„Kaip ir tikėjomės, buvo sunkios rungtynės. Nustebino mane net labiau nei tikėjausi. Maltos futbolininkai tikrai moka žaisti futbolą. Mes turėjome sunkių periodų, bet mūsų vaikinai pademonstravo valią. Nors rungtynės ne pačios gražiausios, bet pjovėm, pjovėm ir galiausiai pripjovėm. Tai kainavo daug jėgų ir nervų“, – po rungtynių spaudos konferencijoje šypsodamasis kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris.
Pergalę 2:0 pažymėjo Fiodoro Černycho ir Arvydo Novikovo įvarčiai. E.Jankauskas ypač džiaugėsi pastarojo proveržiu: „Rinktinėje jis visada buvo arti įvarčio ir atrodė, kad viskas lyg užburta. Sakiau jam, kad šiandien jis jau tikrai įmuš.“
Už karštą charakterį Maltos rinktinė sumokėjo, kai dėl antros geltonos kortelės aikštę turėjo palikti Jonathanas Caruana. Tačiau jiems pavyko išprovokuoti Karolio Chveduko pražangą, už kurią šis nubaustas geltona kortele.
E.Jankauskas neskubėjo barti auklėtinio ir prisiminė savo kaip žaidėjo dienas: „Aišku, reikia valdytis, bet aš pats esu pridaręs ir baisesnių dalykų.“
– Kiek jums, treneri, nukrito atsakomybės našta po šios pergalės?
– Aišku, kad sunku stovėti šalia aikštės. Mes turėjome puikią progą įmušti įvartį jau pirmą minutę, bet šiandien ne ta diena, kad kas duotų dovanų. Įvarčiai buvo išplėšti su prakaito skoniu. Tokios pergalės yra dar vertingesnės ir malonesnės. Pasidalijome energija su pilnomis tribūnomis.
– Abu įvarčiai buvo įmušti po standartinių situacijų. Rengiatės tam?
– Kalbėjome prieš rungtynes su žaidėjais, kad dar neįmušėme iš standartinių padėčių. Ir štai pavyko. Tačiau mes gerai tvarkėmės ir su varžovų atakomis. Džiugu, kad visą laiką žaidėme disciplinuotai ir profesionaliai. Nors ne viskas pavyko, bet negaliu nesižavėti jų profesionalumu.
– Ką per pertrauką kalbėjote žaidėjams?
– Labiausiai akcentavau kantrybę. Mums reikėjo keisti atakos puses, nes jie gynėsi gausiomis pajėgomis. Mums reikėjo, kad kamuolys greičiau praeitų ir varžovai išsiderintų. Mes rimtai ir ramiai apie tai pakalbėjome. Mačiau, kad jie stengiasi. Po to, kai įmušėme įvartį, mes jau kontroliavome žaidimą. Nors įvarčiai nebuvo labai gražūs, bet jie buvo labai brangūs.
– Ar Deivydo Matulevičiaus pasirodymas buvo lemiamas?
– Jis į žaidimą įsiliejo labai sėkmingai. Jis uždirbo mums baudinį. Aš labai patenkintas jo darbu. Ar tai buvo lemiama? Nerijus Valskis labai daug nuveikė ir matėme, kad jam reikia poilsio. Manau, kad pataikėme su keitimais. Ir Mindaugas Grigaravičius turėjo puikią progą atidaryti savo įvarčių sąskaitą. Gerai, kad turime keitimų, kurie stiprina žaidimą.
– Arvydas Novikovas pagaliau pasižymėjo...
– Aš suprantu, kad Arvydui sunku nežaisti savo klube. Aš tikrai pavydžiu tam treneriui, kuris turi tokius žaidėjus, kad net ant keitimo neleidžia žaisti A.Novikovui. Nors galbūt tai ne ta priežastis. Rinktinėje jis visada buvo arti įvarčio ir atrodė, kad viskas lyg užburta. Sakiau jam, kad šiandien jis jau tikrai įmuš. Tuo tarpu, Fiodoras Černychas daug progų neturi, bet jas visada realizuoja.
– Kaip vertinate komandos vietą grupėje?
– Dar anksti žiūrėti į lentelę. Bet mane džiugina komandos dvasia. Tai yra tikrai komanda, o ne žmonių grupė. Net atsarginiai serga ir neturi jokių pretenzijų. Visi profesionaliai priima savo darbą. Turime padėkoti ir vaikinams, ir klubams, kuriuose jie žaidžia.
– Kas pasikeitė per šiuos kelis mėnesius, kad rinktinė taip atsigavo?
– Nežinau, kokia atmosfera ten buvo. Stebuklų aš nepadariau. Atmosferą kuria patys žaidėjai. Čia nėra burtų lazdelių. Jie išmano savo darbą, mes padedame jiems. Galbūt griežtesnis žodis, pasidalijimas patirtimi juos prabudina ir atveria akis.
– Kokį pažymį rašote rinktinei?
– Jiems devynis, o sau septynis (juokiasi).
– Gal Karoliui Chvedukui reikia griežtesnio žodžio?
– Mes tikėjomės Maltos futbolininkų provokacijų ir jų buvo. Maltos žaidėjai yra pietiečiai ir tai nestebina. Aišku, reikia valdytis, bet aš pats esu pridaręs ir baisesnių dalykų (juokiasi).
