Į Lietuvos rinktinės stovyklą F.Černychas pirmadienį atvyko po sezono finišo Kipre. Limasolio AEL atstovaujantis lietuvis į trečią pagal dydį Viduržemio jūros salą patraukė atsisveikinęs su Balstogės „Jagiellonia“ klubu. Šioje Lenkijos komandoje lietuvis per du etapus atstovavo net penkerius metus.
„Tikrai įdomus čempionatas, – apie Kipro aukščiausią divizioną kalbėjo F.Černychas. – Lyginant su Lenkija, gal norėtųsi matyti daugiau žiūrovų tribūnose. Bet ir taip viskas gerai, stadionai neblogi. Lygis... Gal bėgimo ir sprintų nėra tiek daug kaip Lenkijoj ar Rusijoj, daugiau vyresnių žaidėjų atvažiavę, su patirtimi, žaidimas labiau taktiškas. Niekad nebuvau panašioje lygoje, tokio futbolo žaidęs nesu, bet įdomi patirtis.“
Pagal dabartinį planą vienas Lietuvos rinktinės senbuvių AEL marškinėlius vilkės ir kitą sezoną.
Devintoje vietoje Kipro lygoje liko AEL ir tai įaudrino komandos sirgalius. Limasolio klubas per ilgą 92 metų istoriją šalies čempionu yra tapęs šešis kartus, tačiau aistruoliams įprasta, jog AEL privalo būti pirmajame šešetuke, o ne antroje lentelės pusėje.
„Jau man atvykus buvo aišku, kad papulti į šešetą – mažai šansų. Reikėjo visas rungtynes laimėti, kad ten patektume. Gerai, kad buvo taurė, nuėjome iki finalo, tad fanai kaip ir atleido. Laukė, aišku, visi pergalės, bet, deja, nepavyko“, – atsiduso pralaimėjimą 0:1 Nikosijos „Omonia“ taurės finale prisiminęs F.Černychas.
Bizantijos imperijos laikais Neapoliu vadintame Limasolyje lietuvį treniruoja klubo legenda Christos Charalabousas. 41-erių buvęs saugas F.Černychui kiek primena lenką Michalą Probierzą, su kuriuo teko dirbti Balstogėje 2015–2017 metais.
„Turi jie panašių bruožų, – pažymėjo 32-ejų Lietuvos rinktinės žaidėjas. – Įdomus taktikas, geros treniruotės, pamotyvuoja, kai reikia. Man komandoje visad svarbiausia, kad būčiau reikalingas treneriui. Po paskutinių rungtynių su juo kalbėjomės, sakė, kad viskas gerai. Žino jis, kad šitas pusmetis man buvo sunkus, atvažiavau be pasiruošimo į komandą.“
„Turi būti su kiaušais, kad pas jį žaistum, – šypsosi F.Černychas. – Nori kovos, nori kraują matyti ant marškinėlių. Žino, ką pasakyti prieš svarbias rungtynes.“
Ch.Charalabousas lietuviui per pusę metų buvo užsukęs gana rimtą pozicijų keitimo karuselę. Teko F.Černychui sužaisti ir sau pažįstamoje pozicijoje „po puolėju“, ir vidurio saugu, taip pat atraminiu saugu, dešiniu saugu, dešiniojo krašto gynėju.
„Vos ne visur suspėjau“, – juokėsi vieną įvartį su AEL marškinėliais mušęs F.Černychas.
„Kažkada svajonė buvo sužaisti vienerias rungtynes“
Rinktinėje F.Černychas turi ir daugiau pareigų nei tik prisitaikyti prie naujos pozicijos aikštėje – jis yra komandos kapitonas.
Pastarąją pergalę oficialiose rungtynėse Lietuvos rinktinė iškovojo 2021-ųjų spalio 9-ąją, kai LFF stadione 3:1 palaužė Bulgarijos rinktinę. Būtent F.Černychas tapo tų rungtynių didvyriu, pelnęs du įvarčius 82-ąją ir 84-ąją minutėmis.
