpyškino J.Lowas, kuris su H.Flicku 2014-aisiais Rio de Žaneire ketvirtą kartą vokiečius užkėlė į pasaulio futbolo viršūnę.
Tą čempionatą vokiečiai laimėjo dominuodami visuose mačuose. Lygiai taip pat dominuodamas Bavarijos klubas laimėjo ir šeštą Čempionų lygos trofėjų.
Vokiečiai mėgsta nusistovėjusią tvarką. N.Kovačas pats gimė Vokietijoje, beveik visą savo karjerą (išskyrus paskutinius keturis sezonus Austrijoje – aut. past.) praleido šioje šalyje ir, atrodo, taip pat turėtų vengti staigių judesių, tačiau grįžęs į Bavariją jau kaip treneris, nevengė drąsių sprendimų ir „prarado“ rūbinę.
Thomasas Mulleris yra „Bayern“ ir Vokietijos rinktinės simbolis. Kai 30-metis saugas kartu su Jerome'u Boatengu ir Matsu Hummelsu gavo J.Lowo sprigtą, panašiai jį pamokyti nusprendė ir N.Kovačas.
T.Mullerio talentas nekėlė abejonių nė vienam „Bayern“ treneriui, tačiau kroatas savo schemose pradėjo sprausti puolėją į dešinį kraštą, o kai šis pradėjo dusti, išvis pradėjo marinti ant suolo.
Vairą perėmęs H.Flickas iš karto parodė pasitikėjimą futbolininku, grąžino jį į sudėtį ir labai greitai tapo rūbinės favoritu. T.Mulleris nėra pats talentingiausias ir grakščiausias futbolininkas, bet buvo vėl pastatytas į savo mėgstamą 10-ojo numerio poziciją, suteikiant jam visišką judėjimo laisvę ir viskas baigėsi tuo, jog klubo ikona sužaidė vieną geriausių karjeros sezonų, „Bundesligoje“ įmušęs 12 įvarčių ir atlikęs net 21 rezultatyvų perdavimą (rekordas – 20 – iki šiol priklausė Kevinui De Bruyne ir Emiliui Forsbergui – aut.past.).
Kartu su T.Mulleriu naujasis treneris atgaivino ir dar vieną J.Lowo ir N.Kovačo nurašytą veteraną – J.Boatengą. Prasidėjus sezonui, gynėjas dažnai klydo ir sulaukdavo krūvos pašaipių sirgalių replikų dėl greičio stokos, tačiau įkinkytas į porą su gynybos viduryje iki tol retai žaisdavusiu Davidu Alaba, prisiminė gražiausias jaunystės dienas.
Įspūdingomis atletinėmis savybėmis pasižymintis universalusis austras meistriškai užtušavo porininko didžiausią trūkumą ir „Bayern“ tankas pradėjo judėti nestrigdamas.
Sustygavę veiksmus gynyboje „Bayern“ nepaliko varžovams šansų „Bundesligoje“, o Čempionų lygos atkrintamosiose taip pat praleisdavo labai retai ir dažniausiai tik tuomet, kai oponentų smūgiai jau nieko nelėmė. Tiek pusfinalyje su „Olympique“, tiek finale su PSG Manuelio Neuerio vartai liko „sausi“ – įspūdingas kontrastas su penkiais „Eintracht“ įvarčiais, kuriais devinta „Bundesligos“ komanda lapkritį daužė bavarus.
Naujas vidurio gynėjų tandemas – ne vienintelis H.Flicko saliamoniškas sprendimas, sėkmingai gvildenant savo vartų saugumo problemą. Į gynybos kraštus iš saugų linijos buvo nuleisti Joshua Kimmichas ir Alphonso Daviesas.
Jei J.Kimmicho universalumu neabejoja niekas ir jo sugrįžimas iš atraminės zonos į įprastą dešiniojo gynėjo poziciją vietoj pasaulio čempiono Benjamino Pavardo nenustebino nieko, tai devyniolikmetis Ganoje gimęs Kanados talentas naujame amplua tapo tikra šio sezono sensacija.
H.Flickas išmintingai įvertino, kad jaunam A.Daviesui kovoti dėl vietos atakos krašte su Serge'u Gnabry, Philippe'u Coutinho ar Kingsley Comanu bus sunku, tad patikėjo jam vaidmenį gynyboje, ten įprastai žaidusį D.Alabą pastumdamas šalia J.Boatengo.
