Reguliariai futbolo žvaigždžių nepasitenkinimą sugeriantis, ir šilto, ir šalto šiame darbe patiriantis Donatas Rumšas, vis dėlto, neslėpė džiaugsmo, pasirinkęs būtent šį karjeros kelią.
Prieš beveik du dešimtmečius švilpuką paėmęs dabar 36-erių teisėjas yra sukaupęs didžiulę patirtį tiek vietinėse pirmenybėse, tiek tarptautinėje scenoje.
Lietuvoje palangiškis teisėjauja reguliariai, o tarptautinėse batalijose pirmai teisėjų grupei priklausantis arbitras pasirodo vis dažniau.
Vien šį sezoną Lietuvos arbitras jau spėjo pasidarbuoti ketveriose tarptautinėse rungtynėse Čempionų, Europos ir Tautų lygose.
Pastarieji keleri metai Klaipėdos universiteto alumnui buvo išties įsimintini.
2021 m. gruodį Rumšas tapo antruoju Lietuvos teisėju istorijoje, švilpusiu Čempionų lygoje, o 2022-aisiais pirmuoju, kuriam patikėta garbė dirbti UEFA Supertaurės rungtynėse – ten jis buvo rezerviniu teisėju.
Šią vasarą D.Rumšas sulaukė dar vieno didžiulio pripažinimo – buvo pakviestas teisėjauti Europos futbolo čempionate.
Lietuvis rezervinio teisėjo pareigas ėjo ketveriose grupių etapo rungtynėse ir aštuntfinalio mače tarp Prancūzijos ir Belgijos.
Su statybų bendrovės projektų vadovo pareigomis futbolo teisėjo darbą derinantis D.Rumšas papasakojo apie apie arbitro darbo virtuvę, neišvengiamą kritiką, įsimintiniausias rungtynes, pakomentavo kelio ženklą pavogusių arbitrų iš Lenkijos poelgį bei prieš savaitę nutikusį incidentą Alytuje.
– Donatai, koks jausmas įsirašyti į futbolo metraščius? – 15min paklausė Donato Rumšo.
– Nedaug galvojau apie tai. Atlikome savo darbą, kurį turėjome atlikti. Rungtynėse buvo dvi pražangos, kurios yra baudžiamos geltona kortele, abi šias pražangas padarė vienas žaidėjas.
Iš tikrųjų nelabai daug apie tai galvojau (juokiasi). Tiesiog darėme savo darbą, ir tiek.
– Į rūbinę pasiųstas Angelis Gomesas pernelyg į kalbas nesileido?
– Žaidėjui viskas buvo aišku. Jis suprato, kas įvyko. Iš komandos gal ir kilo nepasitenkinimas, nes ėjo tik pirmas kėlinys, regis, 40-oji minutė, tačiau patys žaidėjai reagavo ramiai.
– Nusikelkime į praeitį. Kaip kilo idėja pasirinkti futbolo teisėjo karjerą ir kas jus link to pastūmėjo?
– Žaidžiau futbolą Palangoje, savo gimtajame mieste esančiame sporto centre ir trenerio Artūro buvau pakviestas pamėginti pateisėjauti. Man patiko – rungtynės vijo rungtynes, seminaras seminarą, taip užsikabinau. Labai džiaugiuosi, kad buvau pakviestas ir, kad teko pažinti šią veiklą, kuri yra labai smagi.
– Pakalbėkime apie jūsų darbo virtuvę. Prieš kiek laiko sužinote, kuriose rungtynėse darbuositės?
– Vietinėse batalijose paskyrimus gauname prieš maždaug 7–10 dienų, du turus į priekį.
Lietuvoje aukščiausioje lygoje žinome ne tik rungtynių datą, tačiau ir konkrečias rungtynes, kuriose dirbsime.
Tarptautiniai paskyrimai priklauso nuo rungtynių. Apie darbą nacionalinių rinktinių languose sužinome šiek tiek anksčiau, prieš 3–4 savaites. Tiesa, sužinome tik rungtynių datą, tačiau nekonkrečias rungtynes.
Paskyrimo datą UEFA Čempionų lygoje sužinome maždaug prieš savaitę ar 10 dienų, tačiau kur skrendame sužinome likus tik dviem dienoms iki mačo. Žinoma, apie darbą didžiuosiuose turnyruose sužinome truputėlį anksčiau, nes yra kruopštesnė selekcija, atranka.
