Couceiro: „Farerų salos – futbolo šalis“ (video)

Interviu SPORT1 televizijai J.Couceiro pasidalino mintimis apie artėjančią dvikovą, savo pirmųjų metų rinktinėje rezultatus ir darbą Turkijos klube.

- Trečiadienį Lietuva žais rungtynes su šalimi, kurioje gyventojų yra tiek pat kiek Marijampolėje. Galbūt paskutinėms draugiškoms rungtynėms dėl to pasirinkote „Sūduvą“?

- Tai mums nebuvo draugiškos rungtynės, tiesiog treniruotė. Svarbu žaisti. Be to, iš pradžių negalvojome žaisti su „Sūduva“, o su kita komanda, pavyzdžiui, su U-19 rinktine. Kai žaidi su tokia komanda, jos žaidėjai stengiasi parodyti viską, ką gali, nes tai vienintelė jų galimybė pasirodyti prieš nacionalinę rinktinę. Savo ruožtu mums tai tik pratybos.

- Farerų salų komanda Pasaulio čempionato atrankoje nepatyrė triuškinančių pralaimėjimų. Ar tai reiškia, kad Europoje nebeliko futbolo „nykštukų“?

- Lengvų rungtynių nebebūna. Aišku, Farerų salos yra maža valstybė, tačiau, palyginus su Lietuva, joje yra daugiau aikščių ir stadionų. Kitaip tariant – tai futbolo šalis.  Lietuvoje yra kitaip.

Žaidžiant su tokiomis rinktinėmis, kaip Farerų salos, visada reikia žaisti atidžiai ir iš visų jėgų.  Paskutiniai šios komandos minimalūs pralaimėjimai rungtynėse su Prancūzija, Serbija ir lygiosios su Austrija parodo, jog trečiadienį dvikova mums bus labai sudėtinga.

- Jūs dažnai sakote, jog viskas įmanoma. Ar dar yra galimybių patekti į 2010 metų Pasaulio čempionato finalinį etapą?

- Dar įmanoma matematiškai, tačiau labai sunku. Bet svarbiausia dabar laimėti rungtynes. Prieš dvikovą nenoriu skaičiuoti atrankos varžybų taškų. Tai bus galima daryti spalio mėnesį.

- Nuo to laiko kai pradėjote treniruoti Lietuvos rinktinę praėjo daugiau nei metai. Kaip keičiasi komanda?

- Žaidėme trylika rungtynių, laimėjome šešerias, sužaidėme lygiosiomis trejas ir pralaimėjome ketverias. Tad sakyčiau, jog metai buvo neblogi. Deja, buvo kritinis periodas, kai  nesėkmingai sužaidėme su Prancūzija ir Rumunija. Po šių trijų pralaimėjimų rezultatu 0-1 padėtis atrankos turnyre komplikavosi.

Per tuos metus rinktinėje pakeitėme žaidimo schemą ir dabar rungtyniaujame kitaip nei anksčiau. Tačiau nepasikeitė komanda, o aš tai labiausiai ir vertinu. Kai kurie žaidėjai pasikeitė, tačiau branduolys ir lyderiai išliko tie patys. Į komandą atėjo naujokų, pavyzdžiui, Šernas, Pilibaitis, Ivaškevičius. Tai bus naudinga rinktinei ateityje.

- Pastaruoju metu dirbate ir Turkijoje „Gaziantepspor“ klube. Kaip jo vadovai reaguoja į Jūsų išvykas į nacionalinę rinktinę?

- Ką padarysi,  toks jau mūsų susitarimas. Balandžio mėnesį sutarėme, jog dalyvausiu visame likusiame Pasaulio čempionato atrankos cikle, kuris baigiasi spalį. Man duotas pažadas svarbiau už tai, ką kiti galvoja, todėl ir toliau atvykstu dirbti su rinktine. Be abejo, man suderinti du darbus labai sunku. Tačiau sprendimas jau priimtas ir jį reikia gerbti.

- Kaip sekasi Jūsų treniruojamai komandai Turkijos čempionate?

- Pastaraisiais keliais metais klubas neužėmė aukštų vietų. Dabar reikia rengti komandą naujiems tikslams. Manau, jog galime kovoti dėl vietos pirmajame šešete ar septynete.

Čempionato pradžioje tris kartus sužaidėme lygiosiomis ir kartą pralaimėjome. Tai nėra geras rezultatas. Tačiau nėra ir blogas, nes žaidėme su Stambulo „Besiktas“, „Galatasaray“ „Kayserispor“ ir „Ankaraspor“. Visos šios komandos yra pajėgesnės ir turi didesnius biudžetus už „Gaziantepspor“. Tikiu, jog po čempionato pertraukos galime iškovoti pergalių ir pakilti į viršutinį lentelės dalį.

- Turkijos spauda rašė, kad prieš baigiantis vasaros žaidėjų registracijos periodui į „Gaziantepspor“ gali persikelti vartininkas Žydrūnas Karčemarskas. Ar tai tiesa, ir jei taip – kodėl jis nepersikėlė?

- Turkijos lygoje aikštėje vienu metu gali būti šeši žaidėjai, o galima registruoti aštuonis.  Komandoje dabar ir yra aštuoni legionieriai. Tačiau ateityje visko gali atsitikti. Žydrūno kontraktas su Maskvos „Dinamo“ baigiasi gruodį, tad kodėl gi ne? Jis yra geras vartininkas ir galėtų tikti mano treniruojamai komandai.