Beveik šimtas Temidės tarnų
Pastaraisiais metais Lietuva gali džiaugtis turinti prie Europos futbolo teisėjų elito vis artėjantį Gediminą Mažeiką ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad 40-metis kaunietis šiuo metu netgi yra arčiau pasaulio čempionato nei mūsų rinktinė.
Tačiau realybė yra kitokia. Nors patirties Čempionų ir Europos lygose sukaupęs lietuvis savo kvalifikacija tikrai lenkia nemažą dalį šiuo metu Rusijoje dirbančių specialistų, dalindama kvietimus FIFA gana stipriai paiso geografinio principo ir Europos žemynui skiria tik dešimt vietų.
Laimingųjų arbitrų pavardes FIFA paskelbė kovo pabaigoje. Tame atrinktųjų sąraše buvo 36 aikštės teisėjai ir 63 asistentai. Iš pradžių sąrašas buvo gerokai didesnis – 53 arbitrų trejetai.
Kiekvienas 2018 metų pasaulio pirmenybių arbitras jau vien už atrinkimą tarp laimingųjų gavo 57 tūkst. eurų sumą. Taip pat pagrindiniam teisėjui mokamas 2,5 tūkst. eurų atlygis už kiekvienas rungtynes.
Anot FIFA, teisėjai atrinkti atsižvelgiant į arbitrų patirtį ir sugebėjimus, asmenines savybes, sugebėjimą „skaityti“ žaidimą bei išmanyti taktinius niuansus.
Pastaruosius trejus metus arbitrai dalyvavo įvairiuose parengiamuosiuose seminaruose, kuriuose didelis dėmesys buvo skiriamas sąžiningumo principams, pasaulio futbolo ir teisėjų įvaizdžio gerinimui, stengiamasi, kad čempionato arbitrų darbas būtų nuoseklus ir keltų kuo mažiau aistrų.
Atrinktas teisėjų būrys balandžio mėnesį turėjo dar vieną dviejų savaičių specialų seminarą Italijos futbolo asociacijos techniniame centre Koverčiane. Čia įgūdžius taip pat gilino ir su VAR sistemomis Rusijoje dirbantys teisėjai.
Skandalai privertė imtis permainų
Visgi arbitrų sąrašas labai greitai susitraukė. FIFA ir toliau kenčia ne tik nuo to, kad likusio pasaulio arbitrai savo kvalifikacija gerokai nusileidžia Europos ar Pietų Amerikos teisėjams, tačiau ir dėl to, kad Azijos ir Afrikos specialistai neretai įsivelia į visokius papirkinėjimo ir nesąžiningo žaidimo skandalus.
Pirmiausia skandalas kilo Saudo Arabijoje. Bilietą į Rusiją jau turėjęs teisėjas Fahadas Al-Mirsadi sulaukė skaudaus kirčio savo šalyje, kai buvo visam gyvenimui diskvalifikuotas už tai, jog reikalavo kyšio už palankius sprendimus per gegužę vykusį Karaliaus taurės finalą.
32-ejų teisėjas galiausiai prisipažino prašęs kyšio iš „Al-Ittihad“ klubo vadovų ir taip ne tik užbaigė savo karjerą, bet ir prarado istorinę galimybę švilpti pasaulio čempionate.
Po šio skandalo iš čempionato buvo išmestas ne tik F.Al-Mirsadi, bet ir jo tautiečiai asistentai Mohammedas Al-Abakry ir Abdulah Al-Shalwai.
FIFA nusprendė, kad jokiam kitam teisėjui F.Al-Mirsadi vietos neatiduos, bet nusprendė papildomai iškviesti į Rusiją du naujus asistentus, kurie „užpildytų“ Jungtinių Arabų Emyratų teisėjo Mohammedo Abdulla Hassano Mohamedo ir japono Ryuji Sato brigadas. Tokiu būdu šansas netikėtai atsivėrė Hasanui Al Mahri (JAE) ir Hiroshi Yamauchi (Japonija).
Visgi, nepraėjus ir savaitei, panaši istorija nutiko Afrikoje. BBC pranešė skandalingą informaciją, kad žurnalistas Anas Aremeyaw Anas slapčia nufilmavo, kaip kyšį ima Kenijos teisėjas Adenas Range'as Marwa. Jis taip pat buvo pakviestas į pasaulio pirmenybes ir turėjo dirbti asistentu.