Tai buvo šūvis į dešimtuką. A.Daviesas pradėjo siausti kairiajame krašte, fenomenaliomis greičio savybėmis lopė tiek savo, tiek komandos draugų klaidas, o finale sudarė puikų tandemą su K.Comanu, kuris ir tapo rungtynių didvyriu bei nukalė svarbiausią sezono pergalę.
Šaškių perdėliojimas taktinėje lentoje – tik viena „Bayern“ sėkmės priežasčių. Kita – agresyvus varžovų spaudimas aukšta gynybos linija.
N.Kovačas taip pat naudojo agresyvią gynybą, tačiau ji buvo kur kas atsargesnė, suskirsčius visus aikštės žaidėjus į dvi grupes. Treniruojant „Eintracht“, šios kroato idėjos veikė puikiai, tačiau „Bayern“ yra visai kitos lentynos komanda ir kur kas efektyviau komanda pradėjo žaisti, kai bavarai pradėjo spausti varžovus ne zonomis, o visa sudėtimi.
Nenuilstantys ir darbo gynyboje nevengiantys Robertas Lewandowskis ir T.Mulleris daro didžiulį spaudimą atakas pradedantiems varžovų komandos vartininkui ir vidurio gynėjams ir tai fantastiškai veikė finale su PSG.
Pirmąsias 20 minučių paryžiečiai sunkiai sugebėjo pereiti aikštės vidurį ir stipriai klimpo Miuncheno gynybos gniaužtuose. Jei kamuolys vis dėlto pasiekdavo kraštuose žaidusius Angelį Di Maria ar Kylianą Mbappe, greitiems krašto gynėjams A.Daviesui ir J.Kimmichui tuoj pat į pagalbą ateidavo atraminėje zonoje patikimai ir pasiaukojančiai žaidę Leonas Goretzka ir Thiago Alcantara.
„Turime pakankamai talento ir gerą mikroklimatą, tačiau labai svarbu, kad kiekvienas šios komandos narys yra pasirengęs kentėti“, – po laimėto finalo taikliai pastebėjo T.Mulleris.
J.Lowo ir N.Kovačo nurašytas 30-metis puolėjas finale nubėgo daugiau nei bet kuris aikštėje pasirodęs žaidėjas.
15 įvarčių šioje kampanijoje įmušęs R.Lewandowskis turėjo galimybę sumedžioti Cristiano Ronaldo visų laikų rezultatyvumo rekordą (17), tačiau sekmadienio vakarą ne įvarčiai vokiško tanko lenkiškam vamzdžiui buvo svarbiausi.
Prieš septynerius metus su Dortmundo „Borussia“ tam pačiam Miunchenui finale pralaimėjęs puolėjas pagaliau tapo Europos užkariautoju, o rungtynių pabaigoje gynyboje arė taip, kad PSG sunkiai pavykdavo konstruoti atakas.
„Taip, kaip jis spaudė varžovus visas 92 minutes – kažkas nuostabaus, – lenko svarbą finale pažymėjo H.Flickas. – Štai tai aš ir vadinu komandiniu triumfu.“.
H.Flicko „Bayern“ žaidė drąsiausią įmanomą futbolą ir tai šį sezoną buvo raktas į pergalę. Finale šimtaprocentinių progų Paryžiaus komanda turėjo gal net ir daugiau nei vokiečiai, bet pasaulis dar kartą išvydo geriausią Manuelio Neuerio versiją – fantastišką žaidimą kojomis stabdant K.Mbappe, Neymaro ir Marquinhoso smūgius ir net 39 tikslius perdavimus.
Kai Sky po mačo legendinio Oliverio Kahno paklausė, ar M.Neueris yra geriausias visų laikų Vokietijos vartininkas, 2001-aisiais Čempionų lygos trofėjų „Bayern“ padovanojęs vartų sargas nedvejojo nė akimirkos.
„Geriausi vartininkai yra tie, kurie net neturėdami daug darbo sugeba atremti varžovų smūgius svarbiausiomis akimirkomis. Manu šį kartą tai padarė net du kartus. Jis jau laimėjo pasaulio čempionatą, du kartus Čempionų lygą, tad atsakymas į klausimą vienareikšmiškas – taip“, – savo tautietį liaupsino O.Kahnas.
