Dvikova T.Danilevičiui nebuvo eilinė ir todėl, kad jis pirmą kartą buvo komandos kapitonas, o aikštėje grumėsi su geru pažįstamu, „Sampdoria“ gynėju Mariumi Stankevičiumi. Dvikovą su tėvynainiu, savo vaidmenį komandoje ir šviežius gandus T.Danilevičius įvertino tinklalapiui Futbolas.lt.
– Ar pirmą kartą gavote „Livorno“ kapitono raištį?
– Oficialiose rungtynėse – taip. Tai malonus įpareigojimas ir geras jausmas. Jau septynerius metus esu Italijoje, penkerius – „Livorno“ ekipoje, todėl sulaukti pripažinimo malonu.
– Nebuvo keista grumtis su draugu Mariumi Stankevičiumi? Apie ką kalbėjotės po rungtynių?
– Ne pirmą kartą tenka žaisti vienam prieš kitą. Jau teko ne kartą susitikti aikštėje, kai Marius atstovavo „Brescia“ klubui. Todėl tas keistumo jausmas praėjo. Tarpusavyje susikauname beveik kiekvienais metais. Be abejo, už aikštės ribų esame draugai, o aikštėje – varžovai. Todėl kovoji su priešininku Mariumi Stankevičiumi, o ne draugu Mariumi Stankevičiumi. Tiesiog stengiesi dėl savo komandos ir negalvoji apie draugystę.
Po rungtynių paprastai apie futbolą kalbame mažai. Esame geri draugai, mūsų šeimos gerai sutaria, todėl, be futbolo, taip pat turime apie ką šnekėti. Be to, šį kartą man teko greitai keliauti atgal į Livorną, todėl laiko ilgiems pašnekesiams nebuvo.
– Italų žiniasklaidoje daug kur buvote įvertinti kaip geriausi savo komandų žaidėjai...
– Iš tikrųjų tiek Marius, tiek aš sužaidžiau tikrai neblogas rungtynes. Tai yra pliusas tiek Lietuvos futbolui, tiek mums patiems. Italijoje esame du lietuviai futbolininkai ir abu sugebėjome pasirodyti teigiamai. Tai tikrai gerai.
– Pirmo įvarčio į „Sampdoria“ vartus autorius buvo vertinamas skirtingai ir net iš vaizdo įrašo kartojimo nebuvo aišku. Kokia jūsų nuomonė – vis dėlto pasižymėjote ar įsimušė varžovas?
– Sakyčiau po 50 procentų. Iš pradžių liečiau kamuolį aš, tada varžovas. Manau, jei nebūčiau atsidūręs toje vietoje, įvarčio galėjo ir nebūti. Tad galima sakyti, kad pavyko pelnyti pusę įvarčio.
– Vis dėlto didesnį dėmesį veikiausiai skiriate ne taurės turnyrui, o Italijos pirmenybėms?
– Taip, čempionatas komandai yra svarbiau. Mūsų prioritetas – išlikti „Serie A“. Kitame taurės varžybų etape susitiksime su Milano „Inter“. Tai Italijos čempionas, kuris žaidžia Čempionų lygoje, todėl žaisti su šia komanda bus labai sunku.
– Ar esate patenkintas savo vaidmeniu ekipoje šį sezoną?
– Be abejo, norėtųsi žaisti daugiau. Bet tas gautas minutes stengiuosi išnaudoti kuo geriau. Būtų gerai rungtyniauti dažniau, tačiau tai nėra „Serie B“, kur „Livorno“ komanda galėdavo dominuoti. Tai „Serie A“ ir čia didesnė konkurencija. Esame autsaideriai ir svarbiausia neiškristi iš lygos.
– Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kad jumis domisi Kazanės „Rubin“. Kiek šios kalbos turi pagrindo?
– Apie tai girdėjau tik iš laikraščių. Per kiekvieną žaidėjų registracijos periodą esu priskiriamas vienam ar antram klubui. Iš vienos pusės – malonu, kad domisi. Vadinasi, dar esu neblogas žaidėjas. Kita vertus, konkrečių pasiūlymų neturiu. Ar svarstyčiau šį? Dabar kalbėti „iš oro“ nenoriu. Galėčiau vertinti tik tuo atveju, jei pasiūlymas būtų pateiktas.