Teisėjas susigundė 600 JAV dolerių kyšiu per šiemet vykusias Afrikos Nacijų taurės varžybas. Jis pinigus paėmė tiesiog viešbučio kambaryje, o filmuota medžiaga netrukus buvo paviešinta. A.Marwa dirbo tų pirmenybių finale, kuriame šeimininkas Marokas 4:0 sutriuškino Nigeriją.
BBC dokumentinė medžiaga taip pat demaskavo Ganos futbolo federacijos prezidentą Kwesi Nyantaky, kuris nepasikuklino paimti net 65 tūkstančių dolerių kyšį.
Kenijos arbitrą FIFA kaipmat išbraukė iš pasaulio futbolo čempionato, bet į jo vietą naujo teisėjo nusprendė nekviesti.
Abu diskvalifikuoti teisėjai dirbo per praėjusiais metais Rusijoje vykusį FIFA Konfederacijų taurės turnyrą, o A.Marwa buvo rezervinis teisėjas ir prieš ketverius metus vykusiame pasaulio čempionate Brazilijoje.
Bazinis atlyginimas ir premijos
Dažniausiai futbolo pasaulis aptarinėja pajėgiausių planetos futbolininkų bei trenerių milijonus. Įdomu, kaip šiame kontekste atrodo žmonės su švilpukais.
Kiekvienas 2018 metų pasaulio pirmenybių arbitras jau vien už atrinkimą tarp laimingųjų gavo fiksuotą 57 tūkst. eurų sumą. Taip pat pagrindiniam teisėjui mokamas 2,5 tūkst. eurų atlygis už kiekvienas paskirtas rungtynes.
Nenuskriausti lieka ir asistentai. Šoninės linijos teisėjai už pakvietimą į turnyrą gavo po 20 tūkst. eurų ir 1,6 tūkst. premiją už kiekvieną mačą.
Ankstesniuose čempionatuose arbitrai tenkinosi kuklesnėmis sumomis. 2014-aisiais Brazilijoje pagrindiniai teisėjai gavo po 40 tūkst. eurų, prieš aštuonerius metus Pietų Afrikos Respublikoje – po 28,7 tūkst.
Palyginimui, UEFA turnyruose arbitrai už kvietimą į rungtynes gauna po 5–6 tūkst. eurų. Už vadovavimą rungtynėms svarbiausiose atkrintamųjų varžybų stadijose mokama po 7–8 tūkst. už rungtynes. Tai yra maksimalus atlygis net ir Elitinės grupės arbitrams. Europos arbitrai skirstomi į keturias kategorija – Elito, pirmos, antros ir trečios grupės. Lietuvis G.Mažeika priklauso pirmos kategorijos arbitrų grupei.
Žemiausios, trečios, grupės teisėjai net ir už UEFA varžybų mačus tegauna po 1 tūkst. eurų.
Asistentų atlyginimai dar mažesni – nors UEFA ir apmoka tiek komandiruotes, tiek visas skrydžių bei apgyvendinimo išlaidas, „grynas“ atlygis už rungtynes kartais siekia ir 200 eurų.
Skaičiuojama, kad normaliomis sąlygomis teisėjas sezono metu vadovauja 6–10 Europos taurių mačams ir prie pagrindinės algos prisiduria po 40–60 tūkst. eurų.
Anglijos „Premier“ lygos teisėjų vidutinis metinis atlyginimas – apie 70 tūkst. svaro sterlingų, o geriausi arbitrai uždirba apie 100 tūkst. svarų. Į šią sumą įeina fiksuotas atlygis, bonusai už gerą darbą ir kiekvienas gautas teisėjauti rungtynes.
Tarp teisėjų – ir šiukšliavežys
Taigi futbolas net patiems geriausiems planetos arbitrams nėra pagrindinė profesija. Geriausias mūsų šalies arbitras – taip pat ne išimtis. Tiesa, G.Mažeikos profesija – kūno kultūros pedagogas, yra pernelyg nestebinanti. Ko nepasakysi apie kai kuriuos Rusijoje dirbančius kitų šalių teisėjus.
Bene originaliausias šiame kontekste yra Panamos arbitras Gabrielis Victoria. Jis jau 25 metus dirba šiukšlių surinkėju.
Panamoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, futbolo teisėjai negauna mėnesinio atlygio, o susirenka honorarus iš rungtynių, kurioms vadovauja. Anot G.Victoria, užmokestis už teisėjo darbą yra gerokai per mažas, norint gyventi oriai.