– Kaip atrodo teisėjo rungtynių diena?
– Dažniausiai ji būna ganėtinai ilga – keliamės, pusryčiaujame, tada rengiame 3 susitikimus. Ryte susitinkame su komandų atstovais, atvažiuoja rezervinis teisėjas, o po susitikimo su teisėjų komanda sudedame visus taškus, aptariame artėjančių rungtynių problematiką, atrenkame žaidėjus, į kuriuos reiktų atkreipti daugiau dėmesio. Taip pat aptariame taktinius aspektus, kuriems taip pat reikės skirti daugiau dėmesio.
Po šių susitikimų išeiname į miestą pakvėpuoti grynu oru, pajusti miesto dvasią. Atsigeriame kavos, grįžę papietaujame ir likusį dienos laiką skiriame poilsiui. Visa komanda vakare susirenkame ir važiuojame į rungtynes. Po jų laukia vakarienė, rungtynių aptarimas, o kitą dieną skrendame namo.
– Paminėjote, jog rungtynių dieną atliekate žaidėjų ir komandų skautingą. Kur dedate svarbiausius akcentus?
– Dažniausiai, komandose yra žvaigždės, kurias visi žinome, tad iš jų, maždaug, įsivaizduojame ko galima laukti. Įprastai peržiūrime rungtynes, panagrinėjame kokia taktika žaidžiama, kur yra stipriosios pusės, analizuojame patį žaidimo braižą, o tada galime geriau suprasti aplink kuriuos žaidėjus statomas žaidimas, kurie futbolininkai turi didelę įtaką komandai.
– Buvęs teisėjas, dabar UEFA inspektoriaus pareigas einantis Gediminas Mažeika prieš kelerius metus viename interviu yra minėjęs, jog turite mokytoją iš Ispanijos. Kas tai per žmogus ir koks yra jūsų tarpusavio ryšys?
– Dalyvavau UEFA organizuojamoje talentų ir mentorių programoje. Aš, kaip teisėjas, rašydavau ir siųsdavau ataskaitas savo mokytojui. Su juo susisiekdavome ir aptardavome teisėjautas rungtynes, punktus, ties kuriais man reikėtų pasitempti. Aptardavome ir tuos, ties kuriais man sekdavosi gerai ir didelio dėmesio skirti nereikėtų.
Šią programą baigiau jau prieš 2–3 metus, tačiau su mokytoju palaikome draugišką ryšį – kartas nuo karto susirašome, pabendraujame, ir tiek. Mokytojas Juanas Antonio Fernandezas Marinas tikrai daug padėjo ir atskleidė daug praktiškų dalykų, kurie dabartinei mano karjerai davė nemažai naudos.
– Ar tokia mentorystės programa yra įprasta praktika tarp teisėjų?
– Taip. Seniau ši programa būdavo skirta paskutinio laiptelio teisėjams, kurie būdavo matomi kaip perspektyvūs ir siekdavo vietos teisėjų Elito grupėje. UEFA į šiuos teisėjus investuoja daugiau laiko, jog jų darbas būtų dar kokybiškesnis.
Dabar, kiek žinau, netgi pradedantiesiems teisėjams yra paskiriami mentoriai tam, jog jie galėtų kuo greičiau adaptuotis prie tarptautinio futbolo teisėjo rolės. Šia mentorystės programa yra siekiama teisėjams padėti kuo greičiau atsiskleisti ir tobulėti.
– Kol kas pats Elito grupei nepriklausote. Kokie teisėjai yra pakviečiami į šią grupę ir kokias duris ji atveria?
– Elito grupė yra aukščiausia UEFA teisėjų grupė. Iš viso yra trys grupės – pirma, antra ir Elito. Žinoma, būdamas Elito grupėje teisėjas turi didesnius šansus patekti į finalinius, didžiuosius turnyrus.
Kita vertus, į juos man patiko patekti ir iš pirmos grupės, tad manyčiau, jog šios grupės šiai dienai didelės reikšmės neturi.
Žinoma, Elito grupė, kurioje, regis, yra 29 teisėjai, lengviau atveria duris į pagrindinius turnyrus – pasaulio ir Europos čempionatus.
Teisėjų sąrašas yra gana nemažas, tačiau iš Elito grupės kartais pritrūksta teisėjų, kurie galėtų tuose turnyruose teisėjauti, tad tokiu atveju darbuotis yra pakviečiami ir teisėjai iš pirmos grupės.
