Ispanija
Ispanija čempionate atrodė galingai, kol pusfinalyje susidūrė su prancūzais, kurių pranašumą teko pripažinti tik po pratęsimo.
Grupės varžybose spindėjo ispanų atakuojantys talentai Sandro, du įvarčius prieš Lietuvą pelnęs Ikeras Hernandezas bei Alvaro Vadillo. Įdomu tai, kad vyrų varžybose šiems žaidėjams kol kas sekasi gana sunkiai. Sandro situacija gana suprantama, nes jis priklauso „Barcelona“ klubui. Kol Katalonijos sostinėje yra Lionelis Messi, Luisas Suarezas ir Neymaras, tol tokiam žaidėjui kaip Sandro daugiau laiko teks praleisti arba ant suolo, arba „Barcelona B“ komandoje.
Panašiu likimu pasigirti gali kitas Lietuvoje žaidęs ir tuomet vos 17 metų turėjęs Adama Traore. Tiesa, tolimesnė jo karjera nacionalinei Ispanijos rinktinei jau nebeįdomi – praėjusiais metais šis puolėjas nusprendė atstovauti Maliui. Šiemet su savo naujosios šalies U-20 rinktine A.Traore pasaulio čempionate užėmė net 3-ią vietą, o pats žaidėjas buvo pripažintas geriausiu viso turnyro futbolininku.
Tuo tarpu I.Hernandezo klubinė aplinka – daug mažiau konkurencingesnė, bet, nepaisant to, kovą dėl vietos po saule „Real Sociedad“ klube jis pralaimi į vienus vartus.
Prieš tai minėtas A.Vadillo buvo laikomas bene ryškiausia tos Ispanijos rinktinės žvaigžde. Ir ne be reikalo – jis, reguliariai rungtyniaudamas aukštą 7-ą vietą 2012–2013 m. „Primeroje“ užėmusioje „Real Betis“ komandoje, buvo bene vienintelis ispanų rinktinės žaidėjas, turėjęs rimtos patirties vyrų futbole. Deja, praėjusį sezoną A.Vadillo patyrė sunkią kelio traumą, dėl kurios nerungtyniauja jau beveik metus.
Iš 2013-ųjų Ispanijos U-19 rinktinės aukščiausiai šovė krašto gynėjai Hectoras Bellerinas ir Jose Gaya. Jeigu sudarinėtume 2014–2015 metų sezone ryškiausiai atsiskleidusių žaidėjų sąrašus, abi šios pavardės būtų labai aukštai.
H.Bellerinas – „Barcelona“ auklėtinis, tačiau būdamas 16-os nusprendė žengti Cesco Fabregaso pramintu keliu bei pereiti į „Arsenal“. Praėjusio sezono viduryje dėl įvairių priežasčių iš rikiuotės iškritus Mathieu Debuchy bei Callumui Chambersui, H.Bellerinas netikėtai sulaukė savo šanso. Jaunasis ispanas tą šansą griebė abiem rankomis ir nepaleido iki pat sezono pabaigos. Situacija tokia, kad patyręs M.Debuchy kitą sezoną, ko gero, „Arsenal“ rungtynes dažniau stebės nuo atsarginių žaidėjų suolo.
J.Gaya į žvaigždes taip pat šovė pernai, „Valencia“ klubo treneriu tapus Nuno Santo. Šis nuo pat sezono pradžios J.Gayai patikėjo startinę vietą kairiame gynybos flange ir savo sprendimo nepasigailėjo – dabar J.Gaya yra laikomas vienu talentingiausių savo pozicijos žaidėjų pasaulyje.
Portugalija
Portugalijos futbolas šiais laikais dažniausiai charakterizuojamas kaip „Cristiano Ronaldo ir kiti“, tačiau pastarųjų metų jaunimo rinktinių sėkmė sako, jog auga rimtas pastiprinimas.
Portugalija grupių varžybose buvo rezultatyviausia komanda, iš viso pelniusi 8 įvarčius, iš kurių 4 atseikėjo Lietuvos rinktinei. Turnyro laimėti nepavyko, tačiau čia dalyvavę talentai atrodo tikrai galingai.
Bernardo Silvą dabar jau, ko gero, galime vadinti jaunąja Portugalijos futbolo pažiba. Mažai šansų „Benfica“ komandoje turėjęs saugas prieš praėjusį sezoną nusprendė nuomos pagrindais persikelti į „Monaco“, kur jo žvaigždė ir sužibo, o klubas trynė rankomis. Ypač po to, kai sausio mėnesį B.Silva tapo visateisiu „Monaco“ žaidėju.
Prancūziją jis iš pradžių stebino puikiais pasirodymais pakilus nuo atsarginių žaidėjų suolo, kol galiausiai „Monaco“ treneris Leonardo Jardimas jam patikėjo startinio žaidėjo vietą. 20-mečio portugalo vedama komanda pasiekė Čempionų lygos ketvirtfinalį, kelyje eliminuodami „Arsenal“. Reikia pripažinti – tokiais pasiekimais gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas jo amžiaus futbolininkas.
Neprastai klostosi ir krašto saugų Carloso Mane ir Ricardo Hortos karjeros. Įspūdingu greičiu pasižymintis C.Mane per pastaruosius du sezonus tapo gana svarbiu „Sporting“ ekipos žaidėju. R.Horta pernai nusprendė pasukti į Ispaniją ir pasirašė sutartį su „Malaga“ klubu, kur labai smarkiai išaugo jo žaidimo laikas.
