Didinga istorija traukiasi į šešėlį
„Parc des Princes“ yra pats seniausiais šių pirmenybių stadionas, pastatytas dar XIX amžiuje. Pirmą kartą savo duris ši arena atvėrė dar 1897 metais. Nors savo architektūra, Paryžiaus futbolo arena lyginant su kitomis šį čempionatą priimančiomis futbolo šventovėmis atrodo labai skurdžiai, minčių jog Prancūzijos sostinėje galėtų nevykti „Euro 2016” kovos niekada nebuvo.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Sen Deni: „Euro 2016“ pasitinkamas šiukšlinomis gatvėmis ir skurdoka apsauga
Lansas: už stadioną mažesnis miestas tapo laikinu albanų bastionu
Lilis: sidabru lietuviams nušvitusiame mieste planetos čempionų laukia nemaloni staigmena
Kitaip niekas ir neįsivaizdavo. Juk šioje arenoje vyko 1984-ųjų metų Europos čempionato finalas, kuriame Michelis Platini su kompanija įveikė ispanus ir pirmą kartą tapo žemyno čempionais. Dabar „Princų parkas“ vis dažniau atsiduria Paryžiaus priemiestyje Sen Deni prieš du dešimtmečius išdygusio „Stade de France“ šešėlyje, tačiau savosios auros ši vieta tikrai neprarado.
Šią vasarą „Parc des Princes“ buvo iš anksto suplanuoti tik penki mačai. Čia savo rungtynes jau žaidė turkai ir kroatai bei rumunai ir šveicarai, o be šeštadienio mačo dar laukia Šiaurės Airijos ir Vokietijos dvikova bei vienas aštuntfinalis.
Ir karalių medžioklės plotai, ir trekas
Stadionas randasi Prancūzijos sostinės pietvakariuose. Iki jo važiuoja tik viena devintoji Paryžiaus metro linija. Prie aukščiausio lygio futbolo vietos gyventojai pripratę. Keturis iš savo šešių Prancūzijos „Ligue 1” titulų čia rungtyniaujanti „Paris Saint Germain“ komanda iškovojo būtent per pastaruosius sezonus.
Nors Paryžiuje šventinė čempionato nuotaika jaučiasi geriau nei bet kur kitur, o kone visos lauko kavinės papuoštos futbolo simbolika bei Prancūzijos vėliavomis, futbolo sirgaliai stadiono prieigose pasirodo tik likus maždaug dviems valandoms iki rungtynių.
„Princų parko“ pavadinimą ši arena gavo dėl to, jog šios vietovės apylinkėse XVIII amžiuje buvo Prancūzijos karališkosios šeimos medžioklės plotai.
„Parc des Princes“ buvo ta vieta, kurioje 1903–1967 metais finišuodavo prestižinės „Tour de France“ dviračių lenktynės.
Per ilgesnę nei amžiaus istoriją stadiono veidas keitėsi net keletą kartų. 1932-aisiais jis buvo visiškai perstatytas, dar vienas kapitalinė rekonstrukcija įvyko 1972-aisiais. Tuomet buvo išmontuotas dviračių trekas, stadionas įgavo dabartinę žiedo formą.
Šiame stadione jau buvo suorganizuoti net šeši Europos taurių turnyrų finalai, taip pat ir pats pirmasis Europos čempionų taurės (dabartinės Čempionų lygos pirmtakės) finalas, kuriame Madrido „Real“ 4:3 pranoko „Stade Reims“.
Klubą prikėlė gerbėjai
Paryžiaus klubas čia rungtyniauja tik nuo 1974-ųjų. Beje, PSG atsikraustymą į „Parc des Perinces“ taip pat sieja įdomi istorija. Iki 1970-ųjų metų šiame stadione nežaidė joks klubas, kadangi Paryžius ilgą laiką buvo tikra Prancūzijos klubinio futbolo dykvietė ir neturėjo jokios pajėgesnės komandos.
Reikalai pradėjo taisytis aštuntajame dešimtmetyje, kai „Saint-Germain-en-Laye“ klubas iškopė į antrąjį šalies divizioną. Vietos futbolo sirgaliai nusprendė, kad tokio šanso paleisti vėjai nederėtų ir negailėdami asmeninių savų lėšų dar labiau sustiprino komandą.
