Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Futbolas už uždarų durų? Skamba paprasčiau nei yra iš tikrųjų

Koronaviruso pandemija pasaulyje yra vis labiau kontroliuojama, tačiau tam, kad sportas atsigautų, teks pratintis prie naujos realybės. Panašu, kad iš pradžių tai bus rungtynės už uždarų durų. Tačiau ką tai reiškia ir kiek žmonių vis tiek bus stadione?
Futbolas už uždarų durų
Futbolas už uždarų durų / „Scanpix“ nuotr.

„Kalba neina apie 22 žaidėjus, kurie žengs į aikštę ir spardys kamuolį“, – AP sakė FIFA vicepreziedentas Victoras Montagliani, kalbėjęs apie palaipsniui turėsiantį vykti sugrįžimą į normalų gyvenimą.

Kai kurios komandos Europoje jau pajautė, kas yra tos rungtynės už uždarų durų, kuomet tuščios lieka vietos, kuriose paprastai įsitaiso triukšmingi sirgaliai.

Dabar beveik kiekvienas klubas planuoja tokį scenarijų.

„Scanpix“ nuotr./Futbolas pamažu grįš į Italijos stadionus
„Scanpix“ nuotr./Futbolas pamažu grįš į Italijos stadionus

Žvelgiant į Europos didžiuosius čempionatus, Vokietijoje sezono pratęsim numatomas anksčiausiai – galbūt net gegužės 9-ąją. „Bundesliga“ planuoja, kad stadione daugiausiai bus 213 žmonių – nuo futbolininko iki operatoriaus.

Didžiojoje Britanijoje dabar kalbama apie galimą sugrįžimą birželio pabaigoje. Ten kai kurie klubai jau pasisakė apie rungtynes už uždarų durų, o štai Londono „West Ham United“ pareiškė, kad rungtynių nebus įmanoma suorganizuoti be 300 žmonių.

Švedijoje sezono atnaujinimas planuojamas birželio 14-ąją. Ten praėjusio sezono čempiono „Djurgarden“ klubo atstovai svarstė, jog 50-ties žmonių užteks, kad mačas galėtų įvykti.

Šveicarijoje laikraštis „Bilck“ nutekino futbolo vadovų planą, kuriame 200 žmonių yra įvardijama kaip reikalinga riba.

Daug kas skirtingose šalyse priklauso nuo vietinės valdžios įvestų taisyklių, taip pat nuo transliuotojų, jų kiekio.

Tad kas turi būti stadione?

Žinoma, futbolininkai ir teisėjai. Kiekviena komanda įprastai sudėtyje turi apie 18-20 žaidėjų. Taip pat rungtynėms reikalinga ir keturių teisėjų brigada bei penktas – rezervinis – arbitras.

„Scanpix“ nuotr./Neymaras
„Scanpix“ nuotr./Neymaras

Šalia aikštės matysime trenerius, jų asistentus, fizinio parengimo trenerius, masažuotojus ir medikus.

Dar tarp būtinų žmonių reikia paminėti rungtynių delegatą, antidopingo kontrolierių, oficialų fotografą ir transliacijos darbuotojus (inžinieriais, technikai, operatoriai, prodiuseriai), taip pat skubios medicinos darbuotojai. Anglijoje, pavyzdžiui, stadione privalo būti keturi paramedikai ir greitosios vairuotojas.

Kai kovą „La liga“ planavo rungtynes be žiūrovų, patekimas į stadioną buvo numatytas abiejų žaidžiančių komandų vadovams, taip pat bendruomenės atstovams ir t.t. Į šią 100 žmonių grupę dar įskaičiuojami kamuolius padavinėjantys vaikai, tvarką palaikantys pareigūnai, stiuardai ir pan.

Kiek į stadioną būtų įleidžiama žurnalistų, priklausytų nuo kiekvienos šalies atskirai, bet jų skaičius gali būti nesunkiai kontroliuojamas. Vis tik labai sumažinti jo taip pat neitų, mat aukščiausių lygų Europos turnyruose rungtynes filmuoja 10-15 kamerų, taip pat dirba transliacijos teises turinčių televizijų žurnalistai, komentatoriai.

Kai praėjusį mėnesį Menchegladbacho „Borussia“ žaidė prieš „Cologne“, stadione buvo 600 žmonių: 250 žiniasklaidos atstovų, 200 apsaugos darbuotojų, 80 futbolininkų, trenerių ir pagalbinio personalo bei 50 kitų darbuotojų.

Švedijos čempionų vienas vadovų Tomasas af Geijerstamas teigė, kad šalyje, norint rengti rungtynes, į jas galėtų įsitraukti ne daugiau nei 50 žmonių. Tokiu atveju švedams tektų leisti komandoms turėti mažiau trenerių ant suolo, kviesti mažiau kamuolius padavinėjančių vaikų, veikiausiai neleisti žurnalistų.

„Mes galime suorganizuoti rungtynes su 50-čia žmonių. Mes tai padaryti privalėsime, jei norėsime žaisti“, – sakė T.Af Geijerstamas.

Mes galime suorganizuoti rungtynes su 50-čia žmonių

Dar viena problema, su kuria gali susidurti klubai, rengiantys rungtynes už uždarų durų – nelegalūs sirgalių susibūrimai šalia stadiono.

Tūkstančiai prancūzų susirinko prie „Parc des Princes“ stadiono, kai „Paris Saint-Germain“ žaidė su Dortmundo „Borussia“ Čempionų lygoje kovo 11-ąją. Po rungtynių PSG futbolininkai ėjo švęsti su gerbėjais.

„Scanpix“ nuotr./PSG žaidėjai po pergalės šventė su sirgaliais
„Scanpix“ nuotr./PSG žaidėjai po pergalės šventė su sirgaliais

Tad bet kuriose, net ir be sirgalių organizuojamose rungtynėse, reikės apsaugos darbuotojų arba policijos pareigūnų, kad šie užtikrintų atstumų laikymąsi.

Nerimaujama ir dėl sirgalių sąmoningumo, mat šie, neįleisti į stadioną, gali organizuoti rungtynių žiūrėjimo vakarėlius su draugais.

Išspręsti reikės ir klausimą, ką gi žaidėjai darys prieš ir po rungtynių? Kur jie gyvens?

Vokietija planuoja testuoti kiekvieną futbolininką prieš rungtynes, tačiau tai kelia visuomenės nepasitenkinimą. „Bundesliga“ sako, kad tokiu atveju prireiktų vos 0,5 proc. visų Vokietijoje galimų atlikti tyrimų, bet tai vis tiek reiškia tūkstančius testų, kurių reikės sezonui pabaigti.

Šalies visuomenės sveikatos vadovas viešai jau sukritikavo tokį planą ir pabrėžė, kad testavimas turėtų būti atliekamas žmonėms, kurie turi simptomų ar yra įtariami turintys virusą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?