Į Ispaniją taip pat pasuko ir krašto gynėjas Joao Cancelo, 2014–2015 metų sezoną nuomos pagrindais praleidęs „Valencia“ klube. Ten jis žaidė ne itin daug, tačiau panašu, kad „šikšnosparniai“ jo talentu neabejoja ir šią vasarą nusprendė jo sutartį išpirkti.
Nyderlandai
Olandų „Eredivisie“ lyga yra viena geriausių vietų jauniesiems talentams tobulėti. Čempionato lygis yra aukštas, tačiau tuo pat metu visos „Eredivisie“ komandos iš esmės yra klubai-pardavėjai, o pardavę savo buvusius lyderius, spragas bando užkišti jaunimu.
Tad dauguma Lietuvoje rungtyniavusių futbolininkų jau dabar yra svarbūs „Eredivisie“ komandų žaidėjai. Dėl suprantamų priežasčių į pagrindines komandas sunkiau prasimušti sekasi „Ajax“ ir PSV žaidėjams – jiems kol kas dažniau tenka žaisti rezervinėse komandose, būti nuomuojamiems kitur arba, kaip Rai Vloeto atveju, kilti nuo suolo savo komandoje.
Turbūt įdomiausia yra apžvelgti „Feyenoord“ žaidėjus, kadangi šiam klubui pastarieji metai buvo gana sunkūs finansiškai – teko pardavinėti lyderius bei pasitikėti profesionalų futbole mažai apšaudytais žaidėjais. Štai Lietuvoje rungtyniavęs vidurio gynėjų Terence‘o Kongolo ir Sveno van Beeko duetas dabar Roterdamo komandoje yra neabejotinai pagrindinis.
Į pagrindinę sudėtį po truputį mušasi ir lietuviams dukart mušęs puolėjas Anassas Achahbaras. Be to, „Feyenoord“ pernai pasipildė ir Nyderlandų U-19 rinktinei atstovavusiu krašto saugu Bilaliu Basacikoglu, tačiau šis, kaip ir A.Traore, galiausiai pasirinko atstovauti savo tėvų gimtinei Turkijai.
Tačiau bent jau žiūrint į atstovaujamą klubą, kol kas aukščiausiai kilo jaunimo lygmenyje S.van Beeko ir T.Kongolo šešėlyje tūnojęs vidurio gynėjas Wesley Hoedtas.
Pernai jam pavyko prasimušti į pagrindinę Alkmaro AZ sudėtį, kur jis greitai tapo vienu svarbiausių žaidėjų. Geri W.Hoedto pasirodymai pro akis neprasprūdo kitų klubų skautams, kol galiausiai šis pasirašė sutartį su sparčiai olandišką kontingentą plečiančiu Romos „Lazio“.
Lietuva
Lietuviams šis čempionatas buvo istorinė galimybė būti pastebėtiems – tokius čempionatus stebi krūvos skautų iš didžiausių Europos klubų, kurie ne tik seka savo jaunųjų talentų pasirodymus, bet tuo pat metu stebi ir potencialius naujokus savo klubams.
Šansą iš esmės išnaudojo tik Gratas Sirgėdas, kurį drąsiai galima vadinti didžiausiu to čempionato netikėtumu. 3 įvarčius pelnęs saugas, kartu su A.Achahbaru bei portugalu Alexandre‘u Guedesu, pasidalino auksinį turnyro batelį.
G.Sirgėdą greitai pastebėjo ir pas save pasikvietė „Stuttgart“ klubas, tačiau traumos per pastaruosius du sezonus gerokai pristabdė jo karjerą.
Į save „Juventus“ dėmesį atkreipė Vykintas Slivka, tačiau šansų, jog jis kada nors debiutuose „Senosios senjoros“ gretose beveik nėra. Pastaruoju metu jis laiką leidžia Slovėnijos „Nova Gorica“ klube, o birželį sėkmingai debiutavo vyrų rinktinėje.
Bene rimčiausiai profesionaliame vyrų futbole rungtyniavusiais žaidėjais galime vadinti Donatą Kazlauską ir Luką Spalvį. Pastarojo įvarčių fiesta „Aalborg“ klube 2014-ųjų pavasarį atrodė itin daug žadanti, tačiau ir šį puolėją sustabdė sunki trauma.
Tuo tarpu D.Kazlauskas pastaruosius porą metų buvo vienas geriausių A lygos futbolininkų, o šiemet persikėlė į Gdansko „Lechia“ klubą. Deja, žymiai pajėgesnėje „Ekstraklasa“ lygoje atrasti vietą po saule šiam žaidėjui kol kas sekasi sunkiai.
Kai kurie šios rinktinės žaidėjai, kaip antai Rokas Baravykas, Lukas Artimavičius, Edvinas Gertmonas ar Justinas Januševskis sėkmingai atstovauja A lygos klubams, o kai kurie jų jau beldžiasi ir į vyrų rinktinės duris.
Paulius Viluckas – futbolą įdėmiai seku jau daugiau nei 7 metus ir per tą laiką savo galvoje sukaupiau daug žinių ir faktų, kuriais noriu pasidalinti. Atidžiai domiuosi Anglijos, Ispanijos, Vokietijos bei ypač Italijos futbolo lygomis. Džiaugsiuosi, jeigu skaitydamas mano rašinius bent vienas futbolo nesekantis žmogus susidomės šia sporto šaka.