Pasak žaidėjo, kai ateis diena, kai nepasiilgs futbolo, jis būtų nieko prieš pasitraukti tyliai.
„Nelabai mėgstu triukšmingus renginius. Kam to reikia?“ – retoriškai klausė per ilgus karjeros metus užsienyje gausybės titulų šventimu galėjęs persisotinti futbolininkas.
Apie karjeros pabaigą svarsto ne pirmą kartą
Kad gali pakabinti futbolo batelius ant vinies, E.Jankauskas jau buvo puse lūpų tarstelėjęs 2007 metų vasarą, kai po traumų virtinės atsisveikino su Škotijos sostinės Edinburgo „Hearts“ klubu.
Vasarą kiek pailsėjęs lietuvis pratęsė karjerą ir iš pradžių rungtyniavo Kipre, Larnakos AEK komandoje, vėliau persikėlė į Portugaliją ir žaidė „Belenenses“ ekipoje.
Deja, traumos nesibaigė ir praėjusių metų pavasarį futbolininkas dar kartą prisipažino svarstantis, ar toliau už pinigus lieti prakaitą futbolo aikštėse. Vis dėlto futbolo troškimas nugalėjo – E.Jankauskas pasirašė sutartį su Rygos „Skonto“ (Latvija) ir iki sezono pabaigos rungtyniavo šalies kaimynės čempionate.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Edgaras Jankauskas |
Visus metus, net ir būdamas be klubo, patyręs puolėjas taip pat padėjo Lietuvos rinktinei, nors sveikata vis labiau ribojo aukštaūgio vaidmenį. Rudenį naujasis nacionalinės ekipos strategas Jose Couceiro E.Jankauską mesdavo į kovą tik tada, kai prispirdavo rimtos problemos. Tačiau savo įnašą futbolininkas galėjo įdėti dalydamasis patirtimi, kurią sukaupė per 56 rungtynes rinktinėje ir gausybę dvikovų Vakarų Europos varžybose.
Galutinio sprendimo dar nepriėmė
Atsisveikinęs su „Skonto“, žaidėjas grįžo į gimtąjį Vilnių ir žiemą treniruojasi su „Žalgiriu“.
„Bet tik savo malonumui. Klubo neieškau, nes manau, jog galiu atsisveikinti su profesionalų futbolu. Ateina laikas, kai reikia tai padaryti, duoti kelią jaunesniems. Ar su jais jau per sunku varžytis? Kiek tenka treniruotis „Žalgiryje“, negalėčiau pasakyti, kad būtų labai sunku“, – tikino E.Jankauskas.
Tiesa, paklaustas, ar jau priėmė tvirtą sprendimą baigti karjerą, kovo pradžioje 34-ąjį gimtadienį švęsiantis futbolininkas susimąstė: „To negaliu pasakyti. Vieną dieną galvoji vienaip, kitą – kitaip. Nepažaidęs futbolo greitai pasiilgstu.“
Į užsienį važiuoti nebenori
Devynių užsienio šalių klubuose nuo 1996 metų žaidęs E.Jankauskas teigė jau nenorintis klajoti po svetimas valstybes.
„Aišku, neatsisakysiu su draugais pažaisti futbolo. Bet būti profesionalu... Juk būnant profesionalu reikia pasiaukoti, o anksčiau ar vėliau pradedi į futbolą žiūrėti kitomis akimis. Kas pasikeičia? Svarbiau tampa šeima ir vaikai. Šiuo metu nenoriu važiuoti kur nors toli ir aukotis dėl karjeros“, – aiškino žaidėjas.
Lietuvos futbolo mėgėjų viltis išvysti garsų puolėją viename iš šalies klubų į šipulius daužo ne pats futbolininkas – jam pasiūlyti darbo tiesiog neišgali nė vienas šalies klubas, ir taip vis suduriantis galą su galu.
Baigęs karjerą iš futbolo nepasitrauktų
Kad ir kaip būtų, 2004 metų UEFA čempionų lygos laimėtojas patikino, kad iš futbolo pasaulio greitai išnykti nesiruošia.
„Žinau viena – nutraukti ryšius su futbolu tikrai nenoriu. Dėl to lankau trenerio kursus. Nuo ko pradėsiu? Viskas turi vykti pamažu. Treniruojant profesionalią komandą, iš pradžių geriau būti asistentu – iš karto juk visko nežinai. Turi mokytis trenerio darbo iš žmonių, kurie dirba anksčiau už tave“, – samprotavo E.Jankauskas.
Iš ko semtis patirties, toli ieškoti nereikėtų – jau kurį laiką trenerio duonos ragauja tokie buvę žalgiriečiai kaip Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas, Igoris Pankratjevas, Viačeslavas Sukristovas, Aurelijus Skarbalius bei daugelis kitų.
