Džinas išleistas iš butelio: ar eliminavus A.Pukelį giljotinos sulauks ir kiti sporto vadai?

Didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukęs prieštaringos reputacijos Tauragės verslininko Arūno Pukelio eliminavimas iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) viršūnės užminė daug klausimų. Ar Bickfordo virvelę uždegę Seimo nariai tuo pasitenkins ir aistros nurims, o galbūt į orą išlėks ir daugiau šalies sporto funkcionierių? Įtampa šalies sporto padangėje auga.
Pirmoji „Domino“ kaladėlė krito
Pirmoji kaladėlė krito / 15min koliažas

Nugriautas bokštas

Pirmoji kaladėlė krito. Smarkiai spaudžiama šalies politikų LFF trečiadienį Kaune galiausiai surengė ilgai lauktą konferenciją, kurioje priėmė naują įstatų paketą, pagal kurį iš Vykdomojo komiteto buvo patraukti A.Pukelis, Žydrūnas Buzas ir kiti su kriminaliniu pasauliu susiję asmenys.

Sprendimas padarytas, dangtis nuo kunkuliuojančio puodo buvo nukeltas. Dabar esminis klausimas – ar bus norinčių pasižiūrėti, ką jis slėpė?

Ar ištraukus drūtą „Jenga“ kaladėlę grius visas Lietuvos sporto bokštas? O galbūt politikų ambicijas patenkins vien tai, jog ant ištraukto pagaliuko užrašyta Šviniaus pravardė?

Vienas aktyviausių apie būtinus LFF pokyčius kalbėjusių iniciatyvinės Seimo narių grupės atstovų Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai – tik pradžia.

Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko teigimu, pokyčiai futbolo federacijoje aiškiai signalizuoja, kad sporto bendruomenė gali keistis – jei ne iš vidaus, tai bent iš išorės.

„Priimtus sprendimus dėl nepriekaištingos reputacijos vertinu labai teigiamai. Tai buvo esminė sąlyga. Gerai, kad Vykdomasis komitetas bus renkamas tiesiogiai, taip pat gerai, kad klubai įtraukti į federacijos valdymą. Visgi norėtųsi, kad klubų būtų daugiau, bet suprantu ir tai, kad LFF remiasi asociacijų įstatymu. Su keliais Seimo nariais mes pasitarėme, kad galbūt pavasario sesijoje reikėtų inicijuoti ir kai kurias asociacijų įstatymo pataisas. Dėl nepriekaištingos reputacijos, ypač kai kalbama apie sportą“, – 15min sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

Visgi L.Kasčiūnas pažymi, jog šakinių federacijų įtaka LFF valdyme, jo nuomone, išlieka per didelė.

„Mano požiūriu, šakinės federacijos yra LFF departamentai, o ne atskiros struktūros. Mano galva, įtraukus klubus, demokratizacija įvyko trečdalyje federacijos. Dar trečdalį balsų turi regioninės federacijos, kas yra normalu. O dėl šakinių reikės labai rimtai kalbėtis su LFF vadovais. Girdėjau LFF generalinio sekretoriaus mintis, kurias jis išsakė 15min tinklalaidėje „Skrieja kamuolys“. Man jo mintys patiko. Jei jis iš tiesų pavasarį galvoja apsvarstyti ir šakinių federacijų ateitį bei galimą naikinimą, aš labai rimtai sveikinčiau tokią iniciatyvą“, – kalbėjo politikas.

Perlenkta lazda?

15min kalbinti sporto teisės specialistai pažymi, jog po šios politikų intervencijos Lietuvos futbolo federacija turės tokius griežtus reputacijos kriterijus, kokie nėra taikomi nė vienai kitai sporto organizacijai.

PRIMUS teisininkų kontoros partneris Marius Devyžis akcentuoja, kad vieningo ir universalaus nepriekaištingos reputacijos apibrėžimo nėra.

„Nepriekaištinga reputacija paprastai yra siejama su tuo, ar yra asmuo padaręs tam tikrus teisės pažeidimus, ar ne. Bet bent jau viešojoje sferoje paprastai yra pripažįstama, kad padaryto teisės pažeidimo faktas neturėtų sukelti pasekmių „iki gyvos galvos“. Todėl paprastai tokių pažeidimų pasekmių galiojimas yra apribotas laike“, – teigia advokatas.

