„Atakos“ techninis direktorius Aivaras Meškinis teigia, kad iš Skandinavijos sporto klubų verta mokytis, kaip motyvuoti vaikus sportuoti, kurti saugią aplinką ir, svarbiausia, kaip įtraukti tėvus į vaikų sportą.
A.Skarbalius skatina keisti požiūrį į suaugusiųjų savanorystę. Pasak jo, kai išsivaduoji iš mąstymo „aš neturiu laiko, aš moku pinigus – jūs treniruokite mano vaiką“, gyvenimo kokybė stipriai pagerėja.
„Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse sistema veikia taip: tėvai įsitraukia į vaikų sportinį ugdymą nuo pat darželio dienų. Klubai pasiūlo tėvams savanoriauti vaikų treniruotėse, asistuoti treneriams. Be pakankamo skaičiaus tėvų–savanorių treniruotės net nepradedamos. Didelė dalis tėvų įsitraukia, išsilaiko pradinio lygio trenerių licencijas. Treniruojant 5-8 metų amžiaus vaikus daug darbo sudaro motorikos ir koordinacijos lavinimas, todėl tėveliai puikiai geba tai daryti“, – pasakoja A.Skarbalius.
Jis pats su partneriu yra sukūręs mažamečių vaikų treniravimo ir tėvų apmokymo metodiką „Auri-Dohm“, naudojamą ir futbolo klube „Ataka“.
„Vėliau ryškėja gabesnių vaikų atletinis išskirtinumas ir tada jau 9-10-mečiai vaikai, norintys žaisti futbolą kokybiškiau, renkasi futbolo klubus su profesionaliais treneriais. Norintieji tiesiog žaisti futbolą su savo draugais, tęsia treniruotes vietiniame klube. Ir tai dažnai lieka visam gyvenimui. Iš pradžių sportuoja, kol baigia mokyklas, gimnazijas. Suaugę žaidžia su draugais tame vietiniame klube, savo malonumui, mėgėjų lygoje. Susilaukę savo vaikų, eina jų treniruoti, ką darė ir jų tėvai, kurie tuo metu jau žaidžia to klubo senjorų lygoje. Tai nuostabus ratas, kuriuo perduodamas požiūris ir meilė sveikam sportuojančiam kūnui, taip pat prisidedama prie vietinės bendruomenės kūrimo“, – tęsia A.Skarbalius.
Anot jo, tai parodo teisingą valstybės sporto rėmimo strategiją.
„Skandinaviškas modelis tuo ir remiasi – jie labai daug investuoja į visokių sporto šakų bazes, infrastruktūrą ir tikisi, kad žmonės nuo mažų dienų pamils sportą, kad sportuoti jiems bus smagu. Tai – ilgalaikis požiūris, juk sportuojantys žmonės yra sveikesni, tai mažiau kainuoja valstybei. Man daro didelį įspūdį visa skandinaviška vaikų sportinio ugdymo sistema, aš ja tikiu“, – pabrėžia futbolo klubo „HB Køge“ atstovas, „Capelli sport“ futbolo techninis direktorius A.Skarbalius.
Norvegijoje tokį sportinio ugdymo modelį remia ir finansuoja Norvegijos olimpinis komitetas, savivaldybės, o ir politikai tiki, kad elitinių Norvegijos sportininkų sėkmę lemia gerai paklotas pamatas – puikus sporto organizavimas nuo mažų dienų vietos bendruomenėse.
„Šiaurės šalių sporto organizavimo sistema turbūt yra pati sėkmingiausia pasaulyje. Ten sportuoja 9 iš 10 vaikų iki 13 metų. Mes norime perimti tai, ką matome geriausio. Jų sportinio ugdymo sistema paremta koncepcija „sportas – visiems“. Norvegijoje ši samprata integruota visuose sporto politikos dokumentuose, lyderių ugdymo programose. Masinis vaikų ir jaunimo sportas yra traktuojami kaip pati svarbiausia sporto sistemos grandis. Todėl šiai grandžiai skiriama daug dėmesio. Norvegija, kuri pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse pelnė daugiausiai medalių, elitinių sportininkų stipendijoms išleidžia santykinai mažai pinigų, nes didžiausias dėmesys šioje šalyje nukreiptas į pačias ištakas: viskas prasideda nuo vaikų, tėvų ir būrelių“, – pavyzdinį modelį apibendrina A.Meškinis.
