Tiesa, kadaise senojo „Kauno“ ekipoje žaidęs ir iki šiol vadinamas vienu geriausių visų laikų legionierių Lietuvoje, brazilas FBK „Kauno“ marškinėlių neapsivilks ir į aikštę neišbėgs. Su kauniečiais R.Ledesma tik kurį laiką treniruosis.
Pats futbolininkas dar nežinantis kur pasisuks jo tolimesnė karjera, tvirtina, jog net ir neturint kontrakto su jokiu klubu, nori palaikyti gerą fizinę formą, todėl su Geltonai Žaliais plušės treniruotėse.
Birželio 24 dieną Lietuvoje atsidarė vadinamasis vasaros perėjimų langas, kuris taip pat atviras yra ir visoje Europoje, tad tikėtina, jog artimiausiu metu brazilas pasirašys kontraktą su kuriuo nors klubu – greičiausiai, ta ekipa bus iš Pietų Europos.
 |
| fbk-kaunas.lt/Radaelis Ledesma treniruotėje |
Trisdešimtmetis futbolininkas atvirai pasakojo apie Lietuvos ir pasaulio futbolą bei savo gyvenimą.
– Kaip jums sekasi, ką dabar veikiate?, – 15min.lt paklausė R.Ledesmos.
– Lygiai penkios dienos kaip esu be darbo. Žaidžiau „Sūduvoje“, bet viskas baigta. Nenoriu sakyt kas ten nutiko, toks jau gyvenimas. Dabar tiesiog galvoju apie kitą žingsnį į priekį. Tikiuosi, kad bus geriau, nei buvo būnant čia. Laukiu pasiūlymų, turiu kelis variantus, tikiuosi, kad išsirinksiu geriausią iš jų.
– Tai jau nebeliksite Lietuvoje?
– Nežinau kaip bus, kol kas pasiūlymų Lietuvoje nėra. Bet pažiūrėsime, dabar negaliu nieko pasakyti. Man jau 30 metų turiu šeimą, reikia galvoti apie ateitį. Dabar šiek tiek su šeima pabūsiu ir su „Kaunu“ pasitreniruosiu kurį laiką.
– Tiesa, kad jūsų keliai gali krypti į pietų Europą?
– Turiu variantų ir Europoje, ir Azijoje. Brazilijoje irgi turiu variantą. Šiek tiek bijau ten grįžti, jau septyneri metai kaip ten nežaidžiu, o futbolas kasdien keičiasi. Prie Europos jau esi pripratęs, adaptavausi čia. Gerai jaučiu Europos futbolą.
– Jei turėtumėte pasiūlymų Lietuvoje, liktumėte čia?
– Jei liksiu čia, Lietuvoje, tai dėl šeimos. Jiems čia patinka, čia jų namai ir man čia gerai.
– Jums jau 30 metų: kiek dar planuojate žaisi?
– Nežinau, kiek sveikata leis. Bet šiaip, norėčiau žaisti kuo ilgiau. Galvoju dar apie penketą metelių...
– Minėjote, kad karjerą norėtumėte pabaigti FBK „Kauno“ komandoje. Tai tiesa?
– Gali būti. Jei būsiu Kaune, mielai paskutinį kartą sužaisčiau būtent šioje komandoje.
– Kai atvykote į Lietuvą, jautėte didelį kultūrinį skirtumą?
– Pirmą kartą buvo labai sunku, net verkiau viešbutyje. Nemokėjau angliškai, tik portugališkai. Vėliau jau įpratau – gal po pusės metų, o gal net po metų. Šiaip, kai kasdien turi ką veikti, žaidi futbolą, tai pasimiršta tie sunkumai.
– O braziliškas futbolas nuo lietuviško labai skiriasi?
– Labai. Futbolas keičiasi visą laiką. Lietuvoje yra gerų žaidėjų, kiekvienais metais lygis auga. Bet Lietuvoje labai daug fizinio žaidimo, daug jėgos, o mes daugiau su kamuoliu žaidžiame, techniką tobuliname. Pagrindinis skirtumas – braziliška technika prieš fizinę jėgą lietuviškame futbole.
– Ar atvykus į Lietuvą nesinorėjo bendraklubiams duoti patarimų, pamokyti braziliško futbolo subtilybių?
– Ne. Mes Brazilijoje sakome, kad kiekvienas futbolininkas turi savo talentą. Jis turi savyje kažką, kas yra unikalu ir padeda jam žaisti. Yra ir tokių, kurie išmoksta žaisti būdami jauni, mokyklose, o kitiems ir viso gyvenimo neužtenka. Bet mes, brazilai, tiesiog turime talentą žaisti futbolą.
– Nemanote, kad Lietuvoje yra daug žaidėjų, kurie tiesiog atlieka darbą – žaidžia futbolą?
 |
| fbk-kaunas.lt/Rafaelis Ledesma treniruotėje |
– Na taip... Teko matyti tokių žaidėjų, kurie tai daro tai ne iš meilės, o tik atlieka darbą. Atėjau, pažaidžiau ir eisiu namo. Bet ne visi – kiti yra tikri talentai. Tačiau Brazilijoje mes kitaip į tai žiūrime: mes mylime tai, ką darome. Mes žaidžiame, mušame įvarčius, kad žmonės mus palaikytų, mumis didžiuotųsi. Visi nori matyti garsius, išskirtinius futbolininkus, o ne paprastą, nuobodų žaidimą.
– Lietuvoje esate jau ilgai. Gal galite pasakyti, kokie Lietuvos žaidėjai jums paliko didžiausią įspūdį?