M.Devyžis taip pat pažymi, jog LR sporto įstatymas nenustato nei reikalavimo sporto organizacijų valdymo organų nariams (t. y. kad jie būtų nepriekaištingos reputacijos), nei pateikia nepriekaištingos reputacijos apibrėžimo, aktualaus sporte.

„Todėl LFF naujuose įstatuose naudojamos nepriekaištingos reputacijos apibrėžimo objektyviai net nėra kaip palyginti su kitoms sporto federacijoms taikomais reikalavimais, nes tokių reikalavimų paprasčiausiai nėra. Nepriekaištingos reputacijos pačia griežčiausia prasme reikalavimas „ateina“ iš pavyzdinių FIFA įstatų, o ne iš LR įstatymų, todėl kitos sporto federacijos, jeigu jų įstatams atitinkamas reikalavimas nėra keliamas tarptautinių sporto federacijų, net neturi pareigos tokį reikalavimą savo įstatuose įtvirtinti. Ir čia reikia pažymėti, kad jeigu vertintume iniciatyvinės LRS narių grupės argumentus ir priekaištus LFF dėl nepriekaištingos reputacijos principo netinkamo užtikrinimo, tai tie priekaištai buvo kildinami ne iš to, kad LFF netinkamai įgyvendina LR teisės aktus, bet iš to, kad ji netinkamai į savo įstatus perkėlė FIFA pavyzdinių įstatų reikalavimus“, – pažymėjo M.Devyžis.

PRIMUS nuotr. /Marius Devyžis
PRIMUS nuotr. /Marius Devyžis

Kitas su 15min bendravęs sporto teisės advokatas Antanas Paulauskas mano, jog su reikalavimais į renkamus LFF organų narius tikrai buvo perlenkta lazda, ypač tuo aspektu, jog į šių organų narius kelias buvo uždarytas visiems kada nors už bet kokią nusikalstamą veiką kaltais pripažintiems asmenims.

„Nusikalstamų veikų yra įvairaus pobūdžio ir tipo. Ir tikrai ne kiekvienos tokios veikos padarymas savaime lemia, jog konkretus asmuo jau yra netinkamas užimti pareigas atitinkamame LFF organe. Tokių griežtų reikalavimų neturi net pati FIFA. Manau, kad LFF pasirinko tokį reguliavimą tik dėl to, jog pagaliau būtų išvengta bet kokių nereikalingų spekuliacijų ir būtų užkirstas kelias bet kokiai tolesnei eskalacijai dėl LFF sąsajų su kriminaliniu pasauliu“, – teigė A.Paulauskas.

Advokatų profesinės bendrijos ADLEX asocijuoto partnerio teigimu, įsivedusi tokius reikalavimus, LFF ryškiai išsiskirs iš kitų sporto organizacijų Lietuvoje.

„Tokių griežtų reikalavimų įsivedimas neprieštarauja LR sporto įstatymui, kadangi šis įstatymas numato minimalius reikalavimus, kuriuos turi turėti kiekviena sporto federacija, pageidaujanti pretenduoti į valstybės finansavimą. Tačiau šis įstatymas nedraudžia turėti griežtesnių reikalavimų“, – pažymėjo A.Paulauskas.

ADLEX nuotr./Antanas Paulauskas
ADLEX nuotr./Antanas Paulauskas

Ar šios priverstinės permainos LFF nereiškia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dabar turėtų reikalauti ir tokių pačių reputacijos kriterijų neatitinkančių kitų federacijų vadovų galvų?

„Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą, matyt, nėra. Iš vienos pusės, ne, nereiškia, kadangi nėra teisės akto, kuris reikalautų sporto šakos federacijos įstatuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau iš kitos pusės, LFF precedentas gali paskatinti, visų pirma, pačią LFF tokį klausimą valdžios atstovams kelti – kodėl valdžia taip spaudė tik vieną sporto šaką, tačiau kitoms sporto šakoms toks reikalavimas netaikomas?“ – klausimu atsakė M.Devyžis.