Skandinavišką tėvų savanorystės modelį „Ataka“ pradės taikyti pirmiausia sostinės Justiniškių, Vilkpėdės ir Pilaitės mikrorajonuose. Rugsėjį jau prasidėjo 5-6 metų vaikų, lankančių futbolo treniruotes, tėvelių stebėjimas.
„Tėvai yra didžiausias autoritetas ir pavyzdys vaikui. Vaikas kopijuoja ir gerąsias, ir blogąsias tėvų savybes. Tad sportas – itin tinkama vieta rodyti tėvų lyderystę vaikams. Ne veltui Norvegijoje ir kitose Šiaurės šalyse tėvai, savanoriaujantys vaikų sporto veiklose, vadinami sporto lyderiais“, – sako A.Meškinis.
Pirmaisiais projekto metais Vilniuje į savanorystę planuojama įtraukti mažiausiai 10 tėvų, kurių darželinukai vaikai lanko futbolo treniruotes. Tėvai mokysis, asistuos treneriams ir įgis vaikų treniravimui reikiamų žinių. „Atakos“ treneriai apsilankys Danijos ir Norvegijos futbolo klubuose, kur perims patirtį, kaip sėkmingai įtraukti tėvus į Vilniaus bendruomenės sporto lyderių programą. Skandinaviško pavyzdžio programoje šį sezoną dalyvaus apie 60 vaikų, o paskui kiekvienais metais prie programos prisijungs dar po 60 vaikų.
„Šiaurės šalyse 80-90 procentų vaikų nuo 6 iki 12 metų dalyvauja organizuotuose sporto užsiėmimuose ir didelė dalis tėvų juose savanoriauja: tėvai patys treniruoja vaikus, organizuoja varžybas, visi klubai valdomi tėvų, vietinių bendruomenių ir sportinio ugdymo sėkmė stipriai priklauso nuo savanoriško tėvų įsitraukimo. Tyrimai rodo, kad vaikams aktyvus tėvų dalyvavimas yra labai svarbus – tai ne tik motyvuoja ir didina vaikų sportinę pažangą, bet ir gerina įsitraukusių tėvų savijautą, kuria geresnius tėvų–vaikų santykius“, – sako A.Meškinis.
Palyginimui, Lietuvoje sportuoja mažiau nei 30 proc. moksleivių. A.Meškinis vardina ir daugiau problemų: prasta vaikų sporto programų kokybė, itin mažas tėvų įsitraukimas į neformalųjį vaikų sportinį ugdymą.
„Savanorių Lyderių programa yra naudinga vaikams, jų tėvams ir bendruomenėms, bet tai nemažai kainuoja. Vilniuje stadionai ar sporto salės sporto klubams, vykdantiems NVŠ veiklas, yra mokami, o kitose Europos šalyse tai – nemokama! Dabar infrastruktūros nuomos mokestis labai komercializuoja vaikų masinį sportą, iškelia sąnaudas, kurios yra perkeliamos tėvams. Svarbu yra užtikrinti ir stadionų priežiūrą, valymą nuo sniego, įrengti rūbines. Savivaldybės turėtų prisiimti atsakomybę, kad sportas būtų prieinamas ir įperkamas visiems, kad infrastruktūra būtų patraukli, o ne atstumianti“, – problemas įvardija A.Meškinis.
Pirmoji „Atakos“ trenerių gerosios patirties perėmimo kelionė į Norvegiją numatyta jau rugsėjo pabaigoje.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) šalyje diegia belgišką – „Anderlecht“ sistemos modelį, kasmet kainuojantį apie 0,5 mln. eurų.
