Edvinas Girdvainis – 6
Solidžiai Juodkalnijoje sužaidęs „Kauno Žalgirio“ gynėjas aukštą kartelę išlaikė ir šiame mače. Gynėsi labai solidžiai, užtikrintai ir dažniausiai pradėdavo lietuvių atakas, nes iš žaidusio gynėjų trejeto pirmą perdavimą atlieka geriausiai. Vienas labiausiai patyrusių vienuoliktuko žaidėjų ryšėjo kapitono raištį ir jo neatidavė net Fiodorui Černychui, kai šis pasirodė aikštėje po keitimo. 40-ąją minutę turėjo puikią progą, kai po Gvido Gineičio pakelto kampinio iš kelių metrų smūgiavo galva, bet kamuolys praskriejo šiek tiek šalia vartų.
Justas Lasickas – 4,5
Ne Justo vakaras. Bene ryškiausias šių metų Lietuvos futbolininkas 30-ąją minutę padarė kritinę klaidą, kai apmaudžiai nepataikė į aukštą kamuolį ir tuo pasinaudojęs Nicholas Ioannou žaibiškai atliko rezultatyvų perdavimą į baudos aikštelės vidurį ir Ioannis Pittas iš kelių metrų pelnė pirmą mačo įvartį. Klaidelių ir „plaukiojimo“ buvo ir daugiau, bet Justo ir A.Novikovo dešinysis kraštas vis tiek buvo aktyvesnis už kairįjį. Visgi tai buvo tik draugiškas mačas, svarbiausia, kad J.Lasickas buvo puikus tada, kai to reikėjo labiausiai. O nesėkmė sezono finale neturėtų nė kiek sumenkinti J.Lasicko šansų pirmą kartą laimėti geriausio Lietuvos futbolininko apdovanojimą. Šiemet Liublianos „Olimpija“ gynėjas buvo pernelyg ryškus, kad būtų kitaip.
Gvidas Gineitis – 5,5
Kaip ir visuomet, „Torino“ talentas išsiskyrė lengvumu, aikštės matymu ir kovingumu bei labai solidžiai kėlė kampinius, po kurių lietuviai turėjo net kelias puikias galimybės pasižymėti. Net jeigu tai ir nebuvo labai geras Gvido mačas, devyniolikmetis vis tiek buvo viena pastebimiausių figūrų aikštėje. Pirmo kėlinio pabaigoje gavo silpną geltoną kortelę, tiesiog kiečiau pastatydamas koją už varžovą. Po pertraukos gavo daugiau laisvės, mažiau gynybinių funkcijų, nes į aikštę žengė Modestas Vorobjovas.
Vykintas Slivka – 4,5
Lyginant su solidžiai sužaista dvikova Podgoricoje, šį kartą panevėžietis buvo atitrauktas kiek atgal į aikštės centrą ir sudarė vidurio saugų duetą su G.Gineičiu. Susidaro įspūdis, kad šiame karjeros etape Vykintas žaisdamas priekyje ir jaučiasi komfortabiliau, ir duoda daugiau naudos. Per pertrauką pakeistas.
Arvydas Novikovas – 5,5
93-iasis žalgiriečio mačas rinktinėje. Labiausiai patyręs rinktinės žaidėjas mačą pradėjo užtikrintai, esant menkiausiai galimybei drąsiai žaidė su kamuoliu. 51-ąją minutę po Artūro Dolžnikovo perdavimo smagiai užsuko kamuolį savo kaire koja ir sudrebino varžovų vartų skersinį. Atrodė, kad tai buvo tokios rungtynės, kuriose Arvydas ir labai norėjo, ir turėjo galimybę pasižymėti, bet galiausiai trečius kalendorinius metus iš eilės baigė rinktinėje taip ir neįmušęs nė vieno įvarčio.
Artūras Dolžnikovas – 5
„Kauno Žalgirio“ lyderis rungtynes pradėjo kairiajame krašte. Pradėjo stipriai užsidegęs, o neretai ir perdegdavo. Didelis noras kartais buvo konvertuojamas į gražius dalykus – 51-ąją minutę pakovojęs iki pabaigos, galiausiai atliko perdavimą į baudos aikštelę ir netrukus A.Novikovas pykštelėjo į skersinį, sukurdamas vieną ryškiausių rungtynių epizodų. 60-ąją minutę pakeistas.
Gytis Paulauskas – 5
Rogožinės „Egnatia“ puolėjo buvo daug ir visur. Priimti aukštus kamuolius sekėsi kur kas geriau nei prieš keletą dienų Podgoricoje, bet ir oponentai šį kartą buvo kur kas menkesnio kalibro. 12-ąją minutę sužaidė labai agresyviai spausdamas Kipro vartininką Constantinos Panayi ir šis epizodas baigėsi tuo, jog kiprietis nesėkmingai „nupjovė“ kamuolį ir šis vos neatsidūrė vartuose.
