„Alanija“ klubas Rusijos I lygoje po 22 rungtynių kol kas užima 2 vietą. Ši pozicija suteiktų teisę grįžti į aukščiausiąją lygą, tačiau kol kas neaišku, ar Vladikaukazo klubas apskritai išliks. Rusijos dienraščiui „Sport Express“ duotame interviu D.Šemberas prisipažino, kad jau pusmetį negauna algos.
– Antradienį paaiškėjo, kad „Alanija“ komanda nenuskris į rungtynes Vladivostoke…
– To mano karjeroje dar nebuvo. Pirmą kartą susiduriu su situacija, kai algos negaunu pusę metų. Ką ir bepasakysi.
Sveikatos žaisti dar yra, noro – taip pat. Jei sveikata leis, duok dieve, metus dvejus dar parungtyniausiu.
– Atostogų išvykote neramiomis mintimis?
– Žinoma. Atostogauti vykstu su nerimu ir be pinigų. Noriu tikėti, kad viskas pagerės, bet kažkodėl optimizmo vis mažiau ir mažiau.
– O kaip pavykdavo atrasti motyvacijos ankstesnėms rungtynėms?
– Aišku, esant tokiai situacijai, normaliai pasirengti rungtynėms neįmanoma. Nori nenori, bet blogos mintys vis lenda į galvą. Išėjęs į aikštę pradedi galvoti tik apie futbolą. Bet nuskamba finalinis teisėjo švilpukas ir vėl viskas prasideda… Problemos pasimiršta tik dviem valandoms. „Alanija“ gera komanda, turi puikių žaidėjų, todėl mes sugebame pasiekti rezultatų.
– Kai kurie žaidėjai jau paliko klubą – išvyko Tamasas Priskinas, Gela Zasejevas, Renanas Bressanas.
– Juos galima suprasti. Jei žmonės negauna atlyginimų 6 mėnesius ir turi galimybę pereiti žaisti kitur, žinoma, kad jie išvyks. Sunku gyventi negaunant pinigų už darbą.
– Kaip jus palaiko klubo prezidentas ir treneris?
– Jie stengiasi ir daro viską, kas yra jų galioje, randa žodžių paguosti ir palaikyti žaidėjus. Bet pasikartosiu – optimizmo yra vis mažiau. Vilties neprarandame. Norisi tikėti, kad pinigus mums grąžins. Prieš du mėnesius prezidentas Valerijus Gazajevas susirinkime aiškino, kad skolos bus sumokėtos iki lapkričio 24 dienos. Belieka tikėtis. Jei netikėti tokiu žmogumi kaip V.Gazajevas, tai kuom tuomet tikėti?
– Tačiau kol kas nėra jokios pažangos?
– Deja, ne. Vadovai toliau stengiasi surasti pinigų ir atsiskaityti bent dalinai.
Pirmą kartą susiduriu su situacija, kai algos negaunu pusę metų. Ką ir bepasakysi.
– Ar vadovybė paaiškino, kodėl susidarė tokia sunki „Alanija“ padėtis?
– Tikriausiai todėl, kad klubas negali pakeisti juridinio statuso. Tačiau visos informacijos neturiu. Aš juk futbolininkas, o ne vadybininkas.
– Jums 35-eri. „Alanija“ yra paskutinis klubas karjeroje?
– Nežinau. Sveikatos žaisti dar yra, noro – taip pat. Jei sveikata leis, duok dieve, metus dvejus dar parungtyniausiu. Matysime, ar būsiu kam nors reikalingas. Bet dabar poilsis. O po to pažiūrėsime, ką veiksiu toliau.
– Minčių keisti klubą kol kas nekilo?
– Kol kas ne. Labai tikiuosi, kad viskas pagerės „Alanijoje“. Bet nuo manęs tai nepriklauso.
– Tikriausiai nekantraudamas laukiate akimirkos, kai galėsite sugrįžti į aukščiausiąją Rusijos lygą?
– Aišku, aukščiausioji ir I lyga yra du visiškai skirtingi turnyrai. Jų net lyginti negalima. Todėl aš ir kiti komandos vaikinai labai norime sugrįžti į elitą.
