Csaba Laszlo: „Rinktinės futbolininkai privalės bėgti daugiau nei Cristiano Ronaldo ir kovoti aršiau nei Gennaro Gattuso“

Šiuo metu C.Laszlo tęsia naujų talentų A lygoje paieškas, analizuoja ankstesnės rinktinės klaidas ir pažįsta Lietuvos požiūrį į futbolą.

Apie rinktinės draugiškas rungtynes: svarbiausias bus mačas su rusais – dėl šalių istorijos ir todėl, kad tai bus pirmasis mano, kaip rinktinės trenerio, mačas. Noriu, kad startuotume teigiamu rezultatu, tai kodėl ne prieš Rusiją? Neturime galvoti tik apie gynybą, privalome pulti. Negalima tiesiog išeiti į aikštę, kad pasikeistum marškinėliais su varžovais – privalome kovoti. Noriu įrodyti, kad mes galime žaisti geriau. Bėda, kad šiemet namuose žaisime tik vieną mačą – rugsėjį su Slovakija pasaulio čempionato atrankoje. Kovojau, kad rugpjūčio rungtynės su Makedonija būtų perkeltos pas mus, tačiau nepavyko. Buvęs treneris (Raimondas Žutautas, – past.) arba federacija anksčiau labai daug mačų rengė namuose, todėl varžovai dabar reikalauja, kad žaistume pas juos. Ateityje neleisiu, kad taip nutiktų.

Apie ankstesnį rinktinės žaidimą: per porą paskutinių dienų peržiūrėjau daugybę rungtynių, tarp jų ir visas rinktinės atrankoje į Europos čempionatą. Nevardinsiu čia klaidų, bet rezultatai privalo būti geresni. Niekaip nesuprantu, kaip klube žaidėjas gali žaisti vienoje pozicijoje, o rinktinėje – jau kitoje. Pavyzdžiui, Ramūnas Radavičius. Rinktinėje jis buvo verčiamas žaisti dešiniu gynėju, nors „Ekrane“ visada žaidžia atakuojančiu dešiniu saugu. Kaip tai įmanoma? Ar kada matėte Zlataną Ibrahimovičų rinktinėje žaidžiantį saugu, ar Arjeną Robbeną – gynybos centre? Dėl pozicijų keitimo rinktinėje buvau tiesiog priblokštas. Jei tau 28–29 metai ir nežinai, kurioje pozicijoje tu žaidi geriausiai, tai ką tu veikei paskutinius 20 metų? Turėsime žaisti drausmingiau – nebelakstyti į visas puses.

Apie rinktinės naujokus: svarbu, kad rinktinėje žaistų žaidėjai iš A lygos. Mano radare yra 7–8 futbolininkai, kurie žaidžia nacionaliniame čempionate. Nesakau, kad turime pamiršti tuos, kurie žaidžia užsienyje, tačiau „Ekranas“, VMFD „Žalgiris“ ir „Sūduva“ turi jaunų kylančių žaidėjų, kuriems norėčiau suteikti šansą. Pavardžių dabar neminėsiu, sąrašą pranešiu per kitą susitikimą, tačiau naujokų tikrai bus, kaip ir tokių, kurie anksčiau nuolat žaidė, bet dabar kvietimo negaus. Įspūdį paliko „Žalgirio“ dešinio krašto gynėjas Egidijus Vaitkūnas. Jis viską daro gerai, nemoka tik atlikti perdavimo iš krašto.

Apie žaidėjų charakterį: dar ko pasigedau – agresyvumo. Mes žaidžiame lyg šešėliai. Bėgiojame paskui varžovus, bet jų neliečiame, neprasižengiame, nieko nenorime sužeisti... Palaukite, bet čia juk futbolas! Pralaimėjome Lichtenšteinui tik todėl, kad nebuvome agresyvūs. Mane tai supykdė. Norėčiau, kad žaidėjai gautų bent geltonąją kortelę arba bent ką nors pastumtų. Iš žaidėjų reikalauju, kad jie bėgtų ir kovotų. Neprašau smūgiuoti lyg Cristiano Ronaldo, tačiau noriu, kad žaidėjai bėgtų dvigubai tiek, kiek C.Ronaldo ir kovotų aršiau už Gennaro Gattuso.

