Gal kiek ir gėdingas rezultatas 0:5, tačiau daugiau kritikos Ispanijos spaudoje skirta pačiai Lietuvai, o ne Žalgirio pralaimėjimui „Sevillos“ ekipai ketvirtadienį.
Futbolo federacijos stadione rungtynes stebėję ispanų specialistai negalėjo patikėti, kad tokio lygio stadionas yra pagrindinis šalyje, ir juokavo, kad jų klubas greičiausiai pirmą kartą rungtyniavo tokioje gamtai artimoje aplinkoje.
Dar daugiau kritikos sulaukė sintetinė aikštės danga. Esą aukštesnio lygio turnyruose ant tokios žaidžiama itin retai. Kiek santūriau apie tai pasisakė svečių treneris.
„Žaidžiant ant dirbtinės dangos didesnis traumų pavojus, ypač, kai aikštė sausa, nelaistoma. Tada žaidėjai rizikuoja gauti traumą. Be to, ant dirbtinės dangos kitaip juda žaidėjo kūnas. Tada irgi padidėja traumų tikimybė“, – kalbėjo „Sevilla“ vyriausiasis treneris Pablo Machinas.
Ne tik žaidėjai, bet ir sirgaliai šiame stadione jaustis saugiai negali, sako nuo 2010 m., kai „Žalgiris“ vėl grįžo į aukščiausiąją lygą, čia reguliariai besilankantis Paulius Ambrazevičius.
Pasak jo, kai pernai įlūžo keli sirgaliai, kai kurios tribūnos ir toliau paremontuojamos daugiau kosmetiškai, trūksta avarinių išėjimų. Esą nepakanka apsaugos, kaskart tenka stovėti ilgose eilėse, o atėjus anksčiau stadione nėra ką veikti, nebent stebėti, kaip laistoma dirbtinė danga.
„Blogai, čia yra labai blogai. Kadangi žmonės užtrunka eilėse, mes sėdim pirmoje eilėje, tu nematai mačo didžiąją dalį laiko. Čia siaura, per grotas pamatai du trečdalius kėlinio. LFF vietoje aš net nepardavinėčiau šitos vietos bilietų, nes čia yra pasityčiojimas iš žmonių“, – piktinosi futbolo sirgalius P.Ambrazevičius.
„Kas įmanoma – daroma. Gal galima atsiprašyt žiūrovų, kad ketvirtadienį teko ilgai laukti. Teoriškai vienas turniketas per minutę praleidžia apie 30 žiūrovų, tai visi turėtų praeiti per 15-20 minučių. Stovi apsauga, kuri gal nepakankamai organizuota, kaip tai daryti, todėl ir susidaro spūstys“, – aiškino Lietuvos futbolo federacijos stadiono direktorius Justas Vilavičius.
P.Ambrazevičius sako, kad situacija nepasikeis ir po 3 savaičių, kai susitiks Lietuva ir pasaulio čempionate dalyvavusi Serbija. Jis taip pat abejoja, ar kada nors tokio lygio rungtynės bus surengtos 31 metus statomame Nacionaliniame stadione. Dar labiau į neviltį varo planai jame įrengti dirbtinę dangą.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, vien iš futbolo išlaikyti 15 tūkst. vietų stadioną būtų sudėtinga. Tačiau ramina, kad danga, planuojama, bus hibridinė, panaši į naudotą pasaulio čempionate Rusijoje.
„Kai mums reikės, kai mes kažkokią ilgalaikę viziją turėsime Lietuvoje, kad išvystysim, pasieksim lygį, tikrai galima pasikeisti. Tada konsecininkas, savivaldybė ir LFF bendrai galės į tą futbolo lygį investuoti. Dabar nėra tos iniciatyvos, kuri turi ateiti iš futbolo bendruomenės“, – kalbėjo P.Poderskis.
„Vyriausybė numačiusi ir daro futbolo infrastruktūros plėtrą, daromi kol kas eksperimentiniai projektai, kad būtų galima mūsų jaunimui ir vaikams ištisus metus žaisti futbolą. Jei tai pasiteisins, toks objektas turėtų atsirasti kiekviename mieste, tada galima bus kalbėti apie rezultatus, kurių visi norime“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Kol Lietuvoje vis dar rengiamasi naujų stadionų statyboms, Estija jau turi 15 tūkst. vietų stadioną ir skaičiuoja naudą. Vos už 7 mln. eurų rekonstruotame stadione su natūralia veja jau sužaistas ir Madrido „Realo“ ir „Atletiko“ komandų derbis. Skaičiuojama, kad investicijas atpirks turistai, nes vien į šį susitikimą atvyko bent 5 tūkst. abiejų klubų gerbėjų.