A.Paulauskas irgi pritarė, kad LFF pavyzdys pats savaime nereiškia, kad kitos sportų šakų federacijos turėtų eiti tokiu pačiu keliu.

„Juo labiau kad kyla klausimų, ar tokių griežtų reikalavimų įsivedimas tikrai yra sveikas ir pamatuotas. Tad kol įstatymai tokių reikalavimų nenumato, kitos sporto šakų federacijos yra laisvos priimti tokias taisykles, kokias tik nori, atsižvelgiant į LR sporto įstatymo reikalavimus, o ŠMSM neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti kitų sportų šakų federacijų priimti griežtesnes taisykles ar reikalauti pokyčių jų valdymo organuose“, – aiškino A.Paulauskas.

M.Devyžio nuomone, dabartinėje situacijoje yra kelios išeitys.

„Pirma, keisti LR sporto įstatymą ir ten įtvirtinti tokį reikalavimą sporto šakų federacijų įstatams / valdymo organų nariams. Tačiau toks įstatyminis reikalavimas jau labai rimtai balansuotų ant atitikimo LR konstitucijai ribos, todėl, man atrodo, sunkiai tikėtinas. Antra, sugriežtinti reikalavimus sporto šakų federacijoms, siekiančioms gauti valstybės finansavimą, pakoreguojant dabartinį reikalavimą ir išbraukiant iš jo apribojimų taikymą tik teistumo laikotarpiu. Trečia, nedaryti nieko, motyvuojant, kad LFF atžvilgiu iniciatyva kilo iš pavyzdinių FIFA įstatų, o ne LR įstatymų, todėl kitiems daryti nieko nereikia. Šiuo atveju vėlgi galima ilgai ir daug diskutuoti, ar tokiais argumentais Seimo nariai apskritai galėjo vadovautis inicijuodami įstatymo priėmimą vienos sporto organizacijos atžvilgiu ir pan.“, – svarstė PRIMUS advokatas.

Žada nesustoti

L.Kasčiūno teigimu, vien futbolo federacija politikų ambicijos veikiausiai neapribos.

„Stovime dabar su Mykolu Majausku, šypsomės bei galvojame, jog reikėtų imtis ir kitų federacijų. Manau, kad po šito pokyčio LFF daug kas dabar žiūri su tam tikra baime. Kalbant rimtai, norėtųsi padėti susitvarkyti ir kitų sporto šakų federacijoms. Manau, kad sporto įstatymas yra ta erdvė, kurioje galėtume padirbėti. Teisinį reguliavimą, žinoma, reiks peržiūrėti. Susirinksime ir įvertinsime, ką dar galime padaryti. Bet dabar jau akivaizdu viena – kai nori, gali padaryti. Tiesiog reikia norėti“, – aiškią žinutę kitų sporto federacijų vadovams siuntė L.Kasčiūnas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – dar kategoriškesnė.

Jos įsitikinimu, tik laiko klausimas, kai vienodi reputacijos kriterijai bus taikomi visoms sporto federacijoms.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė ketina inicijuoti pakeitimus dėl reikalavimų federacijos / organizacijos vadovavimui Sporto įstatyme ir kituose sporto šakų federacijų ir organizacijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, kurie būtų taikomi visoms federacijoms ir organizacijoms“, – rašoma 15min atsiųstame ministerijos atsakyme.

„Valstybė neturėtų finansuoti organizacijų, kuriose sprendimus priima už nusikaltimus teisti asmenys“, – įsitikinusi J.Šiugždinienė.

Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Iš karto po naujųjų įstatų patvirtinimo LFF prezidentas Tomas Danilevičius ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius neslėpė, jog dabar tikisi, kad Seimo nariai peržvelgs bei sugriežtins Sporto ir Asociacijų įstatymus.

Panašu, kad LFF ruoš kontrataką ir, įgyvendinę Seimo narių reikalavimus, patys kulniuos pas juos prašydami vykdyti ir didesnio finansavimo futbolui pažadus.

Galimą trinti sporto bendruomenėje įžvelgia ir M.Devyžis.