– Galiu daug pavardžių minėti. Linas Pilibaitis, Andrius Velička, Marius Žaliūkas, Tomas Kančelskis. Žaliūkas ir Velička su manimi žaidė neilgai, nes netrukus išvyko į Škotiją, bet jie tikrai geri futbolininkai. Yra dar daug kitų – visų tikrai neišvardysiu.
– Kaip manote, ar jaunoji žaidėjų karta galėtų kilstelėti Lietuvos futbolą į aukštesnį lygį?
– Lietuvoje gyvenimas gerėja. Taip pat čia yra geros galimybės futbolo jaunimui – tokios akademijos, mokyklos... Brazilijoje, mes tokių dalykų neturime. Išties, jei pasikeistų mentalitetas, būtų daugiau reklamos, futbolas pradėtų labiau kilti. Bet žmonės tiesiog sėdi rankas susidėję ir kažko laukia. Taip nieko nebus.
– Stebite UEFA Konfederacijų taurės turnyrą? Kaip vertinate brazilų žaidimą?
– Tiesą sakant, jau seniai nemačiau brazilų žaidžiančių taip gerai. Nesakau, kad tobulai, bet tikrai labai gerai. Futbolininkai tiesiog žiūri vienas kitam į akis ir viską supranta be žodžių – tai yra labai svarbu komandai, kuri siekia nugalėti.
– Kokios jūsų prognozės?
– Finalas: Brazilija – Ispanija. Brazilai laimės 1:0, nes ispanai labai gerai ginasi. Aišku, negali žinoti, kaip bus. Noriu, kad brazilai laimėtų, bet šiuo metu ispanai yra geriausia komanda pasaulyje. Pamatysime...
– Žinote, kad šiuo metu Brazilijoje vyksta protestai ir neramumai...
– Taip. Tai dėl mūsų politikos. Žmonės nori pokyčių, jie siekia dėmesio – to siekia pasinaudodami Konfederacijos taurės varžybomis. Mano tautiečiai protestuoja dėl mažų atlyginimų, pensijų, jie nepatenkinti prezidentu. Man sunku kažką daugiau pasakyti, nes jau seniai ten negyvenu. Visos šalys turi savų problemų.
– Kaip manote, ar saugu turistams bei sirgaliams keliauti į tokią neramią šalį? Juk laukia ir pasaulio futbolo čempionatas, ir olimpinės žaidynės...
– Geriau nesakysiu tiesos (juokiasi). Nežinau, tikiuosi apsauga Brazilijoje bus pakankamai gera. Jeigu ją sustiprins, pasirūpins visomis smulkmenos, manau, kad pavyks išvengti incidentų. Aišku, yra labai mažai laiko tam pasiruošti – iki planetos pirmenybių liko vos metai, o iki olimpiados – treji...
– Iš kokio miesto esate kilęs?
– Porto Alegrės.
– Kur dabar yra tikrieji jūsų namai?
– Dabar čia – Kaune. Tik vieną mėnesį per metus būnu Brazilijoje, atostogauju ten po sezono. Bet dabar mano šalis čia – Lietuvoje gyvenu, gerai jaučiuosi. Juk nesvarbu kur būni, svarbu kaip jautiesi.
– Ar buvo sunku išmokti lietuvių kalbos?
– Sunku. Sunku buvo angliškai išmokti, lietuviškai dar sunkiau. Su žmona pradėjau bendrauti angliškai, o paskui lietuviškai pramokau. Pradžioje tik suprasdavau, paskui pats pradėjau kalbėti. Aišku, dar nekalbu taip, kaip norėčiau ir kaip reikėtų.
– O jūsų vaikai moka kitų kalbų?
– Mano sūnui dar tik dveji metukai, bet jau truputi moka portugališkai – su seneliais kalba šia kalba. Bet daugiau lietuviškai. Tikrai mokysiu savo vaikus portugališkai: nuolat su jais pašneku, su seneliais kartu pakalbam. O žmona ir portugališkai, ir angliškai, ir rusiškai kalba. Poliglotų šeima (juokiasi).
– Atostogauti į Braziliją keliaujate su šeima? Jiems ten patinka?
– Taip, jie jau du kartus ten buvo. Jiems patinka, bet ten viskas kitaip – nesaugu. Tikrai negali taip paprastai išeiti į gatvę, kaip Lietuvoje.
– Jei iškeliausite iš Lietuvos, kokie prisiminimai keliaus su jumis apie mūsų šalį?
– Aišku, kad geri. Jei tiek daug laiko čia pragyvenau, reiškia, kad gerai čia jaučiausi.
– Norėtumėte, kad jūsų vaikai būtų futbolininkai?
– Kartais nenoriu. Futbolas, kaip ir visi darbai, turi ir gerų, ir blogų pusių. Kartais žmonės tavęs negerbia, žiūri į tave kaip į objektą. Jiems nerūpi tavo problemos, jie mano, kad esi supermenas. Aš žmogus kaip ir visi, bet jie nori, kad visą laiką būčiau tobulos formos.
Jei sūnus norėtų, jis ateityje galėtų būti gydytoju ar teisininku – kuo tik jis norėtų. Žinoma, pageidaučiau matyti jį ir žaidžiantį futbolą. Be to natūralu, kad sūnus nori daryti tai, ką daro tėtis. Jei taip bus, padarysiu viską, kad jis būtų geras futbolininkas ir turėtų pačias geriausias sąlygas. Tiesą sakant, jis jau dabar kaire koja gerai žaidžia.
– Ką galvojate veikti, kai baigsite futbolininko karjerą?
– Mąstau apie tai. Gal mokysiu vaikus, bet tikrai nenorėčiau būti profesionalų komandos treneriu. Su vaikais galėčiau pasidalinti savo patirtimi, motyvuoti juos, sudominti futbolu.
