Ketvirtadienio vakarą I.Tatomirovičius LFF stadione pradės lemiamo Konferencijų lygos atrankos etapo kovas. „Žalgiriui“ iki svajonės išsipildymo liko žingsnis – dviejuose susitikimuose pasiekta pergalė garantuotų kelialapį į grupių etapą, europinį futbolą iki gruodžio ir 3 mln. eurų injekciją.
Pernai „Žalgiris“ ir „Glimt“ į kovą stojo Norvegijoje, Europos lygos atrankos antrajame etape. Dėl COVID-19 pandemijos poros nugalėtojas sprendėsi vieneriose rungtynėse, kuriose norvegai laimėjo 3:1.
„Žinome šią komandą iš praėjusių metų, ji išliko panaši, žaidėjai taip pat pažįstami. Liko ir panašus mentalitetas, ką matėme pernai. Jie žaidžia tuo pačiu išsidėstymu, yra išlikęs branduolys, – pasakojo I.Tatomirovičius. – Tikiuosi labai intensyvių, greitų rungtynių. Manau, kad žinome, su kuo susitinkame. Gerbiame varžovus, bet gerbiame ir save, turime gerą komandą. Didžiulis skirtumas, lyginant praėjusius ir šiuos metus tas, kad dabar turime dvejas rungtynes, pernai buvo tik vienerios. Būsime kantrūs ir dirbsime sunkiai, kad patektume į grupes.“
Praėjusią savaitę „Žalgiris“ patyrė smūgį – 0:1 krito prieš Murska Sobotos „Mura“, nors turėjo daugybę progų ir žaidimo kontrolę savo rankose. Pergalė prieš Slovėnijos čempionus jau būtų garantavusi Lietuvos čempionams vietą bent Konferencijų lygos grupių etape ir suteikusi šansą pakovoti dėl vietos Europos lygoje.
„Buvome geresnė komanda abejose rungtynėse – tiek išvykoje, tiek namuose. Na, gal pirmose šansai buvo 50 prieš 50, tačiau namuose turėjome puikių progų, turėjome laimėti, – akcentavo vidurio gynėjas. – Futbole po pergalių turi mažai laiko švęsti, negali ilgai liūdėti ir po pralaimėjimų. Komandai yra lengviau, kai pralaimi prieš geresnį varžovą, dabar buvo sunku, reikėjo kelių dienų atsigauti, bet esame stiprūs. Rūbinėje viskas gerai, tikiu, kad rytoj turime daug šansų sumušti įvarčius, kurių nesumušėme prieš ankstesnius varžovus.“
Vis tik gyvenimas tapo kiek sunkesnis „Žalgirui“ prieš akistatą su Norvegijos klubu, mat komandą prieš lemiamą etapą paliko vienas pagrindinių aikštės vidurio žaidėjų Ogenyi Onazi. Kaip į tai reagavo komanda?
„Negaliu kalbėti už visą komandą, galiu kalbėti apie save. Tokių dalykų galima tikėtis perėjimų lango metu, esu prie to pratęs. Tai komandinis sportas, komandinis verslas. Mes nesame priklausomi nuo vieno žaidėjo. Jei taip būtų, tuomet tai būtų problema. Taip, jis geras žaidėjas, jo ilgėsimės ir jo trūks, bet turime eiti į priekį. Linkiu jam visko ko geriausio, linkiu pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – gražių žodžių dabar jau buvusiam komandos draugui negailėjo I.Tatomirovičius.
Šią vasarą „Žalgiris“ jau susitiko su „ant popieriaus“ gerokai pranašesne Budapešto „Ferencvaroš“ komanda ir, gynėjo iš Serbijos nuomone, įrodė, jog gali bandyti įkąsti ir tokiems vardams.
„Dažnai lyginu praeitus ir šiuos metus. Dabar jau žaisime šeštas rungtynes Europoje. Lyginant su pernai, turime naujų žaidėjų, bet visi žino vienas kitą, supranta, kad tikrai galime. Nors ir pralaimėjome prieš „Ferencvaroš“, parodėme, kad galime visus pašalinius dalykus pastumti į šoną ir žaisti savo žaidimą. Gal buvome kiek naivoki, bet tos rungtynės parodė, kad neturime nieko bijoti“, – įsitikinęs I.Tatomirovičius.
Tad „Žalgiris“ šiemet jau susidūrė su įvairiais varžovais: prieš vienus reikėjo sukandus dantis gintis ir laukti progų, prieš kitus – kontroliuoti rungtynes ir spausti oponentus prie jų vartų. Kuris futbolas yra parankesnis vilniečiams?
„Mes pasiruošę abiem variantams. Jei reikės gintis, ginsimės, jei pulti – pulsime. Bet jei žaidi prieš komandą, kuri mėgsta kontroliuoti kamuolį, turi tai atimti ir turėsi pranašumą. Su tokiu požiūriu, su pasitikėjimu galima daug tikėtis. Sunku prognozuoti, bet mes juos („Glimt“ – aut. past.) analizavome, žinome jų netektis. Ketvirtadienį tai bus mūsų namai, mūsų stadionas, sirgaliai, aikštė. Turime kontroliuoti ritmą, kamuolį ir rungtynes“, – ryžtingai kalbėjo I.Tatomirovičius.