„Neturiu abejonių, jog LFF, stipriu spaudimu priversta pakeisti savo įstatus, tikisi, jog atitinkami reikalavimai bus taikomi visuotinai. Tačiau labai realu, jog toks scenarijus neįvyks. Tai gali sukelti priešpriešą tarp futbolo bendruomenės ir kitų sporto šakų, – svarstė advokatas. – Taip pat įžvelgiu riziką ir tame, kad procesas, dėl kurio LFF priėmė šiuos įstatus, gali būti negeru precedentu ateityje, jeigu kuri nors LRS narių grupė norėtų „pakedenti“ bet kurią kitą sporto organizaciją. Toks precedentas rodo, kad vis tiek sporto federacijos nėra efektyviai apsaugotos nuo politikų kišimosi į jų veiklą. Šiuo atveju aš nekalbu apie tikslus, kurių buvo siekta, bet žiūriu iš to kampo, kaip tai buvo daroma.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Arūnas Pukelis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Arūnas Pukelis

Paklaustas, kokias grėsmes, priėmus šį įstatų projektą, įžvelgia, A.Paulauskas pažymėjo, kad priimdama jį LFF tikrai sudarė pagrindą pokyčiams.

„Klausimas išlieka tik, ar tie pokyčiai išties realiai vyks, kadangi LFF veikloje realiai niekada nebuvo ryškesnės opozicijos. Šie įstatai tokiai opozicijai susidaryti irgi, mano nuomone, neatvėrė pakankamai durų. Priešingai, pagal juos į esminį LFF valdymą organą – LFF Vykdomąjį komitetą – gali net būti neišrinkti įprastai nuolat opozicijoje būdavę Vilniaus regiono futbolo atstovai, dėl ko opozicija LFF gali apskritai netekti žodžio“, – savo nuomonę dėstė A.Paulauskas.

Dūmų uždangos tikrai neišsklaidė ir pačios LFF konferencijos metu priimti kai kurie sprendimai. Vienas tokių – advokato Justino Borevičiaus delegavimas į komitetą, kuris turėtų vertinti, ar kandidatai atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Galima priminti, kad prieš trejus metus tas pats J.Borevičius tapo LFF Etikos komiteto nariu. Tuo metu pagrindiniu smuiku federacijoje jau tvirtai griežė A.Pukelis.

„Mane stebina ne vien šitas faktas, bet apskritai visas LFF rinkimų komiteto sudarymo procesas. Kandidatus į šį komitetą pasiūlė LFF Vykdomasis komitetas, kurio nariai netrukus neteks įgaliojimų, o pats siūlymas buvo paviešintas tik LFF Konferencijos metu, – stebėjosi A.Paulauskas. – Man kyla klausimų, kodėl šios kandidatūros buvo slepiamos, kodėl LFF nariams nebuvo suteiktos galimybės patiems kelti kandidatūrų į šį organą ar atidžiau patikrinti šių kandidatūrų biografijos ir atitikimo LFF įstatams reikalavimų? Šio organų nariai gi turi būti pirmiausia nepriklausomi. Bet ar tikrai taip yra? Man asmeniškai kyla abejonių net dėl kelių LFF rinkimų komiteto narių. Tuo atveju, jeigu kandidatūros į LFF rinkimų komitetą būtų paviešintos anksčiau, klausimas, ar tokios sudėties komitetą turėtume dabar. Toks LFF rinkimų komiteto ir atitinkamų kandidatūrų parinkimas man asmeniškai signalizuoja, kad LFF arba nenori keistis, arba tam dar nėra pasiruošusi. Tad, nors ir turime naujus LFF įstatus, panašu, kad tikrų pastebimų pokyčių LFF dar tikrai gali tekti palaukti.“

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Arūnas Pukelis
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Arūnas Pukelis

J.Borevičiaus pasirinkimas nustebino ir L.Kasčiūną.

„Su šiuo sprendimu nesu susipažinęs, bet jei taip yra, tikrai keista. Mano galva, šiuo metu federacijai klaidinga daryti veiksmus, kurie keltų abejonių. Jei jau kratosi visko, tai reikėtų nusikratyti iki pabaigos“, – stebėjosi politikas.