Taigi neatsisakydamas savosios aistros – futbolo – G.Victoria nuo 1993-iųjų metų dirba įprastą darbą ir kas rytą keliasi prieš 4 val., važiuoja į miesto gatves ir surenka šiukšles. Vakare vyras turi jau futbolo treniruotę.
„Manęs visiškai nejaudina, kas ką galvoja. Man labai patinka abi profesijos. Surinkti šiukšles – ramus ir streso nekeliantis darbas“, – savo pasirinkimą aiškino G.Victoria.
Neįprasta veikla ir ankstyvi rytai netrukdo panamiečiui siekti aukštumų ir futbolo aikštėje. 2015-aisiais metais jis dirbo pasaulio dvidešimtmečių pirmenybėse, 2017-aisiais septyniolikmečių planetos čempionate.
Tiesa, planetos pirmenybėse tiek asistentas G.Victoria, tiek pagrindinis Panamos teisėjas Johnas Pitti savo šanso dar nesulaukė.
G.Victorios profesija, be abejonės, pati originaliausia, tačiau čempionato dalyvių užsiėmimų eilutėse galime rasti ir daugiau įdomių pareigybių.
Atidarymo rungtynėms vadovavęs argentinietis Nestoras Pitana aktoriaus profesiją derina su kasdieniu kūno kultūros mokytojo darbu mokykloje, Bahreino atstovas Nawafas Shukralla yra advokatas, olandas Björnas Kuipersas – prekybos centro savininkas, amerikietis Markas Geigeris – matematikos mokytojas, o Etiopijos atstovas Bamlakas Tessema Weyesa – medicinos profesorius.
Dar įdomesnes profesijas turi su VAR sistema čempionate dirbantys specialistai. Vokietis Bastianas Dankertas yra mokslininkas, portugalas Arturo Soaresas Diasas – įdarbinimo agentūros direktorius, jo tautietis Tiago Martinsas – programinės įrangos kūrėjas, o olandas Danny Makkelie – policininkas.
Rytų šalių arbitrų – vis daugiau
Europos teisėjai savo kvalifikacija akivaizdžiai lenkia kitų žemynų šios profesijos atstovus, bet FIFA vadovai puikiai supranta, kad kviesti visoms rungtynėms vadovauti vien Senojo žemyno atstovus neturi jokios moralinės teisės, tad aukoja kokybę dėl platesnės geografijos ir kvotų principo paisymo.
„Dirbti šiame pasaulio čempionate kitų žemynų teisėjams nebus lengva ir dėl VAR sistemos atsiradimo. Europos teisėjai ar Pietų Amerikos atstovai prie to yra pripratę, bet neabejoju, kad kitų žemyno atstovams bus problemų. Pirmiausia dėl tos priežasties, kad dauguma iš jų anksčiau prie VAR nebuvo prisilietę. Suprasdami tai, FIFA teisėjų korpuso vadovai atrinktiems arbitrams prieš čempionatą rengė daug bendrų mokymų, seminarų, paskaitų“, – prieš šias pirmenybes pasakojo G.Mažeika.
Dar viena įdomi pastarųjų metų tendencija, kuri vis labiau pastebima UEFA konfederacijoje – Rytų Europos teisėjų auganti įtaka. Visai neseniai svarbiausiuose planetos futbolo renginiuose iš šio bloko dirbdavo tik slovakas Lubošas Michelis, o dabar tokių teisėjų yra visas būrys: Čempionų lygos finale dirbęs serbas Miloradas Mažičius, rusas Sergejus Karasiovas, slovėnas Damiras Skomina, lenkas Szymonas Marciniakas.
Į pirmenybes kvietimo kiek netikėtai nesulaukė vengras Viktoras Kassai, bet šis arbitras pastaraisiais metais ne kartą klydo svarbių dvikovų metu.
Be futbolo tėvynės veikėjų
Rusijoje nėra ir nė vieno Anglijos arbitro. Toks įvykis – pirmas per 80 pastarųjų metų. 1938-aisiais Prancūzijoje vykusiame trečiajame pasaulio čempionate anglų arbitrų taip pat nebuvo, bet tose pirmenybėse nežaidė ir britų komandos.