Tai davė nuostabų rezultatą – jau pirmajame sezone „Paris Saint Germain“ iškopė į elitinį divizioną.
Paryžiaus klubinio futbolo atgimimas įvyko devintajame dešimtmetyje. Kai M.Platini padovanojo Prancūzijai Europos čempionų titulą, „Paris Saint Germain“ aktyviai pradėjo medžioti jo bendražygius ir ryškiausias žvaigždes. Luisas Fernandezas, Osvaldo Ardilesas ir Keesas Kistas 1986 metais padovanojo ekipai pirmąjį „Ligue 1“ titulą.
Maža to, tuo metu buvo atgaivintas prieš Antrąjį pasaulinį karą gilias tradicijas turėjęs „Racing Club“, o šios komandos marškinėlius sutiko užsivilkti tokie tuometinio laikmečio futbolo grandai kaip Pierre‘as Littbarskis ar Enzo Francescoli.
Dabar laikai yra pasikeitę. „Racing Club“ žaidžia vos šeštajame pagal pajėgumą šalies divizione, o Prancūzijos rinktinė taip pat persikraustė į Sen Deni. „Paris Saint Germain“ liko vienintelis stadiono šeimininkas, o masyvus betoninis arenos fasadas stipriai prasilenkia su XXI amžiaus architektūrinėmis tendencijomis.
Tačiau net tokiomis aplinkybėmis, Prancūzijoje PSG žinomas kaip turtuolių klubas, į kurio rungtynes net Prancūzijos masteliais kainos yra milžiniškos. Todėl labai dažnai kitų kubų gerbėjai saviškių rungtynes „Parc des Princes“ tiesiog boikotuoja.
Katariečių planus sugriovė žiedas
„Paris Saint Germain“ ekipą valdantys Kataro šeichai geranoriškai sutiko su čempionato organizatorių prašymu ir prieš žemyno pirmenybes atliko renovaciją, kuri kainavo per 100 mln eurų.
Maža to, „Qatar Sports Investments” valdančio klubo prezidento Nassero Al-Khelaifi apetitas buvo didesnis. Katarietis norėjo dar gardesnio kąsnio ir net kurpė ambicingus planus, kurie būtų leidę išplėsti stadiono tribūnas iki 60 tūkst. žiūrovų. Vis dėlto miesto vadovai nesutiko. Padarius infrastruktūros aplink stadioną galimybių analizę, buvo nuspręsta, jog plėsti tribūnų nėra jokių šansų, nes šalia stadiono eina kelias gatves jungiantis žiedas, o jį perdaryti beveik neįmanoma.
Pagal klubo spalvas stadiono aukštai padalinti į raudoną ir mėlyną. Anot vietinių, triukšmingiausi PSG gerbėjai okupuoja apatinę „Boulogne“ tribūną, kurios išėjimas yra arčiausiai „Porte de St-Cloud“ metro stotelės.
Patys svarbiausi mačo svečiai kviečiami į Franciso Borelli prezidentinę ložę. Ji pavadinta buvusio Paryžiaus verslininko ir klubo vadovo (1978-1991) garbei.
Patenkinami visi poreikiai
Paryžius – aukštos mados miestas, todėl net turėdami vos kelias valandas iki rungtynių užsienio šalių gerbėjai garsiausių pasaulio prekės ženklų parduotuves gali rasti visai netoliese stadiono.
Paprastas pavyzdys – Austrijos gerbėjų žmonos ir draugės akivaizdžiai buvo patenkintos galėdamos palikti savo vyrus prie „Parc des Princes“ veikiančiose kavinėse, kai pačios aplankė visai netoliese esantį „Prestige 1970” prekybos centrą. Įdomu, kad šiame komplekse yra įsikūrusi ir „Paris Saint Germain“ stadiono būstinė.
Užkandžių ir gėrimų kainos šalia stadiono esančiose užeigose yra gerokai didesnės nei tarkim Prancūzijos šiaurėje esančiuose Lilyje ar Lanse, tačiau visą parą veikiančioje „Les Deux Stades“ lauko kavinukėje šeštadienį šurmulio netrūko, o portugalų ir austrų gerbėjai be perstojo bandė savo jėgas ne tik varžydamiesi, kurie daugiau išlenks alaus bokalų, tačiau ir liedami emocijas prie stalo futbolo stalo.
