Pirmosios dvejos rungtynės žadėjo daug: namuose paskutinėmis akimirkomis išleista pergalė prieš Slovėniją, o vėliau svečiuose pasiektos lygiosios su Škotija prikėlė šalies futbolo visuomenę.
Tuomet į LFF stadione vykusį susitikimą su Malta sirgaliai ėjo neabejodami komandos sėkme. Mačo pabaigoje palaužę varžovus iš nykštukinės salos Lietuvos futbolininkai, atrodė, nemažais žingsniais kopė aukštyn į seniai nematytas futbolo aukštumas.
Tačiau vėliau tik bejėgiškai dardėjo žemyn. Per likusias septynerias rungtynes mūsiškiai iškovojo vos vieną tašką, kai svečiuose 1:1 sužaidė su Malta, o skaudžiausius dūrius patyrė Slovakijoje ir Slovėnijoje, kur varžovai pasismagino ir į lietuvių vartus pasiuntė po keturis įvarčius.
Daugiausia pasitikėjimo iš Edgaro Jankausko atrankos cikle sulaukė visas 10 rungtynių sužaidę Balstogės „Jagiellonia“ klube rungtyniaujantys Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas bei Edinburgo „Hibernian“ garbę ginantis Vykintas Slivka, devynis kartus į starto sudėtį buvo įtrauktas Vilniaus „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys, aštuonis – Nerijus Valskis, Egidijus Vaitkūnas ir vartininkas Ernestas Šetkus.
Iš viso per 10 rungtynių E.Jankauskas į starto sudėtį buvo įtraukęs 20 žaidėjų, tačiau Emilijus Zubas ir Tomas Mikuckis į vienuoliktuką pateko tik po du kartus, o Deivydas Matulevičius ir Ovidijus Verbickas – vos po kartą.
Kelią iki varžovų vartų iš viso surado trys žaidėjai. F.Černychas pasižymėjo tris kartus, A.Novikovas ir V.Slivka – po du.
Po paskutiniųjų atrankos ciklo rungtynių prieš Angliją treneris E.Jankauskas neatsakė į klausimą apie savo ateitį prie rinktinės vairo ir pridūrė, kad apie tai spręs vėliau.
Paprašytas apibendrinti visą atrankos ciklą, rinktinės strategas sakė: „Reikia gerai apmąstyti ir padaryti išvadas, koks futbolas mums gali duoti rezultatą, koks futbolas gali sukelti daugiausia problemų mūsų varžovams.
Man atrodo, kad šis ciklas puikiai parodė, ko mūsų futbolui labiausiai stinga. Tačiau parodė ir tai, kad mes galime būti disciplinuota komanda, galime vykdyti nurodymus, sėkmingai maskuoti savo trūkumus. Po tokio ciklo minčių yra daug.“
Panašu, kad po sėkmingos atrankos ciklo pradžios nacionalinę komandą iš naujo pamilę buvo ir sirgaliai, tačiau ir dalis jų galų gale vėl atsuko nugaras. Nemaloniausias epizodas įvyko Maltoje, kai po lygiųjų į futbolininkus iš piktų savų aistruolių grupės skriejo įvairūs daiktai ir rinktinės marškinėliai.
Apie rinktinės pasirodymą, ateitį, E.Jankauską ir sirgalių veiksmus 15min kalbėjosi su karjerą baigusiu garsiu Lietuvos futbolininku Deividu Šemberu.
– Baigtas dar vienas rinktinės ciklas. Kaip vertinate mūsų komandos pasirodymą?
– Apibendrinant nereikia skirstyti į gerą pradžią ar blogą pabaigą. Bendrai vertinu visą pasirodymą ir manau, kad mes rezultato nepasiekėm. Nepasiekėm net minimalaus rezultato, kurio tikėjomės. Ciklą reikėtų vertinti neigiamai.
Tačiau dabartinę Lietuvos futbolo padėtį turėtume vertinti iš esmės. Mes neišugdome aukšto meistriškumo jaunimo, kuris galėtų sustiprinti nacionalinę komandą. Matome jaunimo rezultatus, ten beveik vien pralaimėjimai. Pamaina auga ne tokia, kokios norėtųsi.
Kuo skubiausiai turėtume imtis darbų, kurie yra prioritetiniai: vaikų ugdymo, trenerių paruošimo, bet visa tai daryti per klubines akademijas su aiškia skatinimo sistema. Artimiausiu metu geros pamainos tikėtis nevertėtų.
Grįžtant prie ciklo pakartosiu, kad jį vertinu neigiamai. Vyrai tikrai galėjo pasiekti geresnį rezultatą, bet manau, kad jie ir patys yra savikritiški ir vertina lygiai taip pat. Galiu tik palinkėti, kad kitam cikle būtume laipteliu aukščiau, bet nežinau, ar tai yra įmanoma.
Vyrai tikrai galėjo pasiekti geresnį rezultatą.
Pirmosios ciklo rungtynės parodė, kad kai kurie žaidėjai gali žaisti neblogai. Nesakyčiau, kad labai gerai, bet pakankamai neblogai tam, kad mestų iššūkį pajėgioms komandoms. Manau, kad kartais mes ir nuvertinam save, kai sakome, kad mūsų žaidėjai nėra aukšto lygio. Turime kelis tikrai neblogus žaidėjus, bet to per mažai.
– Ar yra kas nors, kas nuteikė optimistiškai šiame cikle?
– Galima ieškoti pozityvių dalykų. Gal vieną ar antrą galima įžvelgti, bet dabar pozityvūs dalykai į galvą neateina. Pradžioje matėme, kad buvo braižas, bet po to jis kažkur dingo ir sunku pasakyti, kur.
