Likus valandai iki mačo pradžios skambiai užgrojo Euroviziją laimėjusių Italijos rokerių „Måneskin“ pergalingas „Zitti e buoni“ ir Gianluigi Donnarumma išbėgo į aikštę sveikindamas savo komandos gerbėjus.
Netrukus paskui jį jau pagal Jovanotti šlagerį „Il Più Grande Spettacolo Dopo“ ant vejos žengė ir visi kiti šeimininkų futbolininkai. Šventinė atmosfera Emilijos Redžą gaubė mačui net neprasidėjus. Ir lietuviai šių nuotaikų sugadinti nesugebėjo.
Čempioniškos komandos architektas Roberto Mancini, pasipuošęs sniego baltumo marškiniais ir meistriškai pasiūtomis juodomis kelnėmis, į stadioną žengė paskutinis. Netrukus iš aikštės atskriejusį kamuolį 56-erių specialistas valiūkiškai grąžino auklėtiniams savo blizgančiu lakuotu batu.
Jo nukalta Henri Delaunay taurė trečiadienio vakarą buvo atvežta į Emilio Redžą ir padėta labiausiai matomoje vietoje – prie pagrindinio įėjimo į „Mapei“ stadioną.
Trofėjus, kurį prieš du mėnesius virš savo galvų Londono „Wembley“ stadione iškėlė italai – šildo ir džiugina, bet R.Mancini prisiminimais gyventi nenori.
Juolab kad 2022-ųjų pasaulio čempionato atrankos antrasis langas jo vadovaujamai komandai pametėjo pora nemalonių netikėtumų. Su bulgarais ir šveicarais taškus pabėrusi „Squadra Azzurra“ daugiau klysti negalėjo. Ir neklydo – mače su futbolo nykštukais iš Baltijos pakrantės Mancio auklėtiniai padarė tai, ką ir turėjo – laimėjo.
„Svarbiausia, kad laimėjome. Šiandien turėjome labai jauną komandą, bet vaikinai tikrai nenuvylė. Po tų dviejų lygiųjų norėjosi pajusti įvarčių skonį ir mums tai neblogai pavyko. Smagu, kad jaunimas pateisino viltis. Jais turiu pasitikėti ne tik aš, bet ir klubų treneriai. Žinoma, Lietuva nėra pats stipriausias varžovas, bet vis tiek turėjome įmušti. Kai kurie specialistai dar prieš mačą sakė, jog pergalė jau yra mūsų kišenėje, bet noriu pastebėti, kad Šveicarija namuose lietuviams įmušė tik kartą. Antrame kėlinyje galėjome įmušti dar pora įvarčių, bet ir penkiais esu patenkintas“, – po pergalės kalbėjo R.Mancini.
Nors prieš dvikovą R.Mancini kalbėjo apie ryškiausios savo žvaigždės Jorginho nuovargį, ant suolo savo dirigento treneris palikti nesiryžo. Geriausias Europos futbolininkas žaidė starto sudėtyje ir pirmą kartą istorijoje ryšėjo kapitono raištį.
Jis buvo vienintelis Italijos rinktinės žaidėjas, rungtyniavęs visuose trijuose šio lango mačuose.
„Būtume ir jį pakeitę, jei būtų galėjęs žaisti Stefano Sensi. Ryte paklausiau jo, ar jis pasiruošęs, ir Jorginho atsakė teigiamai. Visi ir taip puikiai supranta, kad jis mums yra gyvybiškai svarbus“, – savo lyderį gyrė Mancio.
Negramaro „Un Amore Così Grande“ akordai po kiekvieno šeimininkų įvarčio trečiadienio vakarą skambėjo ypač dažnai. Trenerio pasitikėjimo sulaukę ir vietas starto sudėtyje gavę Moise Keanas ir vietos sirgalių numylėtinis Giacomo Raspadori terorizavo svečių gynybą ir sukūrė po du įvarčius. Antrajame kėlinyje įmušė Giovanni Di Lorenzo.
Šiuo maču Europos čempionė pratęsė rekordinę nepralaimėtų rungtynių seriją iki 37. Tokiu rezultatu negali pasigirti jokia kita komanda pasaulyje.
Bet dabar italams svarbiausia kelialapis į Katarą. Būtent tai po pergalės prieš Lietuvą tai pirmiausia pažymėjo R.Mancini.
„Jei būtume laimėję Šveicarijoje, viskas būtų aišku. Dabar lapkritį dar laukia akistata su jais Romoje. Tikiuosi, kad ten sužaisime geriau nei išvykoje. Žinoma, penki įmušti įvarčiai, kad ir Lietuvai, irgi nuteikia optimistiškai, bet pranašumą reikės vėl įrodinėti iš naujo. Akimirkomis, kai viskas nesiklosto taip, kai nori ir lauki, labai svarbu išlikti ramiems ir nepamesti šalto proto“, – pažymėjo R.Mancini.
Vadovaujant jam, Italijos rinktinė namuose laimėjo 12 kartų ir 7 kartus sužaidė lygiosiomis. Devyniolika nepralaimėtų akistatų iš eilės – geriausias bet kurio trenerio rezultatas per visą „žydrųjų“ istoriją.