– Kokia yra teisėjų paruošimo kokybė Lietuvoje, jei lygintume su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis?
– Asmeniškai manyčiau, kad Lietuvoje kokybė tikrai yra labai gera. Tiek dabartiniai, tiek anksčiau dirbę komiteto nariai dirba ir dirbo puikiai. Galime matyti Gedimino Mažeikos, mano ir Manfredo [Lukjančuko] pavyzdžius.
Eilę metų rezultatai tik gerėja, vadinasi, einame gera linkme ir turime gerą mokyklą.
Man asmeniškai sunkiau palyginti su didžiosiomis šalimis, nes ten visi teisėjai yra profesionalai, turi kontraktus, už kuriuos gauna pinigus.
Jiems automatiškai yra skiriamas didesnis dėmesys, iš jų reikalaujama daugiau, taip jie turi daugiau šansų tobulėti.
Tačiau nenuvertinčiau ir mūsų. Mes dirbame kaip ir visi, tikrai rodome puikius rezultatus ir Lietuvoje, ir užsienyje.
– Ar nėra tekę susilaukti replikų dėl to, jog esate iš mažos futbolo valstybės Lietuvos?
– Niekada, tiesą sakant, ties tuo nesikoncentruoju. Kartais būna, jog vienas ar kitas žaidėjas paklausia, iš kokios šalies esu, bet kažkokių replikų nesu girdėjęs. Tikrai nesu susidūręs su panieka, ar pasakymu, esą teisėjai iš Lietuvos nemoka teisėjauti.
Šalis yra nesvarbi. Svarbiausia – kaip dirbi. Kokį dėmesį skiri savo darbui, tokį rezultatą ir turi. Teisėjauja ne šalis ar dar kas nors, teisėjauja žmogus, asmenybė aikštėje, kuri daro savo darbą. Svarbu nuoširdžiai dirbti, pasitikėti savimi ir tuomet rezultatas bus tikrai ganėtinai geras.
– Šią vasarą sulaukėte įspūdingo pripažinimo – pakvietimo darbuotis Europos čempionate. Kokia tai patirtis ir ką iš jos pasisėmėte?
– Patirtis yra neįkainojama. Mėnesį laiko praleidau su geriausiais Europos teisėjais, kurie, galima sakyti, yra vieni geriausių ir visame pasaulyje. Europoje turime tikrai labai gerus teisėjus.
– Praleidau laiką su jais, kartu teisėjavome, mačiau, kaip jie ruošiasi ir dirba. Buvimas su geriausiais yra puiki terpė tobulėti. Labai džiaugiuosi, jog mums pavyko papulti į šį turnyrą patirti labai naudingą laiką kartu su geriausiais Europos teisėjais.
– Ar išskirtumėte kokius nors esminius skirtumus tarp rinktinių ir klubinio futbolo?
– Rinktinių futbolas truputėlį brandesnis, kitoks – surinkti geriausi šalies atletai, tad kokybės prasme, žaidimas yra lengviau skaitomas. Man, asmeniškai, didelio skirtumo nėra, nes visos rungtynės yra svarbios, visi ruošiasi ir nori jas laimėti. Į šias rungtynes žiūriu kaip į eilines.
– Kritika iš tokio trenerio kaip Erikas Ten Hagas patį kažkiek paliečia labiau ar į pavardes nežiūrite ir reaguojate vienodai?
– Konstruktyvi kritika visada yra sveika (šypsosi) ir naudinga. Apie mus visada kalba ir kalbėjo, nes nuo mūsų darbo sprendžiasi rungtynių rezultatai. Jei kritika yra konstruktyvi, ją priimu. Jei buvo padaryta kažkokių klaidų, stengiuosi iš jų pasimokyti ir jų nekartoti.
Kritika yra mūsų darbo dalis ir svarbiausia, kad būtų neperžengiamos raudonosios linijos, kad viskas būtų atliekama tvarkingai. Kritika yra neišvengiama.
– Rugpjūčio mėnesį internetą apskriejo neeilinė istorija, kai jums turėję talkinti VAR teisėjai iš Lenkijos buvo nušalinti dėl to, kad būdami neblaivūs gatvėje pavogė kelio ženklą. Kaip į tai reagavote – su šypsena ar rimtai?
