Praėjusį penktadienį Vilniuje gausiai Lietuvos futbolo federacijos stadione susirinkę žiūrovai pamatė teigiamų dalykų: įnirtingai net dėl beviltiškų kamuolių kovojančius lietuvius, raudoną kortelę slovakų gynėjui, bandymą šturmuoti varžovų vartus per paskutiniąsias 10 minučių rezultatui esant 1:1. Pagaliau – įvartį. Vos antrą nuo tada, kai rinktinės vairą perėmė vengras Csaba Laszlo.
Cz.Laszlo ir rinktinės lyderis Deividas Šemberas po finalinio švilpuko ne džiaugėsi lygiosiomis, o gailėjosi iš rankų išleistos pergalės.
„Man rungtynės su Slovakija paliko dvejopą įspūdį, – „15min“ sakė futbolo treneris Valdas Ivanauskas. – Kartais atrodė, kad žaidėjai netiki galimybe laimėti, o tai reiškia, kad šio tikėjimo neįkvėpė trenerių štabas.“
Po rungtynių su Graikija apie jokias prarastas galimybes net užuominų nebuvo. Lietuviai praleido du „sausus“ įvarčius, jei ne vartininko Žydrūno Karčemarsko stebuklai, rezultatas neabejotinai būtų buvęs triuškinamas.
Į bedantį puolimą pirštu baksnojo visi Lietuvos futbolo ekspertai, šiomis dienomis viešai vertinę Cz.Laszlo komandos žaidimą.
V.Ivanauskas kirto iš peties: „Per visą savo gyvenimą futbole nebuvau matęs rungtynių, kuriose komanda, kad ir su kokiu varžovu žaistų, nesukurtų net pusprogės.“
Į bedantį puolimą pirštu baksnojo visi Lietuvos futbolo ekspertai, šiomis dienomis viešai vertinę Cz.Laszlo komandos žaidimą. Pačiam vengrui liko tik padūsauti, kad žaidėjų nesugebėjimas kurti prie varžovų vartų jam kelia daugiausia rūpesčių.
Nenusisekusios rokiruotės
„Nenoriu šnekėti apie taktiką, kad nekiltų nereikalingų kalbų“, – ištarė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, bet kai kurie sprendimai, pasirinkti Graikijoje, jam pasirodė keisti.
Pavyzdžiui, tai, kad aikštėje vienu metu žaidė puolėjai Andrius Velička ir Darvydas Šernas, kurių pagrindinis koziris – sugebėjimas tinkamu metu atsidurti tinkamoje vietoje ir įmušti. Varžovams kontroliuojant kamuolį ir teritoriją, tokio stiliaus žaidėjai neišvengiamai lieka atkirsti nuo komandos.
Pirėjuje leisdamas į aikštę du puolėjus Cs.Laszlo paaukojo rungtynėse su slovakais aikštės viduryje žaidusį ir teigiamų įvertinimų sulaukusį Ramūną Radavičių. Lietuvių treneris Graikijoje atliko ir dar vieną rokiruotę – kairiojo gynėjo pozicijoje vietoj Vytauto Andriuškevičiaus pasirodė Egidijus Vaitkūnas. Likimo ironija: būtent po šio futbolininko klaidų graikai įmušė abu savo įvarčius.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valdas Ivanauskas |
„Man žaidėjų išdėstymas atrodė keistas. Leidžia į aikštę Arvydą Novikovą ir stumia jį į kraštą, o į vidurį eina krašto saugas. Taip iš futbolininko atimami jo geriausi sugebėjimai“, – vertino V.Ivanauskas.
Rezervai – skurdūs
Prieš pirmąsias dvejas atrankos rungtynes Cs.Laszlo teigė, kad gerai būtų iškovoti dvi pergales ir deklaravo tikėjimą, jog tai yra įmanoma. Prieš spalį vyksiančias dvikovas išvykoje su Lichtenšteinu bei Bosnija ir Hercegovina treneris žada keturis taškus.
„Tegul jis ne taškus skaičiuoja, o pasako, kur mūsų potencialas“, – viešai pareikalavo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės treneris Benjaminas Zelkevičius.
