Iki šiol abu kartus „mėlyniesiems“ sekėsi skirtingai. 1998-aisiais, kai D.Deschamps'as dar buvo komandos kapitonas, prancūzai Eliziejaus laukuose iškėlė čempionų trofėjų.
2006-aisiais Berlyne istorija susiklostė kur kas dramatiškiau. Prancūzijos futbolo simbolio Zinedine'o Zidane'o smūgis galva į Marco Materazzi krūtinę, raudona kortelė ir pralaimėta baudinių serija Italijai.
Dabar trečiasis bandymas prieš Angliją arba Kroatiją – kuri iš šių komandų žengs į finalą, paaiškės trečiadienį Maskvoje.
Bilietą į Lužnikuose vyksiantį finalą prancūzams išplėšė Samuelio Umtiti fantastiškas smūgis galva. Po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje D.Deschamps'as šypsodamasis kepštelėjo per savo auklėtinio galvą, taip aiškiai parodydamas, kam antradienio vakarą turėtų dėkoti visa respublika, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas triumfą taip pat stebėjo iš Sankt Peterburgo stadiono tribūnos.
„Pats svarbiausias mačas bus sekmadienį. Puikiai prisimename, kas nutiko prieš dvejus metus, kai buvome labai arti pergalės, bet pralaimėjome Europos čempionato finalą. Bet per tuos dvejus metus mūsų progresas yra akivaizdus. Dabar džiaugiamės tuo, kas nutiko, puikiai suprantame, kiek ši pergalė reiškia mūsų žmonėms, ir pabandysime antrą kartą iš eilės jų nenuvilti“, – žadėjo D.Deschamps'as.
Išskyrus baudinių serijas, Prancūzija pralaimėjo tik vienas iš 14 pasaulio čempionato atkrintamųjų rungtynių. Ta nesėkmė buvo 2014-ųjų ketvirtfinalyje, kai 0:1 nusileista būsimai čempionei Vokietijai. Beje, tuomet komandai jau vadovavo D.Deschamps'as.
Paklaustas, ką dar norėtų savo komandos žaidime pagerinti, treneris baksnojo į savo auklėtinių amžių.
„Aš turiu labai jauną komandą ir nepaprastai jais didžiuojuosi. Belgija yra nepaprastai gera komanda, labai fiziškai tvirta ir nepaprastai aukšta. Žaisti prieš tokį priešininką yra labai sunku. Turėjome būti pragmatiški, žvelgti realybei į akis ir turėti kantrybės. Ir prieš tokią galingą Belgiją mes sugebėjome sužaisti nepaprastai solidžias rungtynes bei laimėti. Viskas, kas šį vakarą įvyko – tik pozityvu, bet pasikartosiu – svarbiausia dvikova yra sekmadienį, mes dar ne čempionai“, – šypsojosi strategas.
Po mačo D.Deschamps'as draugiškai apkabino Thierry Henry, kuris šiuo metu dirba Belgijos trenerių štabe ir su kuriuo prieš du dešimtmečius jie triumfavo pasaulio čempionato finale.
Paklaustas, ar 1998-ųjų sėkmės istorija gali įkvėpti jo auklėtinius šiemetiniam triumfui, prancūzas tik mojo ranka.
„Manau, kad turime istoriją palikti nuošaly. Aš niekada niekam nepriminiau savo istorijos ir pasiekimų. Kas nori, tas ir taip viską žino. Galbūt žmonėms smagu vartyti nuotraukas ir prisiminti, bet nemanau, kad dabartinei kartai tai yra svarbu. Esu su jais čia tam, kad rašyčiau naujus mūsų futbolo istorijos puslapius, pačius gražiausius. Nesakau, kad nesididžiuoju tuo, ką pasiekėme tada, to niekas niekada neištrins, bet šiuo metu žvalgytis atgal nenoriu. Tai tikrai nevestų mūsų į priekį“, – įsitikinęs treneris.
Belgus treniruojantis ispanas Roberto Martinezas prieš šį mačą dar puoselėjo viltį tapti pirmuoju treneriu istorijoje, kuriam būtų pavykę į pasaulio viršūnę užkelti ne savo šalies komandą, tačiau viltys sužlugo pusfinalyje.
Iki šiol į finalą išvesti kitos šalies auklėtinius pavyko tik anglui George‘ui Reynorui (1958 m. Švediją) ir austrui Ernstui Hapeliui (1978 m. Nyderlandus), bet abu jie lemiamo egzamino neišlaikė.
„Tai buvo dviejų lygiaverčių varžovų dvikova. Šansų neturėjome daug, o bet kuri klaida galėjo skaudžiai kainuoti. Sutikčiau, kad tokiose rungtynėse labai daug lemia pirmasis įvartis. Mes sėkmingai gynėmės prieš Antoine'o Griezmanno ir Kyliano Mbappe išpuolius, bet tuomet praleidome įvartį po kampinio“, – kalbėjo R.Martinezas.
Strategas gyrė oponentus už puikius gynybinius sugebėjimus.
„Jie net turėdami tokius aiškiai atakai išreikštus žaidėjus gynėsi labai giliai. Mums reikėjo stebuklo, reikėjo šiek tiek sėkmės, bet...“, – skėsčiojo rankomis treneris.
Šiame mače ispanas nustebino varžovus į aikštės vidurį pastatydamas tik rungtynėse su anglais žaidusį Mousą Dembele ir saugo pasirodymu liko patenkintas.
„Mes kur kas ilgiau (60 prieš 40 proc.) kontroliavome kamuolį ir aš manau, kad tai daug ką pasako. Sužaidėme tikrai solidžias rungtynes, neturiu savo vyrams jokių priekaištų, tik noriu juos pagirti. Gaila, kad sėkmė šį kartą buvo prancūzų pusėje. Turėjome keletą progų: Marouane'as Fellaini ir Edenas Hazard'as savo šansų neišnaudojo. Žinoma, jog apmaudu, nes tikrai tikėjomės laimėti šį pasaulio čempionatą. Liūdime, esame susikrimtę, tačiau pasistengsiu padaryti viską, kad pirmenybes baigtume aukšta nata“, – žadėjo R.Martinezas.
Bronza belgams būtų aukščiausias pasiekimas istorijoje. Iki šiol planetos pirmenybėse šios šalies futbolininkams geriausiai sekėsi 1986-aisiais, kai buvo užimta ketvirtoji vieta.