– Man asmeniškai juokinga tikrai nebuvo, juo labiau, kad apie šį įvykį sužinojau vienas paskutiniųjų. Kiekvienos rungtynės yra svarbios, tad stengiausi koncentruotis į tai, kad mano komanda yra šalia ir jog darbą turime atlikti kiek įmanoma geriau.
Atsiuntė kitus VAR teisėjus, kurie mums padėjo. Truputėlį buvo ir šokas, ir keista. Juokinga tikrai nebuvo.
– Ar vėliau su šiais arbitrais kalbėjotės?
– Trumpai šnektelėjome, ir tiek. Manau, kad visiems visko pasitaiko. Jie buvo susikrimtę, manau, jautėsi labai nemaloniai. Norėjau jiems leisti pabūti su savimi. Net į veidrodį turbūt baisu pasižiūrėti, kai įvyksta tokia situacija – labai nemalonu.
– Kai pats per ekraną žiūrite rungtynes, į ką labiau atkreipiate dėmesį? Veiksmą aikštėje ar labiau stebite teisėjų darbą?
– Žiūriu futbolą. Aišku, visada matau, kaip teisėjas juda, kokius sprendimus priima ir kas vyksta aikštėje – visa tai matau jau neišvengiamai, tačiau pernelyg dėmesio tam neskiriu.
Tiesiog mėgaujuosi žaidimu. Jeigu yra teisėjas, į kurį aš noriu pasižiūrėti, tuomet ir žiūriu per teisėjo prizmę.
– Kurios jūsų teisėjautos rungtynės yra įsiminusios labiausiai?
– Labiausiai įsiminusios rungtynės dažniausiai yra pačios prasčiausios – į galvą ateina patys sunkiausi ir nemaloniausi momentai karjeroje.
Dažniausiai geros komandos ir gerai suteisėjautos rungtynės praeina sklandžiai, neskausmingai, tad lengvai ir pasimiršta.
Įsimintiniausios rungtynės buvo Kipre, kur susitiko Kipro ir Izraelio komandos. Buvo parodyta raudonų kortelių, sunkiai kontroliavau mačą. Buvo žvėriškai sunkios rungtynės, bet pavyko išgyventi. Iš tokių rungtynių teisėjas gauna labai daug naudos.
– Praėjusią savaitę Lietuvos futbolo padangę sudrebino itin nemalonus įvykis – Alytuje vykusiose A lygos rungtynėse tarp vietos „Dainavos“ ir Marijampolės „Sūduvos“ ekipų žiūrovas per pertrauką užpuolė mačo teisėją. Kaip iš šalies reaguojate į tokius įvykius?
– Žinoma, kad reagavau ganėtinai jautriai, nes žinau, kad tai yra mano kolegos. Žinau, koks tai yra jausmas, kokia įtampa. Mes su ja susiduriame ir jaučiame. Žinoma, į visą šią situaciją reagavau negatyviai. Vadinasi, kažkur mūsų organizacijose yra spragų. Mes visi augame ir kartas nuo karto dar pasitaiko – visiems dalykams reikia laiko.
Tačiau toks elgesys yra nepateisinamas. Pirmiausia, teisėjas yra žmogus. Tai yra svarbiausia. Bet kokia agresija yra nepateisinama ir jos tiesiog neturėtų būti.
– Iš teisėjo perspektyvos nemanote, jog Lietuvos futbolo federacijos Alytaus klubui skirta bausmė yra kiek per švelni?
– Skaičiau tą straipsnį, bet aš nesu teisininkas. Esu tik futbolo teisėjas ir visiškai negaliu komentuoti.
Manau, jog mes pasitikime mūsų asociacija ir komitetu, taip pat ir federacija. Manau, jog jie žino geriausiai, kokias bausmes ir sankcijas taikyti klubams.
– Galbūt jau žinote, kuriose artėjančiose tarptautinėse rungtynėse teks dirbti?
– Kol kas nežinome. Pirmas Čempionų lygos turas jau įvyko, ataskaitą gavome visai neseniai. Ji yra teigiama, viskas tvarkoje – mūsų darbas yra įvertintas gerai, tad tikimės paskyrimo.
Antras turas taip pat yra suskirstytas jau iš anksčiau, vėliau bus rinktinių pertrauka. Trečiame ar ketvirtame ture tikimės paskyrimo. Pagal tai, kaip dirbame pastaruoju metu, reiktų manyti, jog jo sulauksime.