Apie rinktinės puolimą: tai didžiausia mūsų problema. Mes neturime žudikų. Puolėjų, kurie iš vienos progos įmuša tris įvarčius.

Apie lyderių traumas: kalbėjau su Mariumi Stankevičiumi ir nemanau, kad iki rugsėjo jis bus sveikas. Tikiuosi, kad spės atsigauti Edgaras Česnauskis. Nuo traumų neapsidrausi.

Apie A lygą: dalis rungtynių buvo tikrai geros, kitos – pusėtinos. Yra trys klubai, kurie varžosi dėl medalių. Manau, jog lygos tobulėjimui reikėtų bent penkių tokių klubų. Mane nustebino REO klubas. Prieš sezoną mačiau kelis jų mačus ir galvojau: „o, Dieve“, tačiau jie gerokai patobulėjo. Iš blogosios pusės nustebino „Sūduva“, kuri per paskutinius tris mačus prarado pasitikėjimą. „Sūduva“ yra gera komanda ir tikiu, kad ji atsities.

Apie nacionalinę akademiją: ji nuo mažens futbolininkus turėtų ruošti nacionalinei rinktinei. Žaidimo stilius turėtų būti toks pats, kaip ir rinktinėje. Stengiuosi padėti, vedžiau treniruotę, parašiau koncepciją. Viliuosi, kad ateityje turėsime daugiau tokių akademijų.

Apie vaikus: po Lietuvą stengiuosi važinėti ne greitkeliais, o mažesniais keliais. Dažnai užsuku į kaimus ir nepatikėsite, ką juose dažniausiai matau – vaikai žaidžia futbolą. Mane tai labai pradžiugino. Bėda yra ta, kad mes vėliau tiems vaikams nesuteikiame jokių galimybių, nes neturime elementarių aikščių.

Apie stadiono problemą: norėčiau, kad ateityje žaistume daugiau mačų su stipriais varžovais. Tokiais, kaip Rusija ar Anglija. Asmeniškai gerai pažįstu naująjį Anglijos rinktinės trenerį Roy Hodgsoną ir jeigu jo neatleis po Europos čempionato, galėsime bandyti derėtis dėl draugiškų rungtynių. Tačiau didžiausia problema, kad mes neturime stadiono. Derybose didelės šalys prašo stadiono su mažiausiai 20 tūkst. vietų. Niekam nereikia ištaigingų viešbučių ar alaus, kurio mes turime daug, kaip ir gražių merginų (juokiasi). Jiems reikia stadiono, kur galėtų žaisti futbolą. Negaliu žiūrėti į tą skeletą prie „Akropolio“. Kaip jis gali būti neužbaigtas statyti per 20 metų? Tai modernus menas? Lietuviškasis Pablo Picasso.

A.Pliadžio nuotr./ Vandalų nuniokotas „Žalgirio“ stadionas

Apie nuniokotą „Žalgirio“ stadioną: buvau apstulbęs. Su visa pagarba istorijai ir kultūrai – tokio poelgio nesu matęs niekada savo gyvenime. Tai negražu. Kodėl jie nekasiojo savo sode, juk pavasaris... Žinau viską apie situaciją, apie „Žalgirio“ ir REO nesutarimus, tačiau turime gerbti vienas kitą. Juk neturime daug futbolo aikščių. Esame žmonės ir turime vienas kitą palaikyti, ypatingai futbole. Sugriauti yra lengva, bet pastatyti – sunku. Tikiuosi, kad tai buvo paskutinis kartas. Iš visos širdies prašau sirgalių, be kurių mes negalėtume žaisti futbolo, nedaryti žalos klubams, o jiems padėti.

Apie žurnalistus: mus reikia jūsų pagalbos. Reikia, kad futbolas būtų pastebimas, apie jį būtų rašoma. Taip, kaip rašoma apie krepšinį. Šioje srityje žurnalistai atlieka puikų darbą.