Taip, jūs neklystate, toje pačioje Žolyno gatvėje, pažymėtoje 29-uoju numeriu. Liejosi šampanas, komandos rėmėjai ir futbolininkai prisiekinėjo, kad „Žalgirio“ vardas Lietuvos futbolo čempionate karaliaus dešimtmečius, klubo administracijos vadovai visus klubo trofėjus išstatė lauke, o kiekvienas norintis galėjo su jais fotografuotis.
Tuomet „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis su pasididžiavimu sakė: „Žalgiris“ – tai komanda, kurios narių galvose yra teisingi „tarakonai“. Turi tuos „tarakonus“ galvoje, turi nugalėtojo mentalitetą, turi čempionų titulą. Neturi, viskas sugrius, liks tik tikri tarakonai. Aš remiu komandą, nes mano galvoje daug gerų „tarakonų“. Kad tik jie nepabėgtų.“
Tačiau jau po šešerių metų „gerieji tarakonai“ pradėjo trauktis iš klubo, o dar po trejų metų ekipą ištiko visiška krizė.
Komanda iš krizės šiaip ne taip išsiropštė, tačiau Vilniaus „Žalgirio“ futbolo bazėje seniai karaliauja tik tarakonai ir benamiai.
Komanda iš krizės šiaip ne taip išsiropštė, tačiau Vilniaus „Žalgirio“ futbolo bazėje seniai karaliauja tik tarakonai ir benamiai.
Tad po šeštadienio džiaugsmo, „Žalgiris“ savoje-nesavoje bazėje nešventė, šventiniai stalai nestovėjo. Tiksliau, gal ir stovėjo bazės viduje, tačiau tai priminė siaubo filmo puotą.
Nuvykome pasižiūrėti, kaip atrodo prestižiniame sostinės Antakalnio rajone stovintis pastatas vaiduoklis – buvusi žalgiriečių bazė.
Vaizdas kraupokas – baigiantys supūti rudeniniai lapai šiureno tarp kažkada išdužusių langų stiklų liekanų, pro likusius sveikus stiklus buvo matyti apgriuvusios patalpų pertvaros.
Pasigirdo šuns lojimas ir kelių neaiškių žmogystų kosėjimai. Kadaise futbolu alsavusi bazė virto benamių priebėga.
Žiūrint į griuvenas mažai kam kiltų minčių, kad kažkada šioje bazėje treniravosi ir Lietuvos futbolo rinktinė – ne kartą jankauskai, šemberai, staučės ar skarbaliai šią vietą vadino antraisiais namais. Greičiausiai, dabar bazėje įsikūrę benamiai taip pat naudoja šią sąvoką – antrieji namai.
Regis, bazė vis dar priklauso buvusiam „Žalgirio“ gelbėtojui, verslininkui Vadimui Kastujevui ir bankrutuojančiam jo uzurpuotam senajam „Žalgiriui“.
Vienas auksinės futbolo kartos atstovų, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ komandos puolėjas Stasys Baranauskas atsidusęs ištarė: “Tie, kas ją turėjo, “prašiko” bazę ir tiek.”
Paprašius prisiminti, ką jo kartos futbolininkams reiškė “Žalgirio” klubo bazė, S.Baranauskas kalbėjo: „Ten mes turėjome puikias sąlygas treniruotis, gyventi ir ilsėtis. Du stadionai, puikiai įrengti kambariai, reabilitacijos bazės, sportininkams pritaikytas maistas, bilijardo ir teniso stalai.“
S.Barnauskas įsitikinęs: šioje bazėje galėjo būti ir Futbolo federacijos būstinė, ir „Žalgirio“ treniruočių vieta, tačiau visi norėjo turėti gerą daiktą, bet investuoti ir išlaikyti – niekas.
Šiandien taip pat niekam nerūpi, kad vienintelis toks Lietuvoje futbolininkams pastatytas statinys griūva, o vieta praranda savo vertę vien dėl neprižiūrimos aplinkos.