Ir embargas anglų teisėjams – ne tik dėl įtemptų Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykių. Arbitrus pasaulio pirmenybėms renka ne Kremlius, o FIFA arbitrų komitetui vadovaujantis buvęs žinomas Šveicarijos arbitras Massimo Busacca ir turbūt garsiausiais visų laikų pasaulio futbolo teisėjas, o dabar dar ir UEFA arbitrų korpuso šefas Pierluigi Collina.
Neoficialiai kalbama, kad anglams pasaulio čempionato durys buvo užtrenktos būtent dėl trinties ir ne ypač gerų santykių su šiais dviem vyrais.
Žinoma, bet kuris „Premier“ lygos teisėjas turbūt yra vertesnis dirbti tokio lygio turnyre nei jų kolegos iš Azijos, Afrikos ar Okeanijos, bet FIFA – pasaulinė organizacija ir nepaisyti geografinių principų negali.
Neoficialiai kalbama, kad anglams pasaulio čempionato durys buvo užtrenktos būtent dėl trinties ir ne ypač gerų santykių su šiais dviem vyrais.
Bene vienintelis arbitras, kuris pastaraisiais metais gali stoti į vieną vietą šalia Europos arbitrų elito – Uzbekistano atstovas Ravšanas Irmatovas.
40-metis mokytojas iš Taškento dirba jau trečiame pasaulio čempionate iš eilės ir stoja į vienas gretas tarp šios profesijos legendų.
Kadangi pastarųjų dviejų pasaulio čempionatų finaluose teisėjavo Europos teisėjai (anglas Howardas Webbas ir italas Nicola Rizzoli), tikėtina, kad šį kartą šansas bus suteiktas kito žemyno atstovui. Ir tuomet R.Irmatovas yra bene pirmasis šiame sąraše.
Tiesa, šiame čempionate abiejuose kol kas uzbeko vadovautuose mačuose (Kroatija – Argentina ir Ispanija – Marokas) netrūko aistrų ir diskutuotinų sprendimų.
Klydo ir europiečiai
Panamos ir G.Victorios pavyzdys – tik vienas iš nedaugelio, parodantis, kad svarbiausiame pasaulio futbolo renginyje ne viską lemia kvalifikacija. Šiame čempionate arbitrų geografija – iš tiesų plati, o sąraše yra tokie valstybių pavadinimai kaip Taitis, Gambija, Etiopija, Bahreinas ar Zambija.
Bet vien suvesti viską į egzotiškus šalių pavadinimus taip pat nebūtų teisinga. Pasaulio futbolo čempionatuose būta ne viena skandalinga istorija, kurio epicentre atsidurdavo ne kuris nors Afrikos ar Azijos teisėjas, o būtent europiečiai ir Pietų Amerikos atstovai.
Taip prieš aštuonerius metus aštuntfinalyje tarp Meksikos ir Argentinos jau minėtas R.Rosetti nepastebėjo, ar nenorėjo pastebėti, dviejų metrų nuošalės, urugvajietis Jorge Larrionda nepamatė Franko Lampardo „metrinio“ įvarčio į Vokietijos vartus.
Tokių klaidų Afrikos ir Azijos teisėjai tikrai pastaruoju metu nedarydavo.
Balandžio mėnesį FIFA paskelbė 13 arbitrų pavardes, kurie šiame čempionate dirbs su vaizdo peržiūros sistema (VAR). Įdomu, jog tarp šių trylikos pavardžių yra tik Europos (9), Pietų Amerikos (3) ir vienas Azijos teisėjas.
Kiekvienose pasaulio pirmenybių rungtynėse Maskvoje esančiame Tarptautiniame transliavimo centre (IBC) dirba vienas VAR arbitras ir trys jo asistentai (AVAR).
Konfederacija | VAR teisėjas |
---|---|
AFC | Abdulrahmanas Al-Jassimas |
CONMEBOL | Wiltonas Sampaio (36) |
Gery Vargasas (37, inžinierius) | |
Mauro Vigliano (42, kūno kultūros mokytojas) | |
UEFA | Bastianas Dankertas (37, mokslininkas) |
Arturo Soaresas Diasas (38, įdarbinimo agentūros direktorius) | |
Pawełas Gilas (41, ekonomistas) | |
Massimiliano Irrati (38) | |
Tiago Martinsas (38, programinės įrangos kūrėjas) | |
Danny Makkelie (35, policininkas) | |
Daniele Orsato (42, mokytojas) | |
Paolo Valeri (40) | |
Felixas Zwayeris (37, nekilnojamo turto brokeris) |