Jūra kviečia gyvenimą ir mirtį vienodai – aprašydamas Afroditės salą rašė 1963-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas Georgijus Seferis. Apmaudu, bet Larnakoje penktadienį užgeso ir paskutinė Edgaro Jankausko auklėtinių viltis.
Pralaimėjimas Kiprui 1:2 žymi dugną UEFA Tautų lygos C diviziono 2 grupėje ir jei neįvyks stebuklas – tiesioginį nugarmėjimą į Europos futbolo rūsį – D divizioną.
„Apmaudus pralaimėjimas. Viską lėmė įvarčiai. Galėjome įmušti daugiau, praleisti mažiau – tai buvo lygių komandų dvikova. Pirmas praleistas įvartis gal ir buvo per pigus, bet grįžome į žaidimą, išlyginome rezultatą. Lygiosios mūsų netenkino, tad turėjome daryti sprendimus. Manau, kad abi komandos šiandien sukūrė panašiai, abi įmušė po vieną gražų įvartį, gaila, kad varžovai pelnė dar... Apmaudu, bet dar kartą pamatėme, kad lengvų pergalių čia niekas nedalija. Tai dalis gyvenimo, dalis proceso“, – po mačo kalbėjo E.Jankauskas.
E.Jankauskas sugrįžo į puikiai pažįstamą vietą, kurioje praleido 2007-2008 metų sezoną ir vilkėdamas geltonai žalius Larnakos AEK marškinėlius per trylika mačų įmušė 4 įvarčius.
Įdomu tai, kad šiuo metu Kipro rinktinę treniruojantis Sofronis Avgousti tuo metu buvo E.Jankausko bendraklubis ir saugojo AEK vartus.
Sugrįžimas stipriai apkarto. UEFA Tautų lygos turnyras E.Jankauskui ir toliau lieka tarsi užkeiktas – jame 49-erių vilnietis pralaimėjo visas vienuolika iki šiol vykusių dvikovų.
„Jei pralaimime ir krentame į D divizioną, turbūt tai tik parodo, kur esame ir kur turime būti, – atsiduso treneris. – Jei nesugebame išgyventi, reiškia krentame žemyn.“
Pirmadienį lietuvių dar laukia mačas Prištinoje su Kosovo komanda, kuris mūsiškių pozicijų nepakeis. Paklaustas, ar nebus sunku vyrus nuteikti psichologiškai, E.Jankauskas turėjo tvirtą nuomonę.
„Tikrai ne. Po rungtynių pasakiau rūbinėje, kad sudėjome visas pastangas – kaip jau gavosi, taip... Pralaimėjome, bet neieškome kaltų. Svarbiausia neleisti sau ilgai liūdėti. Gyvenimas tęsiasi“, – E.Jankauskas stengėsi neprarasti optimizmo.
Ar iškritimo į D divizioną atveju treneris neįžvelgia grėsmės, kad kai kurie futbolininkai galėtų neatvykti į rinktinę dėl motyvacijos stygiaus?
„Manau, kad su šia problema tikrai nesusidursime. Visi, kurie yra čia, nori žaisti. Manau, kad tai yra geriausi mūsų futbolininkai ir visi yra savo noru“, – svarstė E.Jankauskas.
Nepaisant penkių pralaimėjimų Tautų lygoje, LFF prezidentas Edgaras Stankevičius išreiškė pasitikėjimą trenerių štabu ir nori, kad jis tęstų darbus iki sutarties pabaigos – 2026-ųjų.
„Mums svarbu, kad žmonės, kurie priima sprendimus, mato, kas vyksta, kaip mes dirbame ir išreiškia palaikymą. Vertiname jų norą mums pagelbėti“, – teigė E.Jankauskas.
| Vieta | Komanda | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Rumunija | 4 | 0 | 0 | 11:2 | 12 |
| 2 |  Kosovas | 3 | 0 | 1 | 9:4 | 9 |
| 3 |  Kipras | 2 | 0 | 3 | 3:11 | 6 |
| 4 |  Lietuva | 0 | 0 | 5 | 4:10 | 0 |
Jau atvykus į Larnaką E.Jankauskui teko sukti galvą dėl staiga nugaros skausmus pajutusio ir paskutinėje treniruotėje nedalyvavusio pagrindinio vartininko Edvino Gertmono.
Per parą situacija nepasikeitė, tad svarbiausiame metų mače į vartus teko mesti rinktinės debiutantą Mantą Bertašių. Proveržio sezoną su Gargždų „Banga“ sužaidęs 24-erių vartų sargas jaudulio neišvengė.
18-ąją minutę Kipras surengė išpuolį kairiu kraštu ir Gvidą Gineitį suklaidinęs Loizos Loizou atliko perdavimą į vartininko aikštelę, kur norėjosi tvirtesnio M.Bertašiaus žaidimo, bet vartininkas kamuolį atmušė prieš save, o ten buvęs Grigoris Kastanos akimirką buvo greitesnis už Paulių Golubicką ir išvedė šeimininkus į priekį.
„Priverstinis keitimas. Edvinui labai blogai su nugara, tad turėjome ieškoti variantų. Mantui reikėjo kažkada debiutuoti, o vartininkams tie debiutai dažniausiai tokie neplanuoti ir būna. Tame nelemtame epizode Mantas galėjo galbūt padaryti ir daugiau, bet bendrai – gerai sustovėjo. Čia suprantama. Patirties trūksta, bet kuris iš mūsų neklysta? Po to jau mus kelis kartus gelbėjo. Tikiu, kad Mantas turi gerą ir gražią ateitį, jis yra labai gerų duomenų vartininkas“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Į ledinį dušą E.Jankausko vyrai reagavo jautriai. Nerungtyniaujant Armandui Kučiui paskutiniame aikštės trečdalyje lietuviams akivaizdžiai trūko agresijos, o pavieniams bandymams smūgiuojant iš toli – tikslumo.
Vis dėlto iš karto po pertraukos lietuviams pavyko rezultatą išlyginti. Po Pauliaus Golubicko perdavimo Gvidas Gineitis užklupo nepasiruošusią šeimininkų gynybą ir įspūdingu smūgiu pažeme iš maždaug 25 metrų pelnė savo pirmąjį įvartį vilkėdamas nacionalinės rinktinės marškinėlius – 1:1.
Bet 63-ąją minutę po keitimo aikštėje pasirodęs Marinos Tzionis atliko įspūdingą reidą atsilaisvinęs nuo Tomo Kalinausko ir dar įspūdingesniu šūviu nuo virpsto vėl išvedė Kiprą į priekį.
„Be abejo, reikėjo varžovą stabdyti ir neleisti atlikti tokio ilgo reido su kamuoliu, bet reikia pripažinti, kad ir smūgis buvo labai tikslus. Per lengvai... Tą reikia konstatuoti be didelės kritikos. Tiesiog įvarčiai per pigūs, o tokios smulkmenos šiame lygyje daug lemia. Per visas rungtynes komandos susikuria 2-3 progas. Kad jas susikurti, reikia įdėti labai daug darbo. Dovanų mums čia niekas nedovanoja, o mes įvarčius praleidžiame kiek per pigiai“, – kalbėjo treneris.
Per likusį laiką aikštėje tvyrojo beveik neskiedžiama niūruma. Vieniems nereikėjo, kitiems buvo sunku ir fiziškai, ir psichologiškai.
„Turbūt matėte kiek pabaigoje buvo pražangų ir laiko deginimo. Žinojome, ko laukti, tam ruošėmės, bet...“, – konstatavo E.Jankauskas.
