Pakilę iš savo vietų žalia atributika pasidabinę aistruoliai laukė aplink aikštę garbės ratą sukančių savo herojų, tačiau įvertino ir „Sūduvos“ vartininko darbą.
Kai Lietuvos čempionai, likus pusantros valandos iki rungtynių, autobusu atvyko į „Celtic Park“ prieigas, išgirdo kelis vieno žmogaus pliaukštelėjimus rankomis.
Kai į rūbinę traukė 10 „Celtic“ smūgių tą vakarą atrėmęs I.Kardumas, jam atsistoję plojo ne vienas ir ne du šimtai žaliai pasipuošusių aistruolių. Kroatas atsakė tuo pačiu.
„Aš nesupratau, kad jie plojo man. Bet tai yra priežastis, kodėl žaidžiame futbolą. Tai momentas, kurį prisiminsiu visą gyvenimą. Tai momentas, kuris stumia ir toliau dirbti, stumia būti vis geresniu. „Celtic“ – vienas seniausių klubų, vieta, kur prasidėjo futbolas. Net nežinau, kaip geriau paaiškinti. Jei jie tikrai plojo man, esu labai sujaudintas. Tikrai vienas geriausių vakarų mano karjeroje“, – 15min po vakarienės viename Glazgo viešbučių kalbėjo „Sūduvos“ vartininkas.
Tai momentas, kurį prisiminsiu visą gyvenimą. Tai momentas, kuris stumia ir toliau dirbti, stumia būti vis geresniu.
Iš viso per dvejas rungtynes „Celtic“ į I.Kardumo vartus šovė 18 kartų, keturiskart kroatui teko painioti kamuolį iš tinklo.
Tačiau net ir neprasimušęs į Europos lygos grupių etapą 31-erių vartininkas svarstė, jog tai, ką dvejus metus iš eilės padarė Marijampolės klubas – pasiekimas, kuriuo verta didžiuotis.
„Sunku būti protingam dabar, galva dar neveikia... – įsitaisęs viešbučio vestibiulyje po vakarienės atsiduso I.Kardumas. – Pirmajame kėlinyje laikėmės gerai, turėjome keletą progų sužaisti aštriau ir susikurti geresnius šansus įmušti. Praleidome įvartį po baudos smūgio, tačiau žinote, tokiai komandai kaip „Celtic“, kur yra tokios aukštos klasės žaidėjai, užtenka ir tokios progos.
„Celtic“ pelnė įvartį ir jiems žaidimas tapo lengvesnis. Net ir po šio įvarčio žaidėme neblogai, bet antroje pusėje galbūt turėjome mažiau jėgų, nes reikėjo daug gintis. Visi žaidėjai žaidė ir gynyboje, ir bandė jungtis į atakas. Pabaigoje – 3:0 jų naudai, bet manau, kad ir mes parodėme gerų dalykų. Reprezentavome save tinkamai.“
– Ar buvo daug sunkiau žaisti tokioje atmosferoje? Ar tokių rungtynių metu dar girdite skanduotes? – 15min Glazge paklausė Ivano Kardumo.
– Kai iš tunelio išeini į aikštę ir pamatai žmones, išgirsti, kaip jie kuria atmosferą, tai yra postūmis. Tuo momentu negalvoju, kad jie skanduoja „Celtic“ dainas.
Kai rungtynės prasideda, matai tik keletą pirmų eilių, tačiau ne tai, kas vyksta kažkur aukščiau tribūnose. Kai vyksta rungtynės, matau tik aikštę, kamuolį, žaidėjus ir viskas. Kitiems dalykams laiko nelieka.
– Jus palaikė ir grupelė „Sūduvos“ sirgalių. Koks jausmas 60-ties tūkstančių vietų stadione matyti žmones raudonais marškinėliais?
– Jų buvo tikrai daug. Didžiuojuosi jais, noriu jiems padėkoti. Kiekvienose rungtynėse jų skaičius auga. Jie atvyko, palaikė, stūmė mus pirmyn. Ačiū, kad mumis pasitikite.
– „Sūduva“ antrus metus iš eilės pasiekė paskutinį Europos lygos atrankos etapą. Antrus metus pabeldėte į duris, tačiau ko dar reikia, kad galiausiai tos durys atsivertų?
– Galiu pasakyti, kad didžiuojuosi komandos draugais, didžiuojuosi klubu. Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet mūsų komanda yra puiki. Sužaidėme 18 rungtynių Europoje nuo tada, kai atvykau į „Sūduvą“. Komandos draugai kiekvienose rungtynėse man davė be galo daug, kai bandė apginti vartus, padėti man, kai mušė įvarčius. Labai jais didžiuojuosi. Tai yra didelis žingsnis „Sūduvai“.