Kas kitas?

Judesius LFF valdžios viršūnėje įdėmiai stebi ir kitų sporto šakų atstovai.

Ne paslaptis, jog jei futbolininkams sukurptą nepriekaištingos reputacijos apynasrį bus bandoma užmaukšlinti kitoms sporto šakoms, svarbių pareigų neteks ne vienas žinomas funkcionierius.

Bene daugiausiai žvilgsnių dabar krypsta į Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentu pernai išrinktą šalies bokso federacijos ilgametį vadovą Darių Šalugą.

2007-ųjų liepą jis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėl tarpininkavimo kyšininkaujant, kai būsimo federacijos prezidento automobilyje buvo rasta 50 tūkst. litų.

Vėliau D.Šalugai buvo pateikti kaltinimai dėl 100 tūkst. litų kyšio tarpininkavimo suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybėje, gaunant detaliojo teritorinio planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2011-ųjų gruodį D.Šalugai skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Prieštaringos reputacijos verslininkas šį sprendimą skundė aukštesnės apygardos teismui, tačiau nieko nepešė.

Lietuvos bokso federacijai D.Šaluga vadovauja nuo 2012-ųjų.

Bendraudamas su 15min, jis neslėpė, kad politikų ataką prieš LFF vertina ypač kritiškai.

„Čia yra pačios futbolo federacijos reikalas. Jei jie nusprendė pasikeisti įstatus, įsivesti papildomus kriterijus, aš nematau nieko blogo. Iš kitos pusės galvoju, kad visa ši situacija man primena audrą stiklinėje. Lietuvos Respublikos įstatymai pakankamai aiškiai apibrėžia reputacijos klausimus. Mano manymu, federaciją dėl kažkokių priežasčių buvo bandoma pervažiuoti volu. Greičiausiai dėl asmeninių politikų ambicijų, galbūt dėl pigaus ir elementaraus PR'o. Federacijos vadovai nusprendė su vėjo malūnais nekovoti, padarė tai, ko norėjo politikai, ir dabar visi patenkinti“, – šių dienų įvykius komentavo D.Šaluga.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Šaluga
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Šaluga

Jis neslepia, kad kitų sporto šakų federacijos žaibus šalies futbolo padangėje stebėjo ypač įdėmiai. Anot D.Šalugos, po šio įvykio nėra garantijų, jog politikai kurią nors dieną negali pasibelsti į bet kurios organizacijos duris.

„Akivaizdu, kad nevyriausybinės organizacijos jau tapo politikų žaisliuku. Visos federacijos dabar rikiuojasi į eilę. Neabejoju, kad kitos taip pat gali sulaukti tokių akibrokštų, kurie yra visiškai antiįstatymiški ir nihilistiški. Visgi gyvename su tokiais politikais, kokius išsirenkame ir kokių esame verti. Keista, kad tokiais neramiais laikais politikai neturi rimtesnių užsiėmimų nei tik gilintis į vieną ar kitą sporto šaką ir tapti jos ekspertais. Man atrodo, kad sporto specialistų kiekvienoje federacijoje yra pakankamai. Taigi Seimo nariams siūlyčiau spręsti rimtesnius valstybės klausimus. Jei šalies įstatymai bus kaitaliojami dėl vienos nevyriausybinės organizacijos, tai irgi mažų mažiausiai būtų keista“, – svarstė D.Šaluga.

Jo teigimu, politikų viražai šalies sportą labiau skaldo nei telkia.

„Manau, jog 90 proc. sporto bendruomenės tokiam politikų kišimuisi tikrai nepritaria. Manau, kad sporto bendruomenėje yra gana protingų žmonių, ir turime leisti jai pačiai išspręsti tokias problemas. Jei kažkas ir nori sportui blogo, tai yra daugybė institucijų, kurios kontroliuoja ir viską prižiūri, tikrina dokumentus. Bet kaitalioti įstatymus dėl vienos ar kitos federacijos – tai yra per daug. Įsivaizduoju, kad politikams panašiai įsikišus į dar kelių organizacijų veiklą, viskas gali baigtis teisiniais ieškiniais“, – svarstė Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis