Armantą Vitkauską vartuose šiais metais pakeitęs 28-erių metų kaunietis Dž.Bartkus. Futbolo pradmenų legendinėje „FBK Kauno“ komandoje sėmęsis vartininkas tapo svarbia komandos dalimi, padėjusia išsilaikyti antroje pozicijoje.
15min.lt pakalbino vartininką, kuris pasidalijo savo įspūdžiais apie pirmąją sezono dalį, laikotarpį legendinio Anglijos klubo peržiūroje, patirtį užsienyje, tikslus Europoje ir nenumaldomai artėjantį 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą.
– Džiugai, tai Jums pirmasis pilnas sezonas Vilniaus „Žalgirio“ komandoje. Kaip vertinate jau sužaistą sezono dalį?
– Pirmiausia reikėtų pažiūrėti į rezultatus (A lygoje užimama antroji pozicija – red. past). Kaip ir visada galima ir norėtųsi geriau. Kalbant iš asmeninės pusės, tobulėti tikrai yra kur, tačiau svarbiausia yra tai, kad turiu progą žaisti kiekvienose rungtynėse, o su tuo ateina ir pasitikėjimas savo jėgomis.
Man pačiam asmeniškai dabar yra geriau nei buvo prie buvusios komandos.
Apibendrinant šią sezoną dalį, galima pasakyti, kad tikrai nežaidžiame prastai – manau, kad judame teisinga linkme.
– Po praėjusio sezono „Žalgiryje“ įvyko nemažai permainų – jį paliko gausus būrys lietuvių. Kaip komanda reagavo į tokias permainas?
– Komandoje tikrai atsirado daug naujų veidų. Dėl šios priežastis prireikė nemažai laiko surasti savo tikrąjį žaidimą, dar ir dabar galima kartais pastebėti tarpusavio ryšio trūkumą. Tačiau viskas po truputi tik gerėja.
Kalbant apie reikalus rūbinėje, tai turiu pasakyti, kad tokios puikios atmosferos nuo savo atvykimo čia neturėjau. Nėra jokių susiskirsčiusių grupių žaidėjų būryje – visi gyvenime draugiškai. Man pačiam asmeniškai dabar yra geriau nei buvo prie buvusios komandos.
– Aurelijus Skarbalius yra laikomas vienu geriausių ir novatoriškiausių trenerių Lietuvoje. Kaip komandai sekasi prisitaikyti prie naujų treniravimo metodų?
– Treneris yra labai šiuolaikiškas, išsiskiriantis savo futbolo supratimu. Jis drąsiai parodo, ko nori iš mūsų aikštėje, o mes stengiamės vykdyti jo užduotis. Kiekvienais komandoje žinome, kokį futbolą norime žaisti. Praėjus pirmai sezono pusei po truputi suprantame, kas per komanda esame ir kaip norime atrodyti aikštėje.
Labai džiaugiuosi, kad turiu progą dirbti su tokiu treneriu, nes jaučiu, kad tobulėju kiekvienoje treniruotėje. Treneris tikrai neužmiršta vartininkų – aš pats visada mėgdavau daug žaisti kojomis, o jis būtent tai ir akcentuoja.
– Išvykęs iš Lietuvos keletą dienų praleidote legendinio Anglijos „Nottingham Forest“ klubo stovykloje. Papasakokite apie tą trumpą laikotarpį – treniruočių procesą, jų sąlygas, pačią klubo organizaciją ir aplinką komandoje.
– Prisiminimai, žinoma, yra tik patys geriausi. Negaliu būti garantuotas, kaip klostysis mano tolimesnė karjera, tačiau galbūt tai buvo didžiausia mano galimybė įsitvirtinti tokiame lygyje.
Pati organizacija – aukščiausio lygio. Praleidau ten penkias dienas ir pamačiau, koks yra nepalyginamas lygis ten ir čia. Aikštės žaidėjai yra visai kitokio meistriškumo, pats žaidimo greitis ir tempas yra visai kito lygio, ko tikrai negalėčiau pasakyti apie vartininkus. Negalvojau, kad buvau prastesnis už juos. Pasilikti komandoje taip ir nepavyko, tačiau patirtis buvo neįkainojama.
– Vėliau jūsų karjeroje sekė dvi kitos stotelės – Lenkija ir Malta. Kurioje šalyje ir lygoje žaidimu mėgavotės labiau?
Turėčiau pasakyti, kad pasirašydamas sutarti su Lečnos „Gornik“ klubu šiek tiek „perdegiau“ – rizikavau.
– Jeigu lygintume Maltą ir Lenkiją futbolo klausimu, tai žinoma, kad susidomėjimas ir pats futbolo lygis yra didesnis Lenkijoje. Stadionai ir sudarytos sąlygos yra aukščiausio lygio. Turėčiau pasakyti, kad pasirašydamas sutarti su Lečnos „Gornik“ klubu šiek tiek „perdegiau“ – rizikavau ir pasirašiau tik pusės metų kontraktą, nors turėjau galimybę tai padaryti ilgesniam laikotarpiui. Iš pradžių sekėsi tikrai neblogai, tačiau keletas nedidelių psichologinių duobelių ir teko atsisveikinti su žaidimo laiku.
Tačiau nebuvo viskas taip blogai – galiausiai gavau pasiūlymą ir iš Maltos. Džiaugiuosi, kaip viskas susiklostė, nes „Valletta“ komandos treneris labai norėjo manęs. Futbolininkui yra labai svarbu gauti du dalykus – pasitikėjimą ir žaidimo laiką. Maltoje tą ir gavau, o kai kitų problemų nebelieka, gali parodyti ir savo geriausią žaidimą.
– Be Lenkijos ir Maltos taip pat esate rungtyniavęs Baltarusijoje. Galėtume pasakyti skirtumus ir panašumus tarp šių šalies pirmenybių ir A lygos?
– Visų pirma, visos keturios lygos yra panašios tuo, kad turi keletą akivaizdžiai stipresnių komandų nei likusios kitos turnyrinėje lentelėje. Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad aukštesnis futbolo lygis iš visų minėtų čempionatų yra Lenkijoje.
Baltarusijoje yra Barysavo BATE, Lenkijoje – Varšuvos „Legia“ ir Poznanės „Lech“. Žaisdamas prieš tokius klubus tu visada tobulėji. Nemanau, kad paėmus „Žalgirį“ ir perkėlus į vieną iš šių lygų rezultatai stipriai pasikeistų – kovotume taip pat sunkiai ir demonstruotume panašius rezultatus kaip pirmos turnyrinės lentelės komandos.
Visose lygose įgauni naujos patirties, kartais net ir žaisdamas silpnesnėse lygose išmoksti kažką naujo. Nesigailiu sprendimais metus praleisti Maltoje ar sugrįžti į Lietuvą. Visur gali įsitvirtinti, jeigu įdedi pakankamai pastangų.
– Vasara laukia svarbus sezono etapas – dalyvausite UEFA Europos lygos atrankoje. Ar jau galvojate apie šią atranką?
– Jau nuo pat sezono pradžios komandoje buvo pradėta kalbėti apie tai, kad Europos lyga yra vienas iš mūsų prioritetų. Tai yra ne tik žaidėjų, bet ir visos klubo organizacijos tikslas.
Tačiau kažkokio konkretaus orientavimosi į šį turnyrą nėra – visą sezoną galvojame apie artimiausias kitas rungtynes. Žinoma, visi nori ir laukia, kad visos komandos, kurios Europoje atstovaus Lietuvai, pasirodytų kuo geriau. Ateis ta sezono stadija ir bandysime tam pasiruošti kuo įmanoma geriau.
Manau, kad turnyre gali išauti belgai, tačiau mano dėmesys bus sutelktas tik į Prancūziją.
– Šią vasarą Europos lygos atranka bus ne vienintelis svarbus turnyras jums. Spėju, kad 2018 metų pasaulio čempionato laukiate taip pat kaip ir kiti futbolo sirgaliai?
– Be abejonės! Mano noras pradėti lankyti futbolo treniruotes ir kilo nuo pirmo pamatyto pasaulio čempionato 1998-ais Prancūzijoje. Nuo to turnyro ne tik pradėjau domėtis futbolu, bet ir palaikyti Prancūzijos rinktinę – šiemet bus ne išimtis.
Esu didelis futbolo fanas, todėl bus labai džiugu kiekvieną dieną matyti tiek daug puikių rungtynių. Aišku, žmonai tokie dalykai didelio džiaugsmo nekelia, tačiau mes futbolininkai gyvename šiuo žaidimu, tikrai nekantriai laukiu turnyro pradžios.
– Jūsų favoritai – Prancūzai, tačiau kandidatų laimėti titulą yra nemažai. Kas gali mesti didžiausią iššūkį jiems?
– Favoritai kaip ir visada tie patys – prancūzai, vokiečiai, ispanai ir brazilai. Manau, kad turnyre gali išauti belgai, tačiau mano dėmesys bus sutelktas tik į Prancūziją.