„Buvo ir pergalė, ir įvarčių keli įkrito, – kuklinosi kapitonas. – Niekad dviejų įmušęs nebuvau. Rungtynės, kurias tikrai prisimenu, nors šiaip atminty lieka visos. Prieš tą mačą Donatas Kazlauskas sako: „Du įmuši.“ Atsakiau, kad dviejų niekad gyvenime mušęs nebuvau. Tai kaip ir išpranašavo. Rungtynės tikrai buvo pozityvios, žaidėme gerai, pasiekėme gerą rezultatą. Tikrai yra ką prisiminti.“
Vis dėlto nuo to mačo lietuviai oficialiose rungtynėse neiškovojo nė vienos pergalės – aštuonis kartus suklupo ir kartą sužaidė lygiosiomis su Farerų salomis. Jei pridėsime draugiškus mačus, gausime vienos pergalės per 15 mačų atkarpą. O ir pergalė pasiekta prieš nykštukinį San Mariną 2:1 – varžovams tuomet buvo didžiulė šventė vien pelnyti įvartį.
Tad kodėl po retų, bet valingų pergalių Lietuvos rinktinei niekaip nepavyksta užsikabinti?
„Pasakysiu, kaip ir visi... Visad atvažiuojame atiduoti visas jėgas, kartais pavyksta rezultatą pasiekti, kartais – ne. Kur ta priežastis? Na, vis dėlto dažniausiai žaidžiame su komandomis, kurios yra stipresnės nei mes. Būna ir tokių dienų kaip su bulgarais, nors, pagal klubus, jie lyg ir pajėgesni. Kiekvieną kartą tikime, kad, nesvarbu su kuo, pasieksime pergalę. Bandysime ir šįkart tą patį padaryti“, – tikino F.Černychas.
Tose 2021-ųjų pabaigos rungtynėse su Bulgarija starto sudėtyje buvo Ernestas Šetkus, Egidijus Vaitkūnas, Benas Šatkus, Rolandas Baravykas, Vykintas Slivka, Linas Mėgelaitis, Arvydas Novikovas, Karolis Laukžemis. Visų jų nebus artimiausiame rinktinės lange.
Kai kurie jų iškrito iš rikiuotės dėl traumų, kai kurie į rinktinę nepakviesti dėl pernelyg ilgų atostogų po klubinio sezono, kai kuriems futbolo karjera jau baigėsi.
„Dar po ketverių metų gal išvis nė vieno iš mūsų nebus rinktinėje, – šypsojosi F.Černychas. – Šįkart daugumos tų žaidėjų nėra, nes jie sezoną baigė per anksti. Aš irgi galvojau, kad manęs nebus, bet kažkaip iškvietė galiausiai. Kiek matau per treniruotes, tikrai visi jauni žaidėjai yra gero lygio, rinktinei gali duoti daug. Tikimės, kad viskas su kiekvieneriomis rungtynėmis bus vis geriau ir geriau, o rinktinė kops FIFA reitinge, žaidimas gerės. Tikiu, nauja chebra gali tai duoti.“
Edgaras Jankauskas, vėl stojęs prie rinktinės vairo kovo mėnesį, įpūtė pozityvių vėjų. Lietuva 0:2 pralaimėjo Serbijai, tačiau Belgrade žaidimas buvo pozityvus, o vėliau nacionalinė komanda sužaidė 0:0 su Graikija.
„Visada pirmose rungtynėse su nauju treneriu yra kitokios emocijos, kažkaip kitaip jautiesi. Pamenu ir pirmą etapą su treneriu Jankausku. Man tai buvo geriausi metai rinktinėje. Jis puikiai išanalizuoja viską, pamotyvuoja žaidėjus, yra ramus, suteikia tos ramybės ir futbolininkams. Iš visų trenerių man geriausia ir ramiausia dirbti su juo“, – neslėpė F.Černychas.
Šiame rinktinės lange Fiodorui teko ieškoti naujo kambarioko – ilgametis bičiulis A.Novikovas nesulaukė kvietimo.