Reikia viską išanalizuoti ir atsakyti į šiuos klausimus. Treneriai turėtų padaryti gilią analizę ir ten jie ras pozityvių dalykų. Tačiau žiūrint į Lietuvos futbolą, situaciją reikia keisti iš esmės, o ne ieškoti kabliukų nacionalinės rinktinės kontekste.
– Kaip minėjote, pradžia buvo nebloga. Gal jūs, net ir nedaręs analizės, nutuokiat, kas nutiko po tų kelerių rungtynių?
– Nežinau, galbūt pradžioje buvo sukrėtimas, kai pasikeičia treneris ir žaidėjai tampa labiau motyvuoti bei nori įrodyti naujam treneriui, kad jie verti pozicijos aikštėje. Ar sužaidė šis faktorius, ar buvo kažkas kito, reikėtų klausti žaidėjų.
Tam, kad būtų galima daryti gilesnę analizę, reikėtų būti komandos dalimi ir matyti, kas vyko tuo metu, ir tai, kas vyko po to. Aš manau, kad Edgaras – pakankamai patyręs specialistas ir turi gerus padėjėjus. Jie išanalizuos ir, tikiuosi, pristatys išvadas.
– Kaip manote, koks rezultatas būtų buvęs teigiamas?
– Manau, kad tiek slovakai, tiek slovėnai, tiek škotai yra įveikiamos komandos. Prisiminkime ankstesnius ciklus, kai su tomis pačiomis komandomis tikrai galėdavome ir pasiekdavome geresnį rezultatą. Manau, kad ir ši komanda tai galėjo padaryti.
Natūralu, kad buvo galima kovoti dėl aukštesnių pozicijų grupėje ir buvo privalu tai daryti. Taip, mes niekada neužimdavome vietų, kurios leisdavo pakovoti ar pasiekti vietą Europos ar pasaulio čempionate, bet būdavo gražių ir skambių pergalių.
Kodėl dabar jų nėra, į tai tegul atsako treneriai ir federacijos vadovai. Mes – tik žiūrovai ir galime mėgautis arba kritikuoti. Kaip sakė treneris Jankauskas, kritika yra priimama, tačiau ne tada, kai pilamas purvas. Jei konstruktyvią kritiką treneriai ir žaidėjai priima, tuomet tai jau yra pozityvus dalykas.
– Gal išskirtumėte kuriuos nors žaidėjus, kurie nuteikė pozityviai?
– Nenorėčiau to daryti. Darbus daro komanda: pradedant kolektyvu už aikštės ribų ir baigiant žaidėjais. Tai yra visas kompleksas, tai yra komandinė sporto šaka. Nenorėčiau minėti nė vienos pavardės.
Manau, kad kiekvienas žaidėjas supranta, kad jis šiame cikle padarė per mažai. Girdėjau jų pasisakymus, jie tikrai savikritiškai žiūri į situaciją ir supranta, kad žaisdami už Lietuvą turėtų atiduoti daugiau savęs. Nesakau, kad jie nesistengia, bet tikrai gali daugiau.
Reikia daugiau pasitikėti savo jėgomis ir nežiūrėti į slovėnus, slovakus ar škotus kaip į žvaigždes. Tai yra tokie patys žaidėjai, turintys daugiau pasitikėjimo ir, galbūt, kai kurie – geresnių įgūdžių.
– Kritikos E.Jankauskas sulaukė ir dėl to, kad nepasitelkė daugiau jaunimo. Ar pagrįsta tokia nuomonė?
– Visiškai nesutinku. Jaunimas turi etapiškai įrodyti savo vertę, o tada jau tikrai neliks nepastebėti ir pereis į pagrindinę komandą. Pirma tegul įrodo savo galimybes jaunimo komandoje. Ką mes dabar matome?
Paskutinės rungtynės su Kosovu baigėsi 0:3, prieš tai irgi vien pralaimėjimai nuliniais rezultatais, kai net įvarčio pasiekti negalim. Tegul ekspertai, kurie kritikuoja, parodo pirštu į jauną žaidėją, kuris galėtų pakeisti vieną iš rinktinės pagrindo žaidėjų.
Jei tokių yra, tada galima būtų diskutuoti. Tačiau jų nėra. Jei atsiras, Edgaras tikrai nebus „prieš“ ir pakvies puikų, jauną, talentingą žaidėją į nacionalinę rinktinę.
– Svarstoma, ar E.Jankauskas turėtų likti prie rinktinės vairo. Kokia yra jūsų nuomonė?
– Manau, kad Edgaras turėtų pats apsispręsti. Nemanau, kad reikėtų trenerį nurašyti. Pagrindinė problema yra gilesnė. Kodėl mes neužauginame gerai paruoštos pamainos, kurią treneris turėtų gauti atėjęs į rinktinę? Dauguma žaidėjų, nors ir nesinori to minėti, bet nėra paruošti aukščiausio lygio rungtynėms.
Tegul ekspertai, kurie kritikuoja, parodo pirštu į jauną žaidėją, kuris galėtų pakeisti vieną iš rinktinės pagrindo žaidėjų.
– Po rungtynių su Malta nuskambėjo įvykis, kai sirgaliai žaidėjus apmėtė daiktais. Kaip galima pakomentuoti tokį elgesį?
– Sirgalių nusivylimas bejėgišku žaidimu išsiliejo į tokius negražius veiksmus. Netoleruotinos emocijos, peraugančios į smurto proveržius. Sirgaliai neturėtų taip elgtis. Jei tai nepasikartotų, būtų gražu iš jų pusės.