34-ąją minutę, gavęs ilgą Vykinto Slivkos perdavimą iš aikštės gilumos, pirmas suskubo prie kamuolio, atliko smūgį link varžovų vartų, bet paskutinę akimirką gavo per koją, tačiau arbitras pražangos neužfiksavo, o VAR šiose rungtynėse nebuvo. 41-ąją minutę supykęs ant kietai žaidusio priešininko, įvažiavo jam į koją ir gavo geltoną kortelę. Nebuvo būtina.
Markas Beneta – 5
Aikštėje pasirodė po pertraukos, kairiajame gynybos krašte pakeitęs šiek tiek besiblaškiusį P.Širvį ir sužaidė tvirčiau už savo bendraklubį. 52-ąją minutę po labai gero Marko perdavimo į baudos aikštelę puikų šansą turėjo J.Lasickas, bet smūgis iš keliolikos metrų nenusisekė. 71-ąją minutę vos skaudžiai neprisidirbo atmesdamas kamuolį savo komandos draugui. Kipro žaidėjas iššoko vienas prieš vartininką, bet tada pasigirdo rungtynėms vadovavusio rumuno Marcelo Birsano netikėtas švilpukas. Lietuviai sulaukė dovanos, nes arbitras įžvelgė nebūtą pražangą prieš patį Marką.
Modestas Vorobjovas – 6,5
Geras pasirodymas. Per pertrauką „Istambulspor“ atraminis saugas aikštės viduryje pakeitė Vykintą Slivką ir lietuvių žaidimui suteikė kur kas daugiau balanso. Kietas, agresyvus, tvirtas, bet tuo pačiu metu ir lengvas bei užtikrintas.
Fiodoras Černychas – 5
Į puikiai pažįstamą „Alphamega“ stadiono aikštę žengė 60-ąją minutę, pakeitęs A.Dolžnikovą. „Lietuviškas liūtas“ šį kartą nebuvo labai pastebimas, bet ir iš konteksto neiškrito.
Matijus Remeikis – be įvertinimo
67-ąją minutę pakeitė R.Lekiatą ir sutvirtino aikštės vidurį šalia M.Vorobjovo. Paskutines 20 minučių lietuviams gal ir trūko aštrumo puolime, bet trumpais saugiais perdavimais aikštės vidurį pavyko kontroliuoti gerai.
Faustas Steponavičius – be įvertinimo
67-ąją minutę pakeitė A.Novikovą.
Linas Klimavičius – be įvertinimo
Aukštas „Panevėžio“ vidurio gynėjas 86-ąją minutę pakeitė G.Gineitį ir buvo iškart mestas į priekį, tikintis susikurti ūgio persvarą baudos aikštelėje.
Edgaras Jankauskas – 5
Lyginant su nenusisekusiu maču Podgoricoje, lietuvių žaidime atsirado kur kas daugiau laisvės ir idėjų, bet kažko apčiuopiamo subrandinti vis tiek nepavyko. Pirmą kartą langą rinktinė užbaigė ne tik neiškovodama nė taško, bet ir nepelniusi įvarčio.
Lyginant su maču prieš tris dienas, treneriai starto sudėtyje atliko tris keitimus, o antrajame kėlinyje pakeitė dar šešis žaidėjus. Susidarė įspūdis, kad keitimai, nors ir buvo su aiškia mintimi, į komandos žaidimą įnešė ne solidumo, o chaoso. Iškeitus daugiau nei pusę sudėties, rasti balansą buvo sunku, bet kontrolinės rungtynės ir yra eksperimentams bei bandymams.
Apmaudu, jog net susikūrus nemažai progų, nė vienos jų paversti įvarčiu taip ir nepavyko. Tuo tarpu Kipras įmušė po apmaudžios mūsiškių klaidos.
Visgi viena yra gana akivaizdu – paskutiniame trečdalyje prieš „mūsų lygio“ komandas rinktinei kurti netgi sudėtingiau nei prieš varžovus, kurie žaidžia pirmuoju numeriu ir atsiveria laisvi plotai kontratakoms.
Jei ne skaičiai švieslentėje, statistikos protokolas teiktų nemažai pozityvo. Lietuva ilgiau kontroliavo kamuolį (54 proc.), atliko daugiau smūgių į vartus (12-5), kėlė daugiau kampinių (5-3), tiek pat sykių smūgiavo į vartus kaip ir varžovai (2-2).
Dėsningesnis rezultatas būtų bent jau lygiosios, o ieškant pozityvo, reikėtų džiaugtis, kad progas lietuviai švaistė ne oficialiame, bet kontroliniame mače.
Kaip bebūtų, metų pabaiga pažymėta nusivylimo ženklu.