„Keista... Nežinau, kiek metų paeiliui čia buvom kartu, kartu ir gyvendavom. Dabar dalinuosi kambariu su Edvinu Girdvainiu. Pas mus su Arvydu buvo jau kažkokie standartai kambary, dabar reikia juos kažkiek keisti ir priprasti (juokiasi). Žinau, kad Arvydas nuliūdęs. Kiekvieną dieną susiskambinam, pakalbam. Sakau, galvojau, kad ir manęs nebus šį kartą. Kitą kartą, jaučiu, kad rinktinėje vėl būsim kartu. Trūksta visų, kurių šiame lange nėra“, – tikina kapitonas.
Rinktinės marškinėlius F.Černychas yra vilkėjęs 82 kartus. Jei aikštėje jis pasirodys per abejas šio lango rungtynes, pagal sužaistus mačus pavys Andrių Skerlą ir pakils į trečiąją vietą garbingame sąraše.
Pats F.Černychas sako, kad sau galutinio skaičiaus nėra numatęs.
„99, tikriausiai, ir baigsim (šypsosi). Juokėmės neseniai, kad gal reikėtų pasiekti 99, atsisveikinti ir tų šimtųjų nesužaisti. O jei rimtai, tai, kiek mane kvies, kiek būsiu reikalingas, tol važiuosiu, – sakė saugas. – Nuo pirmų dienų esu rinktinei dėkingas, kad man padėjo ir išvažiuot į geresnį klubą, ir turėti geresnę karjerą. Dėl rinktinės ir į Rusiją išvažiavau, ir į Lenkiją, ir į tą patį Kiprą. Sakė, kad pažiūrėjo rungtynes su Islandija, jiems patiko ir mane pasikvietė. Rinktinė daug man padėjo. Už savo šalį žaisti – didelė garbė. Kol būsiu reikalingas – visad važiuosiu. Pasakys, kad ne – kažkaip reikės baigti.“
Kai bus aplenktas Kauno rajono „Hegelmann“ treniruojantis A.Skerla, kitas F.Černycho taikinys bus A.Novikovas, turintis savo kraityje penkiais mačais rinktinėje daugiau.
„Kai su BFA treniravomės, Justas (Lasickas – aut. past.) pajuokavo Arvydui, kad „Fedia tuoj pavys“. Tik dar nežinia, ar sužaisiu tas dvejas rungtynes. Ne dėl rungtynių ar įvarčių skaičių aš žaidžiu rinktinėje. Malonu kartais pasižiūrėti, kiek jau tų mačų sužaista. Niekada gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad taip bus. Kažkada svajonė buvo sužaisti vienerias rungtynes. Sužaidžiau jas – buvau pats laimingiausias vaikis pasaulyje. Dabar pasižiūri – jau virš 80… Šakės kaip keista, kad jau tiek metų atlaikiau“, – atsiduso F.Černychas.
Rezultatyviausių futbolininkų sąraše jis dalinasi antrąją vietą su A.Novikovu ir 1928-–1938 rinktinėje žaidusiu Antanu Lingiu. Visi jie yra mušę po 12 įvarčių vilkėdami marškinėlius su užrašu Lietuva. Visų laikų rezultatyviausias nacionalinės komandos žaidėjas – Tomas Danilevičius, jo kraityje net 19 tikslių smūgių.
Tapti vienvaldžiu antroje pozicijoje F.Černychas gali jau šeštadienį, jei vėl baus Bulgarijos komandą. Tik šįkart ne pavargusioje LFF aikštėje, o naujutėlaičiame Dariaus ir Girėno stadione, į kurį bilietų jau beveik nėra.
„Gal pats dar iki galo nesuprantu... Lietuvoje į rungtynes ateis 15 tūkst. žmonių normaliame stadione? Čia kažkas ypatingo. Jau žaidėme su islandais, bet tada dar ne tas buvo – ir šalta, ir aikštė ne itin gera, žiūrovų dėl oro daug nesuėjo. Dabar bus pilnas stadionas. Manau ir tikiu, kad tai kažko naujo pradžia“, – linkėjo F.Černychas.
Lietuvos ir Bulgarijos susitikimas laikinojoje sostinėje šeštadienį startuos 16 val.