Potencialas – iš tikrųjų bėda. „Esame jauna komanda“, – po pralaimėjimo Graikijai bandė guosti save ir kitus D.Šemberas. Su šiuo teiginiu galima ginčytis.
V.Ivanauskas: „Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspausti ir iš to, ką turime.“
Iš tų, kurie žaidė su Slovakija bei Graikija, jauni – 20–23 metų – yra vos keli futbolininkai: A.Novikovas, V.Andriuškevičius, E.Vaitkūnas. Bene vienintelis komandos žaidėjas, kurio sugebėjimai atitinka elitinio tarptautinio futbolo standartus, D.Šemberas – jau veteranas.
Kiti lyderiai – Ž.Karčemarskas, Arūnas Klimavičius, slovakams įvartį įmušęs Marius Žaliūkas, Saulius Mikoliūnas, broliai Edgaras ir Deividas Česnauskiai, D.Šernas – brandaus amžiaus žaidėjai. Tą patį galima pasakyti ir apie R.Radavičių bei tik Cz.Laszlo į rinktinę pradėtą kviesti Valdemarą Borovskį.
Logiška būtų manyti, kad rezervas turėtų laukti savo galimybės jaunimo rinktinėje. Bet šios komandos vaizdelis optimizmo neįkvepia. Taip, dabartinis lietuviškas U-21 gali iššauti rungtynėse su varžovais, tarkime, iš Ukrainos ar Suomijos. Bet gali ir sužaisti namuose su tais pačiais suomiais tokį beviltišką kėlinį, kad graudu žiūrėti. Arba pralaimėti Maltai.
Kylančių žvaigždžių lieka ieškoti tarp futbolininkų, kurie dar ir dvidešimtojo gimtadienio neatšventė. Tai yra, tarp tų, kurie geriausią savo futbolą turėtų žaisti po šešerių ar aštuonerių metų.
Žiauri tikrovė, teigianti, kad rimtais rezultatais futbolo stadionuose Lietuva nenustebins dar du ar tris didžiųjų čempionatų atrankos ciklus? Yra ne vienas treneris ir futbolo vadybininkas, manantis, jog taip ir bus. Bet yra ir optimistų. „Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspausti ir iš to, ką turime“, – tikina V.Ivanauskas.
Atranka be įtampos
Spausti vertingą produktą iš to, ką turi po ranka, teks Cz.Laszlo. Vengras į Lietuvą pakviestas dviem atrankos ciklams ir pagrindinė jam iškelta užduotis – „Euro-2016“ finalo turnyras. Bent jau taip teigta šių metų pradžioje, kai su Cz.Laszlo buvo pasirašinėjama sutartis.
Treneris ir toliau kels reikalavimus savo žaidėjams, galbūt skaičiuos būsimus dar neiškovotus taškus, bet vienas dalykas vengrui turbūt yra parankus – šįsyk neturime istorinio šanso.
Šie du žodžiai yra, ko gero, labiausiai nuvalkiota lietuviško futbolo klišė. Apie istorinį šansą ne kartą kalbėjome senais B.Zelkevičiaus laikais. Svaigome nuo jo laukimo tada, kai A.Liubinsko komanda nepralaimėjo Vokietijoje ir namuose įveikė Škotiją.
Istorinis šansas buvo ir Jose Couceiro vadovautos rinktinės pergalės prieš rumunus bei austrus atrankos į pasaulio čempionatą pradžioje prieš ketverius metus. Ir netgi labiausiai per visą futbolo istoriją niekinamos Raimondo Žutauto laikų komandos pergalė Čekijoje užpernai.
Šįkart – ramu. Graikai parodė skirtumą tarp savęs ir mūsų. Su slovakais kitais metais žaisti išvykoje bus daug sunkiau nei šįkart Vilniuje. Spalį laukia bosniai, į Lichtenšteino ir Latvijos komandų vartus per dvejas rungtynes įmušę 12 įvarčių.
Startas toks, kad futbolo rinktinės, matyt, neslėgs nei dideli Lietuvos lūkesčiai, nei dėmesys komandai. Gal to šiai komandai ir trūksta?