Dabar esame Europos futbolo žemėlapyje. Dabar visi į mus žiūri kitomis akimis. Mes su „Celtic“ sužaidėme 1:1 pirmose rungtynėse ir tai taip pat reiškia daug. Jei tai būtų ne tokia komanda kaip „Celtic“, o lengvesnė, galbūt šiandien viskas būtų kitaip. Taip, dabar mes žaidėme Europos lygoje, bet man rungtynės su „Celtic“ – lyg Čempionų lyga, tik kitas pavadinimas.
Dabar esame Europos futbolo žemėlapyje
Tikiu, kad kitas žingsnis ateis greitai. Tikiu, kad tai – tik pasiruošimas kažkam didelio.
– Kalbant apie jūsų žaidimą... Kai prisijungėte prie „Sūduvos“ 2016-aisiais, ne viskas sekėsi taip, kaip norėjote, tačiau su laiku tapote vienu stabiliausių žaidėjų komandoje, galbūt labiausiai patobulėjusiu per visą šį laiką. Kaip pats vertinate savo pažangą?
– Jei nuoširdžiai, nežinau, kodėl visi kalba, jog mano startas „Sūduvoje“ buvo blogas. Kai aš atvykau, buvo gal 10 naujų žaidėjų, reikėjo laiko, kol mes susižaidėme. Kol vyksta procesas, manau, yra normalu, kad praleidi keletą įvarčių, kurių galėjo ir nebūti.
Net pasaulinio lygio futbolininkams, atvykusiems į naujus klubus, reikia laiko. Manau, nuo pirmos treniruotės tobulėjome kartu su visais tuo metu čia buvusiais žaidėjais, pradėjome jausti vienas kitą.
Aš nesitikėjau, kad kažkada pasieksime tokį rezultatą, kaip per šiuos dvejus metus. Visada sakiau, kad bent vienas įveiktas etapas Europoje jau yra gerai.
Net ir žaisdami su „Midtjylland“ buvome arti, ypač pirmose rungtynėse. Man atrodo, kad tose rungtynėse parodėme, jog galime. Tada kitais metais mums tas tikėjimas padėjo ir nuveikėme puikių dalykų. Nuoširdžiai manau, kad visa komanda labai patobulėjo.
Visada sakau, kad vartininkas be komandos yra niekas. Ačiū už gražius žodžius, bet man komanda yra pirmoje vietoje. Be jos ir mano pasirodymai nebūtų geri.
– Gal dabar sulaukiate daug pasiūlymų iš kitų klubų?
– Būsiu nuoširdus... Nieko ypatingo nėra. Manau, kad iš „Sūduvos“ išvykti yra sunku. Negaunu daug svarbių skambučių. Tiesiog toliau dirbu, laukiu naujų iššūkių čia. Greitai ateis naujas etapas Europoje ir apie kitus dalykus negalvoju. Jei kam nors manęs reikia, visi žino, kur rungtyniauju, visi žino šitą klubą. Ypač dabar.
Jei kam nors manęs reikia, visi žino, kur rungtyniauju, visi žino šitą klubą. Ypač dabar
– Kaip dėl kitų metų? Ruošiatės likti dar vienam Europos iššūkiui?
– Futbole nieko negali žinoti, bet man patinka „Sūduvoje“.
– Lietuvoje sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Tad gal kitąmet ir Europoje pagaliau bus žengtas tas žingsnis?
– Tikiuosi, bet... Niekada negali žinoti, viskas yra Dievo rankose. Nežinai, kada kitas žingsnis bus žengtas. Aš nepamenu, kad kitas Lietuvos klubas būtų pasiekęs lemiamą atrankos etapą dukart iš eilės.
„Sūduva“ tampa vienu didžiausių klubų Lietuvoje. Tai daug reiškia, tai nėra koks nors pokštas, tokie rezultatai nėra atsitiktinumas.
Europoje visi futbolą stebintys žmonės pradeda gerbti mūsų komandą. Tokie pasirodymai per tas 18 rungtynių Europoje – rimtas pareiškimas. Daug didesni klubai dukart iš eilės nenukeliauja iki atkrintamojo etapo. Kroatijoje, Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje... Ten yra rimtų klubų, kurie to nepasiekia. Manau, kad tai, ką padarė „Sūduva“, nusipelno didžiulės pagarbos.
