A.Janonis kaip žaidėjas beveik visą savo karjerą atidavė Vilniaus „Žalgiriui“. Šios ekipos drabužinėje jo žodis dažniausiai buvo paskutinis. 1988-ųjų vasaros žaidynėse Seule su SSRS rinktine triumfavęs A.Janonis buvo ne tik vienas kiečiausių gynėjų per Lietuvos futbolo istoriją, bet ir neginčytinas autoritetas komandos draugams.
Šioje komandoje jis buvo vienas iš pagrindinių gynybos ramsčių, pasižymėjęs geru šuoliu ir kova dėl kamuolio, aikštės matymu.
Vėliau Arvydo karjera pasuko iš Lietuvos į Rusija, o dar vėliau į Austriją. Būtent su Austrija, Lietuvos rinktinės kapitonas, vėliau susiejo savo gyvenimą. Jis čia gyvena jau nuo 1991 metų. Neseniai A. Janonis viešėjo Lietuvoje ir čia aplankė savo buvusius kolegas Vilniaus „Žalgiryje“. Kartu su buvusiais partneriais A.Janonis net spėjo pažaisti futbolą, o vėliau atsakė į keletą klausimų.
– Ką veikėte neseniai sugrįžęs į Lietuvą?
– Nedažnai pavyksta sugrįžti. Per atostogas atvažiavau aplankyti tėvus, gimines ir artimiausius draugus.
– Tiek metų praleidus Austrijoje – nesunku kalbėti lietuviškai?
– Ne, nesunku. Austrijoje turime pakankamai didelę Lietuvių draugiją, todėl nuolat susirenkame, pasikalbame, žiūrime futbolą ar krepšinį. Nėra kada pamiršti, daug lietuvių gyvena. Visgi Lietuvos pasiilgstu, kaip lietuvis nepasiilgs savo šalies.
– Ar dažnai tenka susitikti su bendražygiais iš „Žalgirio“?
– Austrijoje jų jau nebėra, tik aš vienas likau, bet sugrįžus į Lietuvą, stengiuosi susitikti. Palaikau ryšius su Stasiu Baranausku ar Robertu Tautkumi. Kiekvienas savą gyvenimą gyvename.
– Dalis „Žalgirio žaidėjų pasuko trenerių keliu. Ar nedomino tokia veiklos galimybė?
– Aš truputį treniravau vaikus Austrijoje ir suaugusių komandą išvedžiau į vadinamą I lygą. Bet ne tas, Lietuvoje gal būtų geriau perteikti savo žinias, bet šiuo metu apie tai dar negalvoju, galbūt ateityje.
– Nuo Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę futbolo areną praėjo 25 metai. Jūs buvote rinktinės kapitonas per pirmąsias kontrolines rungtynes, tiek atrankos rungtynėse prieš Šiaurės Airiją. Motyvuoti komandos tais laikais nereikėjo, kaip dabar?
– Ne, nereikėjo. Garbė žaisti dėl Lietuvos turi stumti žaidėjus, o pamačius lietuvių veidus po rungtynių su estais – nebuvo akyse ugnelės. Ką gali padaryti rinktinės treneris, jeigu nė vienas iš komandos sudėties nežaidžia aukščiausiu lygiu. Manau, dabar jų lygis nėra aukštas, atsižvelgus į atstovaujamų klubų pasirodymus Europoje.
– Austrijos rinktinė šiuo metu futbole kyla į viršų ir savo atrankos grupėje pirmauja. Kiek metų austrams prireikė, kad suformuotų sėkmingą rinktinę?
– Atėjo geras šveicarų treneris ir žaidėjai per pastaruosius metus dažniau žaidžia Vokietijos Bundeslygoje, Anglijoje žaidžia trys austrai. Tai labai susižaidusi komanda per 5-6 metus. Vyresni išeina ir ateina jaunesni, bet pati komanda menkai keičiasi. Austrų žaidėjų lygis tikrai aukštas, palyginus su mūsiškiais, sėdinčiais ant suolelių.
– Atsinaujinęs „Žalgiris“ dabar skina trofėjus Lietuvoje. Ar sekate jų žaidimą?
– Visų pirma, nelyginkite praeito „Žalgirio“ su dabartiniu, nes mano nuomone, seniau „Žalgiris“ buvo užkonservuota Lietuvos rinktinė ir į jį persikeldavo lietuviai iš kitų klubų. Manau, „Žalgiris“ tebuvo pavadinimas Lietuvos rinktinės, jame žaidė tik šalyje gimę ir užaugę lietuviai. Dabartinis „Žalgiris“ yra klubas, kaip „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir kiti.
– Kokia futbolo lyga Europoje dabar labiausiai žavi?
– Ispanų dėl jų kamuolio valdymo technikos ir Lionelio Messio. Dar nemačiau tokio žaidėjo kaip Lionelis Messi. Mano laikais ikona buvo Michelis Platini, kuriuo žavėjausi kaip žaidžiančiu dėl kitų. Dabar mėgstamiausias L.Messi, paskui Cristiano Ronaldo ir tada kiti likusieji. Ispanų futbolo geriausias komandas malonu žiūrėti.
– Ko palinkėtumėte futbolui dirbantiems ir už Lietuvos rinktinę sergantiems žmonėms?
– Svarbiausia, visas jėgas atiduoti futbolui ir jis viską grąžina atgal. Tai matai dirbant su jaunimu, kaip jis kyla ar leidžiasi. Turime daugiau dėmesio skirti futbolui, kad daugiau finansavimo gautų mūsų futbolas – reikalingi aikštynai ir natūralios vejos.
